7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Žilvinas Dautartas

Žilvinas Dautartas

Gyvas valingumo pavyzdys

XVIII baleto mokyklos laida. Deimantė Kupstaitė-Karpušenkovienė

Dauguma mūsų žino tokią patarlę: pyragas kepa ne taip, kaip bobutė nori, o kaip krosnis iškūrenta. Ją kartais prisimenu rašydamas apie Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus laidas. Prisimindamas tą ar kitą choreografijos skyriaus auklėtinį ar auklėtinę stengiuosi suprasti, kodėl Fortūna vienus globoja, o kitiems atsuka nugarą.

Deimantė Kupstaitė ir Viktoras Karpušenkovas. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Deimantė Kupstaitė ir Viktoras Karpušenkovas. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Deimantė Kupstaitė spektaklyje „Atspindžiai“. M. Raškovskio nuotr.
Deimantė Kupstaitė spektaklyje „Atspindžiai“. M. Raškovskio nuotr.
Deimantė Kupstaitė balete „Choreografo laiškai M.K.Č.“. M. Raškovskio nuotr.
Deimantė Kupstaitė balete „Choreografo laiškai M.K.Č.“. M. Raškovskio nuotr.
Aliodija Ruzgaitė pamokoje. Šeimos archyvo nuotr.
Aliodija Ruzgaitė pamokoje. Šeimos archyvo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Baleto priešaušris

XV, XVI ir XVII baleto mokyklos laida. Viltis Algutytė ir Edvardas Smalakys

Ir mene pasitaiko nederlingų metų. Nuo tokio „badmečio“ neapsaugotas niekas – nei profesionalūs meniniai kolektyvai, nei švietimo įstaigos, ruošiančios būsimus profesionalus. Nuo ko priklauso tas „badmetis“, kuris kartais sujaukdavo ir choreografijos skyriaus absolventų, ir jų mokytojų planus? Nuo mokytojų? Bet didesnė jų dalis juk prieš tai ir po to sugebėdavo profesionaliai atlikti savo darbą. Nuo mokinių, jų profesinių duomenų, gebėjimo perimti mokytojų teikiamas žinias? Bet į choreografijos skyrių priimdavo gabiausius, po skrupulingos atrankos (su sąlyga, jei būdavo iš ko rinktis!).

Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Žizel“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Žizel“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Gulbių ežeras“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Gulbių ežeras“. M. Raškovskio nuotr.
Edvardas Smalakys balete „Spragtukas“. M. Raškovskio nuotr.
Edvardas Smalakys balete „Spragtukas“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Edvardas Smalakys ir Eglė Špokaitė balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Edvardas Smalakys ir Eglė Špokaitė balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Viltis Algutytė balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
Viltis Algutytė balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
Žilvinas Dautartas

Baleto pedagogės talentas

Jolanta Vymerytė ir XIV baleto mokyklos laida

„Visas gyvenimas kaip viena diena“, – toks apibūdinimas tinka prisimenant vieną geriausių ir garsiausių Lietuvos baleto pedagogių, išugdžiusių ištisą plejadą ryškiausių balerinų, kurios garsino ir tebegarsina Lietuvos vardą pasaulyje. Tai ilgametė M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus pedagogė Jolanta Vymerytė, su kuria atsisveikinome vos prieš mėnesį. Gimusi 1965 m. sausio 16 d. Alytuje, Vymerytė mus paliko šių metų sausio 15-ąją, iki gimtadienio likus tik vienai dienai. Keisti sutapimai, kaip keistas ir XIV „čiurlioniukų“ laidos likimas.

Jurgita Dronina ir Jolanta Vymerytė. T. Ivanausko nuotr.
Jurgita Dronina ir Jolanta Vymerytė. T. Ivanausko nuotr.
Jolanta Vymerytė. M.K. Čiurlionio menų mokyklos nuotr.
Jolanta Vymerytė. M.K. Čiurlionio menų mokyklos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ne tik baleto keliu

XIII baleto mokyklos laida. Raimundas Maskaliūnas, Jūratė Sodytė ir Audronis Imbrasas

„Mano didžiausias draugas – teatras“, – taip viename iš savo interviu yra sakiusi „velnio tuzino“ laidos (taip vadinu tryliktąją „čiurlioniukų“ Baleto skyriaus laidą) absolventė Jūratė Sodytė, 1982 m. vasarą atsisveikinusi su mokykla, kurioje praleido devynerius metus. Kartu su ja į savarankišką kūrybinį gyvenimą buvo išlydėti ir bendraklasiai I. Bezručko, J. Pastarnokaitė, G. Sirevičiūtė, A. Imbrasas, R. Maskaliūnas, R. Rinkevičius. Palydėti savo mokytojų Birutės Krapavičienės, Pranės Sargūnaitės, Natalijos Šiekštelienės, Nijolės Šimkūnaitės ir Prano Peluričio absolventai turėjo dar  įrodyti, ko yra verti. Tuo labiau tie, kuriems fortūna buvo palanki, atverdama duris į Valstybinį operos ir baleto teatrą. Durys buvo tik atvertos, o toliau viskas priklausė nuo pačių šokėjų.

Kristina Kanišauskaitė ir Raimundas Maskaliūnas balete „Tuščias atsargumas“. M. Raškovskio nuotr.
Kristina Kanišauskaitė ir Raimundas Maskaliūnas balete „Tuščias atsargumas“. M. Raškovskio nuotr.
Raimundas Maskaliūnas (Kristus) balete „A Próba“. MO muziejaus nuotr.
Raimundas Maskaliūnas (Kristus) balete „A Próba“. MO muziejaus nuotr.
Jūratė Sodytė balete „Žydrasis Dunojus“
Jūratė Sodytė balete „Žydrasis Dunojus“
Audronis Imbrasas. D. Matvejevo nuotr.
Audronis Imbrasas. D. Matvejevo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ne visos gulbės grįžta

XII baleto mokyklos laida. Jolanta Valeikaitė

Dvyliktoji mūsų baleto mokyklos laida nedaug kuo skyrėsi nuo ankstesnių – dominavo merginos, o vyrai buvo tik savotiškas priedas. Ir vis dėlto laida nustebino. Ne tik dėl vienos realios pretendentės į būsimas žvaigždes, bet ir dėl mokyklos pedagogų gretas papildžiusios buvusios baleto solistės Ados Tamulevičiūtės-Nasvytienės.

Jolanta Valeikaitė ir Aurimas Paulauskas spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė ir Aurimas Paulauskas spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė ir Aurimas Paulauskas spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė ir Aurimas Paulauskas spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Petras Skirmantas ir Jolanta Valeikaitė balete „Gulbių ežeras“. M. Vidzbelio (VLE) nuotr.
Petras Skirmantas ir Jolanta Valeikaitė balete „Gulbių ežeras“. M. Vidzbelio (VLE) nuotr.
Petras Skirmantas ir Jolanta Valeikaitė balete „Miegančioji gražuolė“.
Petras Skirmantas ir Jolanta Valeikaitė balete „Miegančioji gražuolė“.
Jolanta Valeikaitė ir Aleksandras Molodovas balete „Žizel“.
Jolanta Valeikaitė ir Aleksandras Molodovas balete „Žizel“.
Jolanta Valeikaitė balete „Žizel“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė balete „Žizel“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė spektaklyje „Hamletas“ (Vokietija).
Jolanta Valeikaitė spektaklyje „Hamletas“ (Vokietija).
Žilvinas Dautartas

Klausimai, jaudinantys žmones

„Pragiedrėjusi naktis“ ir „Šventasis pavasaris“ LNOBT

„... ir labai norėčiau, kad žiūrovai susikurtų savąją istorijos versiją...“ Ar išsipildė choreografo Krzysztofo Pastoro norai? Atsakymą į šį klausimą gausime ne po premjerinių spektaklių Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Premjerinis šventinis šurmulys demonstruoja tik pasitenkinimą dėl dar vieno užbaigto kūrybinio etapo, o išliekamąją viso to vertę parodys lankomumas ir ilgaamžiškumas. Spalio 29 ir 30 d. žiūrovų verdikto laukė LNOBT bendruomenė, pristatydama naujausią darbą – Arnoldo Schönbergo vienaveiksmį baletą „Pragiedrėjusi naktis“ ir Igorio Stravinskio „Šventąjį pavasarį“. 

Scena iš baleto „Šventasis pavasaris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Šventasis pavasaris“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Daniel Dolan, Anastasija Čumakova ir Jonas Laucius balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Daniel Dolan, Anastasija Čumakova ir Jonas Laucius balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Anastasija Čumakova balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Anastasija Čumakova balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius, Anastasija Čumakova, Daniel Dolan ir Gohar Mkrtchyan balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius, Anastasija Čumakova, Daniel Dolan ir Gohar Mkrtchyan balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Antrieji talkininkai

Užsienio choreografijos mokyklų auklėtiniai Lietuvoje

Tęsdami prisiminimus apie kitų šalių choreografijos mokyklų auklėtinius mūsų scenoje, grįžkime į praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį. Operos ir baleto teatro scenoje karaliauja dvi primabalerinos – tuometinio Leningrado Agripinos Vaganovos choreografijos mokyklos absolventė Leokadija Aškelovičiūtė ir Minsko choreografijos mokyklos auklėtinė Svetlana Masaniova. Slavai turi patarlę „Dievas mėgsta trejybę“, tad nieko nuostabaus, kad 1975 m. Lietuvos akademinio operos ir baleto teatro scenoje pasirodė Maskvos choreografijos mokyklos absolventė Neli Beredina.

Svetlana Masaniova ir Vytautas Kudžma balete „Ana Karenina“. VLE nuotr.
Svetlana Masaniova ir Vytautas Kudžma balete „Ana Karenina“. VLE nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė balete „Miegančioji gražuolė“. R. Miciūno nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė balete „Miegančioji gražuolė“. R. Miciūno nuotr.
Neli Beredina ir Svetlana Masaniova miniatiūroje „Pas de Quatre“. Asmeninio archyvo nuotr.
Neli Beredina ir Svetlana Masaniova miniatiūroje „Pas de Quatre“. Asmeninio archyvo nuotr.
Neli Beredina ir Petras Skirmantas balete „Raimonda“. M. Raškovskio nuotr.
Neli Beredina ir Petras Skirmantas balete „Raimonda“. M. Raškovskio nuotr.
Antanas Beliukevičius balete „Korsaras“. VLE nuotr.
Antanas Beliukevičius balete „Korsaras“. VLE nuotr.
Raimondas Minderis. LNOBT archyvo nuotr.
Raimondas Minderis. LNOBT archyvo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Talkininkai

Užsienio choreografijos mokyklų auklėtiniai Lietuvoje

Lietuvos baletui atšventus 95-ąjį gimtadienį, prisiminkime ir tuos, kurie padėjo, kai mums tikrai reikėjo paramos. Prisiminkime Sankt Peterburgo, Maskvos, Baku, Minsko, Kijevo, Rygos, kitų miestų choreografijos mokyklų auklėtinius, šokusius mūsų scenoje.

Scena iš baleto „Gulbių ežeras“ (1948, baletmeisteris Fiodoras Lopuchovas). Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Scena iš baleto „Gulbių ežeras“ (1948, baletmeisteris Fiodoras Lopuchovas). Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Pavelas Petrovas balete „Gulbių ežeras“. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Pavelas Petrovas balete „Gulbių ežeras“. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Ramutė Janavičiūtė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova-Sodeikienė balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Ramutė Janavičiūtė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova-Sodeikienė balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Sergejus Gončarovas ir Irena Kalvaitytė balete „Tyna“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Sergejus Gončarovas ir Irena Kalvaitytė balete „Tyna“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Svetlana Masaniova ir Jonas Katakinas balete „Užkeiktieji vienuoliai“. G. Talučio nuotr.
Svetlana Masaniova ir Jonas Katakinas balete „Užkeiktieji vienuoliai“. G. Talučio nuotr.
Žilvinas Dautartas

Reiklumas sau

X ir XI baleto mokyklos laida. Aušra Gineitytė

„(...) 80 procentų šokėjų neturi vidurinio išsilavinimo (...).“ Tai citata iš baletmeisterio Vytauto Grivicko, 1951 m. paskirto Operos ir baleto teatro baleto vadovu, pareiškimo Meno reikalų valdybos viršininkui Juozui Banaičiui.

Aušra Gineitytė ir Raimundas Maskaliūnas balete „Don Kichotas“. M. Raškovskio nuotr.
Aušra Gineitytė ir Raimundas Maskaliūnas balete „Don Kichotas“. M. Raškovskio nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Miegančioji gražuolė“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Miegančioji gražuolė“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Miegančioji gražuolė“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Miegančioji gražuolė“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Gineitytė ir Aleksandras Molodovas balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
Aušra Gineitytė ir Aleksandras Molodovas balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Don Kichotas“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Don Kichotas“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Don Kichotas“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Don Kichotas“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Laidoje tik merginos

IX baleto mokyklos laida. Loreta Bartusevičiūtė ir Rūta Railaitė

IX M.K. Čiurlionio menų mokyklos laida man asocijuojasi su kadaise labai populiariu amerikiečių filmu „Džiaze tik merginos“. Tik šios laidos absolventėms teko gerokai daugiau išbandymų, džiaugsmų ir nusivylimų negu 1959 m. komedijos herojams su kino industrijos žvaigžde Marilyn Monroe priešakyje.

Loreta Bartusevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Raškovskio nuotr.
Loreta Bartusevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Raškovskio nuotr.
Loreta Bartusevičiūtė balete „Silfidė“. LNOBT archyvo nuotr.
Loreta Bartusevičiūtė balete „Silfidė“. LNOBT archyvo nuotr.
Loreta Bartusevičiūtė ir Jonas Katakinas balete „Silfidė“. LNOBT archyvo nuotr.
Loreta Bartusevičiūtė ir Jonas Katakinas balete „Silfidė“. LNOBT archyvo nuotr.
Loreta Bartusevičiūtė balete „Eglė žalčių karalienė“. M. Raškovskio nuotr.
Loreta Bartusevičiūtė balete „Eglė žalčių karalienė“. M. Raškovskio nuotr.
Ramunė Cechanavičiūtė, Loreta Bartusevičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Eglė žalčių karalienė“. M. Raškovskio nuotr.
Ramunė Cechanavičiūtė, Loreta Bartusevičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Eglė žalčių karalienė“. M. Raškovskio nuotr.
Raimundas Maskoliūnas ir Rūta Railaitė balete „Keturios dramos: Serenada“. G. Trimako nuotr.
Raimundas Maskoliūnas ir Rūta Railaitė balete „Keturios dramos: Serenada“. G. Trimako nuotr.
Rūta Railaitė ir Jurijus Smoriginas balete „Baltaragio malūnas“. R. Vilavičiaus nuotr.
Rūta Railaitė ir Jurijus Smoriginas balete „Baltaragio malūnas“. R. Vilavičiaus nuotr.
Petras Skirmantas ir Rūta Railaitė balete „Miegančioji gražuolė“
Petras Skirmantas ir Rūta Railaitė balete „Miegančioji gražuolė“
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas