Šokis
Ignas Zalieckas
Pasitikėti kūrybos procesu
Pokalbis su šokėja ir choreografe Grėte Vosyliūte
Šiuolaikinio šokio studijas Amsterdamo teatro ir šokio akademijoje baigusi šokėja ir choreografe Grėtė Vosyliūtė dalyvavo tokiuose spektakliuose kaip „Lustopia“ (choreografai Silke Z., Laurynas Žakevičius ir Airida Gudaitė, „Low Air“, 2024), „Me Two / Savoj krūvoj“ (choreografė Gudaitė, „Low Air“, 2021), „Spending Time Dancing“ (choreografas Matejus Kejžaras, Amsterdamo menų universitetas, 2024), „Empathic Chamber“ (choreografė Yasmine Hugonnet, Amsterdamo menų universitetas, 2023) ir kt.
Greta Vilnelė
Priešingybių dėlionė
Apie spektaklius „Duetas“ ir „Maisto prekės“
Kas gali būti labiau nesuderinama nei protas ir jausmai? Būtent tokios mintys kankina Jane Austen romano „Protas ir jausmai“ veikėją Elinorą Dašvud, sprendžiančią dėl būsimo gyvenimo partnerio. Toks pats klausimas kyla ir šio teksto autorei, rašančiai apie spektaklius „Duetas“ ir „Maisto prekės“.
Helmutas Šabasevičius
Šokinėjimo ir šokio dienoraščiai
Rugsėjis ir spalis
Trisdešimt minučių rudeninių įspūdžių teko spektakliui „Suk suk“, kurį Šeiko šokio teatre sukūrė sparčiai garsėjantis jaunas menininkas Dovydas Strimaitis, jau apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ ir neseniai savo choreografines vizijas pakviestas pristatyti Lietuvos sezono Prancūzijoje metu. Be „Suk suk“ pristatyme minimų šokėjų, Strimaičiui padėjo būrys talkininkų – kompozitorius Maxime’as Jerry Fraisse’as, muzikos aranžuotoja Irina Bukina, du tenorai Andrius Maslekovas ir Izidorius Babkovas, baritonas Deividas Edas Kukta, šviesų dailininkas Justas Bø, vokalinių įrašų garso inžinierius ir redaktorius Donatas Jarutis bei prodiuserė Judita Strumilaitė. „Menų spaustuvėje“ rodytame spektaklyje šoko Ema Senkuvienė, Marija Untulytė ir Gintarė Marija Ūsė. Gal yra atskiri spektakliai vyrams ir moterims, o gal šokėjų sudėtys keičiamos pagal aplinkybes?
Žilvinas Dautartas
Du jubiliejai
„Leningradiečių“ baleto grupė ir Leokadija Aškelovičiūtė
Noriu dar kartą priminti, kad praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje Lietuvos baletas išgyveno vos ne stebuklą. Gal kam nors tai joks stebuklas, tačiau tie, kurie tais laikais domėjosi klasikiniu baletu, tikrai buvo sukrėsti. Prisiminti tuos įvykius paskatino žinutė visuomenės informavimo priemonėje, kad viena iš daugybės popkultūros grupių ruošiasi švęsti savo veiklos dešimtmetį. Pasirodo, kad ne tik blogas pavyzdys užkrečiamas – užkrėsti gali ir geras. Todėl ir sugalvojau 2024 m. paminėti du jubiliejus – „leningradiečių“ baleto grupės profesinės veiklos 65-metį ir ilgametės primabalerinos Leokadijos Aškelovičiūtės 85-erių metų jubiliejų.
Greta Vilnelė
Tarp materijos ir koncepcijos
Apie spektaklius „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“ ir „Lustopia“
Šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinoje – dešimt per pastaruosius metus sukurtų kūrinių. Programos sudarytojoms teatro kritikėms Almai Braškytei ir Kristinai Steiblytei pavyko išryškinti šiuolaikinio Lietuvos teatro kryptis, akcentuojant ne tik dramos pastatymus, bet ir kitus scenos menus įtraukiančius darbus. Lietuviška vitrina parodo ir dėl tarpdisciplininio meno įtakos paplitusias hibridinio teatro formas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į programoje padidėjusį nepriklausomų teatrų spektaklių kiekį, įtvirtinant jų meninės kokybės lygiateisiškumą su po nuolatinio valstybinio finansavimo stogu sukurtais darbais.
Helmutas Šabasevičius
Baletas su kelio ženklais
„La strada“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Naujojo sezono pradžioje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupė leidosi į kelią, kurį nutiesė vokiečių choreografas Marco Goecke. Šis kelias nužymėtas garsiojo italų kino režisieriaus Federico Fellini filmo „La strada“ ženklais, kurie įvardinti jau spektaklio afišose: vos vos matomas šviesus Dželsominos-Giuliettos Masinos atvaizdas, užrašai „La strada“, „pagal Fellini filmą“.
Miglė Markulytė
Keistais Kauno keliais kartu su kaukais
Spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“
Performatyvus pasivaikščiojimas Kauno Žaliakalnio gatvėmis „Pakopa po pakopos“ (2022) prasideda nuo Kauko laiptų. Jų pavadinimas susieja legendą apie čia karaliaujantį Kauką – mitinę būtybę, nešančią turtus, derlių ir vaisingumą, ir vietos istoriją, bylojančią apie čia tekėjusį Kauko upelį, buvusį fontaną, žaidusius vaikus ir poilsiavusias ponias. Ausinėse klausydamiesi vedančių balsų, pasileidžiame į kelionę, kurioje sutiksime Žaliakalnyje gyvenusias asmenybes, išdaigas krečiančius, spalvingais apdarais pasidabinusius kaukus ir išgirsime aktorių, o kartais ir pačių gyventojų įgarsintas vietos istorijas.
Žilvinas Dautartas
Ką pasirinkti – dramblį ar banginį?
Anželika Cholina, Martynas Rimeikis ir Birutė Letukaitė
Ne paslaptis, jog dalis žmonijos anksčiau buvo įsitikinusi, kad žemė laikosi ant trijų dramblių. Kita dalis manė, kad žemę palaiko trys banginiai. Dabar bent jau dauguma žino, kad žemė sukasi pati. O ant ko laikosi Terpsichorės pasaulis? Ant dramblio ar ant banginio? Aš renkuosi banginį. Tikrai ne dėl jo masės, juk dramblys ne ką mažesnis. Bet prisiminkime, kaip juda tiek vienas, tiek kitas, – jų judėjimas skiriasi kaip žemė ir dangus. Ir nieko nuostabaus, kad šokio deivės Terpsichorės valdas galima lyginti su jūromis ar vandenynais. Kaip ir visos jūros bei vandenynai, Terpsichorės valdos taip pat pasižymi gyventojų įvairove. Faunos gausa tik dar kartą įrodo, kad procesai, vykstantys gamtoje, tarsi atspindi evoliuciją.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Vasara
Jau ketvirtą vasarą Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras savo sezoną pratęsia atvirame ore – Valdovų rūmų kieme vykstančiame festivalyje „LNOBT Open“. Laikina scena, ant grindinio tame pačiame lygyje sustatytos žiūrovų kėdės – ne visai tinkamos sąlygos šokio meno suvokimui, kai net ir įtempęs kaklą ir aukštai iškėlęs galvą ne visada matai svarbiausią šokėjo instrumentą – kojas. Henry Purcello operą „Didonė ir Enėjas“ pastatė Vengrijos menininkai: režisierė ir choreografė Dóra Barta, scenografė Ildi Tihanyi, kostiumų dailininkė Andrea Kovács ir šviesų dailininkas Józsefas Pető.
Agnė Zėringytė
Užduotis – išlaikyti spektaklį tokį, koks buvo per premjerą
Pokalbis su baleto spektaklių vadovu Laurynu Navicku
Laurynas Navickas – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto spektaklių vadovas. Nuo 2014 m. dirba prie visų LNOBT baleto repertuaro spektaklių. Prieš pasirinkdamas šią profesiją daugiau nei dvidešimt sezonų šoko LNOBT baleto trupėje.
