7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Žilvinas Dautartas

Žilvinas Dautartas

Paskutiniai romantikos mohikanai

Apie choreografą Vytautą Brazdylį

Gal ir natūralu, kad vis agresyviau klasikinio šokio pasaulyje svariausias pozicijas užima naujoji choreografų karta, savo kūrybą grindžianti proceso tempu, lakoniškumu tiek choreografijoje, tiek ir scenografijoje, agresyviu vulgarumu, balansuojant ties riba, kartais net ir peržengiant raudonas linijas. Ir visa tai vyksta nepriklausomai nuo pastangų išsaugoti į sąmonę įsigėrusius etalonus. Neabejoju, jog ne vienas naujojo klasikinio šokio atstovas pateiks gausybę įrodymų, kad visa, kas dabar kuriama, jo supratimu, yra didžiausia teigiamybė, garantuojanti modernaus šokio su klasikos inkliuzais ilgaamžiškumą.

Vytautas Brazdylis. LNOBT nuotr.
Vytautas Brazdylis. LNOBT nuotr.
Fragmentas iš Antano Rekašiaus baleto „Amžinai gyvi“ (choreografas Vytautas Brazdylis). M. Aleksos nuotr.
Fragmentas iš Antano Rekašiaus baleto „Amžinai gyvi“ (choreografas Vytautas Brazdylis). M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Beniuševičius ir Grytė Dirmaitė balete „Baltaragio malūnas“. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Žilvinas Beniuševičius ir Grytė Dirmaitė balete „Baltaragio malūnas“. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Scena iš baleto „Baltaragio malūnas“. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Scena iš baleto „Baltaragio malūnas“. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Vytautas Brazdylis balete „Don Kichotas“. R. Mičiūno (VLE) nuotr.
Vytautas Brazdylis balete „Don Kichotas“. R. Mičiūno (VLE) nuotr.
Rūta Krugiškytė ir Vytautas Brazdylis balete „Don Kichotas“.
Rūta Krugiškytė ir Vytautas Brazdylis balete „Don Kichotas“.
Žilvinas Dautartas

Nuo ko prasideda gyvenimas?

Baletas „Pradžioje nebuvo nieko“

Ar kada svarstėte, nuo ko viskas prasideda? Nesvarbu kas: mūsų gyvenimas, rytas arba naktis, lietus arba kaitra. Ar dažnai pagalvojate, nuo ko prasidėjo Žemė, kokias „kalvarijas“ jai teko nueiti? Ar dažnai prisimename, kad esame homo sapiens? Į šiuos ir panašius klausimus bando atsakyti, tiksliau, bando juos priminti, naujausias Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro veiklos rezultatas – Antano Jasenkos baletas „Pradžioje nebuvo nieko“.

Imanolis Sastre’as ir Marija Kastorina balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre’as ir Marija Kastorina balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Unikali, prieštaringa asmenybė

Choreografas Elegijus Bukaitis

Yra tokia patarlė, kad mažas akmuo didelį vežimą verčia, bet ar realiame gyvenime pasitaiko panaši situacija? Taip, nors ir retai. Ypač Terpsichorės valdose. Tad mintimis grįžkime į 1959 m. vasarą. Operos ir baleto teatro scenoje žiūrovai ir teatro bendruomenė susipažįsta su Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) Agripinos Vaganovos baleto mokyklos absolventais, nuo naujojo sezono pradžios įsiliesiančiais į teatro baleto trupę.

Scena iš spektaklio „Aistros“. A. Baryso nuotr.
Scena iš spektaklio „Aistros“. A. Baryso nuotr.
Elegijus Bukaitis. M. Aleksos nuotr.
Elegijus Bukaitis. M. Aleksos nuotr.
Elegijus Bukaitis. E. Bukaičio archyvo nuotr.
Elegijus Bukaitis. E. Bukaičio archyvo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Pirmieji ledlaužiai ir jų debiutai

Apie Lietuvos baletmeisterius

Jau prisiminėme pirmuosius mūsų baletmeisterius Bronių Kelbauską ir Vytautą Grivicką, ištisus dešimtmečius ne tik formavusius baleto repertuarą, ugdžiusius kolektyvą pagal savo suvokimą ir galimybes (ne tik savo!), bet ir nuosekliai vykdžiusius tas užduotis, kurias sau kėlė. Ar visos jos buvo priimtinos? Ne visiems ir ne visada. Kad ir kaip būtų keista, šie mūsų baleto pradininkai tarsi atstovavo dviem kultūrinio pasaulio pusėms. Vienas buvo linkęs rinktis Vakaruose tada klestėjusią choreografijos kryptį, kitas, buvęs pirmojo mokinys, laikui bėgant tapo vadinamojo draminio baleto Lietuvos scenose puoselėtoju.

Genovaitė Sabaliauskaitė. LNOBT archyvo nuotr.
Genovaitė Sabaliauskaitė. LNOBT archyvo nuotr.
Raimondas Minderis ir Genovaitė Sabaliauskaitė balete „Eglė žalčių karalienė“. VLE nuotr.
Raimondas Minderis ir Genovaitė Sabaliauskaitė balete „Eglė žalčių karalienė“. VLE nuotr.
Genovaitė Sabaliauskaitė balete „Raimonda“. LNOBT archyvo nuotr.
Genovaitė Sabaliauskaitė balete „Raimonda“. LNOBT archyvo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Titanai? O gal sizifai?

Lietuvos baleto vadovai choreografai

Su kuo lyginti valstybinių teatrų vyriausiuosius choreografus-baletmeisterius? Gal jie tikrai tarsi titanai, ant pečių laikantys Terpsichorės pasaulį? O gal sizifai, vis bandantys į karjeros kalno viršūnę užridenti akmenį – savo rankomis sukurtą choreografijos šedevrą? Galime tik spėlioti, tačiau manau, kad kiekvienas titanas, jei jis Atlantas, turi savo Heraklį, o tapęs Sizifu turi ir savo akmenį. Skirtumas tik tas, kad antikiniai herakliai su malonumu atsisako savo naštos, o šiuolaikiniai sizifai į kalną ridena savo akmenį.

Sergejus Bilida, Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė ir Vytautas Brazdylis balete „Ant marių kranto“. VLE nuotr.
Sergejus Bilida, Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė ir Vytautas Brazdylis balete „Ant marių kranto“. VLE nuotr.
Bronius Kelbauskas balete „Arlekinada“. LTMKM nuotr.
Bronius Kelbauskas balete „Arlekinada“. LTMKM nuotr.
Henrikas Kunavičius balete „Sužadėtinė“. VLE nuotr.
Henrikas Kunavičius balete „Sužadėtinė“. VLE nuotr.
Olga Dubeneckienė. VLE nuotr.
Olga Dubeneckienė. VLE nuotr.
Vytautas Grivickas. VLE nuotr.
Vytautas Grivickas. VLE nuotr.
Ramutė Janavičiūtė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova- Sodeikienė balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Ramutė Janavičiūtė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova- Sodeikienė balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Žilvinas Dautartas

(Ne)nuskriaustos laidos

Baleto skyriaus Gala koncertas

Ar radikalus mokymosi programos tobulinimas ir skubotas įvedimas pateisina galimas spragas, atsirasiančias įsisavinant dalyką? Toks skubotumas dažniausiai duoda tik neigiamus rezultatus. Pagrįstai Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius nerimauja dėl savo (ir ne tik) auklėtinių: „Skaudu, kad mokiniai taps neparuošto ir iš esmės neįsisąmoninto eksperimento aukomis.“

Adelija Kondrataitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Adelija Kondrataitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Robertas Vaištaras ir Saulė Stanytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Robertas Vaištaras ir Saulė Stanytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Petra Hirvi Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Petra Hirvi Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Alina Jazdauskytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Alina Jazdauskytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Adrianas Klimaševskis Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Adrianas Klimaševskis Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Choreografinė miniatiūra „Pašokim“ Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Choreografinė miniatiūra „Pašokim“ Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Saulė Morkūnaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Saulė Morkūnaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Kostas Grudzinskas Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Kostas Grudzinskas Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Patriarchato saulėlydis?

Apie Lietuvos choreografiją

Jau rašiau, kad klasikinio baleto pasaulyje moterys po truputį užkariauja, o vyrai (taip pat po truputį) užleidžia savo turėtas pozicijas. Taip teigti leidžia statistiniai skaičiavimai, gal ir ne tokie tikslūs, kaip norėtųsi, bet iškalbingi. Vos ne per šimtmečio etapą Lietuvos baletui vadovavo arba repertuarą formavo daugiau nei penkiasdešimt vyrų ir dvidešimt moterų. Pastarųjų įtaka per tą laikotarpį buvo minimali. Ir vis dėlto kas inspiravo tuos pokyčius, nors ir lėtus? Tad persikelkime į XX amžiaus pradžią.

Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ (choreografė Živilė Baikštytė). M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ (choreografė Živilė Baikštytė). M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ (choreografė Živilė Baikštytė). M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ (choreografė Živilė Baikštytė). M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius šokio spektaklyje „Pikų dama“ (choreografė Anželika Cholina). D. Matvejevo nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius šokio spektaklyje „Pikų dama“ (choreografė Anželika Cholina). D. Matvejevo nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Dezdemona“ (choreografė Anželika Cholina). D. Matvejevo nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Dezdemona“ (choreografė Anželika Cholina). D. Matvejevo nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ar aktualus matriarchatas šiandien?

Apie Lietuvos choreografes

Taip, ir net labai. Ypač vyrams. Juk vis dažniau nuo seno jiems priklausiusios veiklos sritys užimamos suaktyvėjusių moterų. Tų, kurių nebetenkina buvęs toks populiarus, šiandien nebereikalingas postulatas „vaikas, virtuvė, bažnyčia“. Pirmiausia moterims buvo „užleistos“ pavienės sritys – švietimas, socialinė rūpyba, vėliau ir politika. Tik šokis kažkodėl nuo senovės buvo laikomas moterų teritorija, o vyrams teko lyg ir aptarnaujančio personalo likimas. Šokančių moterų partneriai turėjo tenkintis tuo, ką jiems skyrė šokio spektaklių kūrėjai – choreografai baletmeisteriai. Ir tai vyrus tenkino, juk jų paslaugų scenoje reikėjo tada, kai balerinoms buvo būtina atsikvėpti po variacijos, arba perkelti partnerei iš taško A į tašką B.

Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Anželika Cholina. P. Gasiūno nuotr.
Anželika Cholina. P. Gasiūno nuotr.
Aušra Gineitytė spektaklyje „Moterų dainos“. E. Rastenytės nuotr.
Aušra Gineitytė spektaklyje „Moterų dainos“. E. Rastenytės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Carmen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Carmen“. D. Matvejevo nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius šokio spektaklyje „Pikų dama“. D. Matvejevo nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius šokio spektaklyje „Pikų dama“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Zaščižinskaitė. M. Aleksos nuotr.
Giedrė Zaščižinskaitė. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
„Ginkluotas žmogus: mišios už taiką“. S. Zlunitsynos nuotr.
„Ginkluotas žmogus: mišios už taiką“. S. Zlunitsynos nuotr.
Žilvinas Dautartas

(Ne)pralaimėta kova?

Apie Lili Navickytę‑Ramanauskienę

Vasario 5-ąją savo 90-ies metų jubiliejų būtų atšventusi ilgametė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Choreografijos (dabar Baleto) skyriaus vadovė Lili Navickytė‑Ramanauskienė, pirmoji klasikinio šokio pedagogė, įgijusi aukštąjį išsilavinimą (1963 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje). Pradėjusi vadovauti Choreografijos skyriui, nuo pirmų žingsnių ji bene svarbiausia savo misija laikė klasikinio šokio mokiniams sudaryti sąlygas ne tik įgyti reikiamą pasirengimą, bet ir išmokti juo naudotis. O tam reikėjo ir bendraminčių, gebančių disponuoti ne vien žodiniu palikimu (mane taip mokė mano mokytojai, o tuos mokytojus mokė jų mokytojai ir t.t.).

Lili Navickytė‑Ramanauskienė. M.K. Čiurlionio menų mokyklos archyvo nuotr.
Lili Navickytė‑Ramanauskienė. M.K. Čiurlionio menų mokyklos archyvo nuotr.
Lili Navickytė‑Ramanauskienė su IX laidos mokinėmis. Asmeninio archyvo nuotr.
Lili Navickytė‑Ramanauskienė su IX laidos mokinėmis. Asmeninio archyvo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Pažintis su Lietuvos baleto istorija scenoje

„Prieš devyniasdešimt metų. Penki baleto spektakliai iš Valstybės teatro repertuaro“

Gruodžio 20-osios ir 22-osios vakarais M.K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre parodyti penki baleto spektakliai puikiai iliustravo vis labiau mūsų baleto pasaulyje įsigalinčią tendenciją: naujų baleto ir šokio spektaklių kūrybą į savo rankas perima moterys. Perima gražiai, be revoliucinių šūkių, perversmų – tiesiog įgyvendina savo ar kitų sumanymus. Tad nieko nuostabaus, kad iš penkių baleto miniatiūrų dvi buvo sukurtos trijų choreografių.

Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
Adrianas Klimaševskis balete „Aubade“. M. Aleksos nuotr.
Adrianas Klimaševskis balete „Aubade“. M. Aleksos nuotr.
Tėja Daujotaitė balete „Aubade“. M. Aleksos nuotr.
Tėja Daujotaitė balete „Aubade“. M. Aleksos nuotr.
Adrianas Klimaševskis ir Akvilė Šulcaitė balete „Aubade“. M. Aleksos nuotr.
Adrianas Klimaševskis ir Akvilė Šulcaitė balete „Aubade“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Rūta Karvelytė choreografinėje miniatiūroje „Rožės dvasia“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Rūta Karvelytė choreografinėje miniatiūroje „Rožės dvasia“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė ir Edvinas Jakonis choreografinėje miniatiūroje „Rožės dvasia“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė ir Edvinas Jakonis choreografinėje miniatiūroje „Rožės dvasia“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas