Šokis

Ugnė Kačkauskaitė

Šokio spektaklis „Vienudu“

Plačiais mediniais laiptais pakilę į antrą aukštą, kiek pastoviniuosit hole su didžiuliais langais ir pro juos žybsinčiais vakariniais parko žibintais. Luktelėję įeisit į erdvę, kurios sienos alsuoja praeities žymėmis. Sienų sluoksniai nuženklinti rūmų didybę menančių ir negandas patyrusių laikų. Čia viskas prasidėjo nuo LDK, kai didikai Sapiegos sumanė pastatyti rezidenciją, atliepiančią baroko architektūros principus. Šiandien Sapiegų rūmai – laiko ženklas, sujungiantis dabartį su paveldu, vadinasi, praeitimi ir perduota tradicija.

Ignas Zalieckas

Pokalbis su šokėja Evelina Kholod

Evelina Kholod šokio mokėsi Švedijos „Kävesta Danslinje“ mokykloje ir savo pirmąjį choreografinį darbą pristatė Martino Mutterio teatre. Vėliau baigė profesionalias šokio studijas „SOZO vim“ mokykloje Kaselyje, Vokietijoje. Studijuodama gavo tris šokio stipendijas ir turėjo galimybę šokti su tarptautinį pripažinimą pelniusiais choreografais. Trečiame kurse sukūrė choreografiją, kuri buvo pristatyta Kaselio kultūros centre „Dock4“.

Agnė Zėringytė

Pokalbis su baleto šokėju Lorenzo Epifani

Lorenzo Epifani – italų kilmės baleto šokėjas, prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės prisijungęs 2019 metais. Mokėsi „La Scala“ teatro mokykloje ir Anglijos nacionalinėje baleto mokykloje. Šiuo metu LNOBT trupėje kuria įvairius vaidmenis klasikiniuose ir šiuolaikiniuose baletuose.

Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai, 2024 m. lapkritis ir gruodis

Antano Jasenkos baletas „Pradžioje nebuvo nieko“ sulaukė naujų atlikėjų – pagrindinius vaidmenis sukūrė jauni artistai Marine Pontarlier (Aušrinė) ir Jonas Kertenis (Žmogus), jų debiutas įvyko lapkričio 8 dieną. Šis Živilės Baikštytės kūrinys vertingas visų pirma tuo, kad papildo negausų pagal lietuvišką muziką pastatytų Lietuvos kūrėjų baletų sąrašą. Pontarlier ir Kertenis darniai įsirašė į choreografinį ir režisūrinį šio mitologija paremto spektaklio audinį – jų šokis buvo sklandus ir raiškus.

Ignas Zalieckas

Pokalbis su Indre Stakišaityte

Su scenos meno vadybos studijų magistre Indre Stakišaityte kalbamės apie baletą, stažuotę „Metropolitan Opera“ teatre, šokio piešinius, patirtį užsienyje ir teatro rinkodarą.

Helmutas Šabasevičius

Baletas „Legenda“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

2024 m. atidarytas iš esmės rekonstruotas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė pirmą naujojoje scenoje pastatytą baletą – dviejų dalių spektaklį „Legenda“, kurį kompozitorius Antanas Jasenka sukūrė teatro užsakymu (premjera įvyko 2024 m. lapkričio 29 d.).

Žilvinas Dautartas

Apie sukaktis ir Vytautą Grivicką

Atsisveikinome su jau praėjusiais metais, į istorijos lentynėles padėdami viską, ką sukūrėme ar norėjome sukurti, pergales ir pralaimėjimus, sėkmes ir nesėkmes. Džiugu, kad ties 2025-ųjų slenksčiu Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) gruodžio 15 d. paminėjo mūsų pirmojo baleto artisto, pirmojo baletmeisterio, pirmojo pedagogo Broniaus Kelbausko 120 metų jubiliejų. Šis šventinis renginys tapo lyg savotiška uvertiūra žengiant į Lietuvos baleto šimtąjį gimtadienį.

2024-aisiais pavyko aprėpti ne visą Lietuvos teatro panoramą. Man įdomiausi reiškiniai susitelkė valstybiniuose teatruose. Tai į apmąstymus ir pojūčius panardinantis hipnotinis Krystiano Lupos „Užburtas kalnas“ Jaunimo teatre (JT). Visiškai kitomis priemonėmis hipnotizuojantis, į sceninio veidrodžio vidų įtraukiantis Žilvino Vingelio „Orfėjas“ Vilniaus mažajame teatre (VMT). Neprilygstama vaidybinė žaismė to paties teatro spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“.

Goda Dapšytė

Gretos Grinevičiūtės spektaklis „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“

„Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“ – jau ketvirtas Gretos Grinevičiūtės darbas, skirtas konkrečiam ar abstrakčiam objektui, artimam asmeniui ir / ar jo idėjai. Tėčiui, mamai, vaikui ir draugei skirtus spektaklius sieja utopiško(s) ryšio ir savitos prieigos prie jo paieškos. Choreografė savo darbuose ieško nesamų ryšių galimybių, esamiems – įtvirtinimo modelių ir būdų nusikratyti visuomenės primestų ryšių būtinybės. Jos požiūris subjektyvus, tačiau neretai remiasi ir bendraminčių, tos pačios kartos (dažniausiai) bendrakūrėjų indėliu.

Agnė Zėringytė

Pokalbis su baleto šokėju Joao Jezleriu

Su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės nariu Joao Jezleriu susitinkame tarp intensyvių spektaklio „Arlekino milijonai“ repeticijų. Šokėjui tai jau ketvirtas sezonas Lietuvoje. Iš Brazilijos kilęs Jezleris, mokęsis baleto ir meno mokykloje Berlyne, tapo Sakartvelo valstybinio operos ir baleto teatro trupės nariu, tačiau po kovido pandemijos karjerą tęsia Lietuvoje. Sukūrė vaidmenis tokiuose LNOBT baleto spektakliuose kaip „Užburtos akys“ (choreografė Edita Stundytė, 2022), „Barbora Radvilaitė“ (choreografė Anželika Cholina, 2011), „Infra“ (choreografas Wayne’as McGregoras, 2022) ir kiti.