XVIII baleto mokyklos laida. Deimantė Kupstaitė-Karpušenkovienė
Dauguma mūsų žino tokią patarlę: pyragas kepa ne taip, kaip bobutė nori, o kaip krosnis iškūrenta. Ją kartais prisimenu rašydamas apie Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus laidas. Prisimindamas tą ar kitą choreografijos skyriaus auklėtinį ar auklėtinę stengiuosi suprasti, kodėl Fortūna vienus globoja, o kitiems atsuka nugarą.
XV, XVI ir XVII baleto mokyklos laida. Viltis Algutytė ir Edvardas Smalakys
Ir mene pasitaiko nederlingų metų. Nuo tokio „badmečio“ neapsaugotas niekas – nei profesionalūs meniniai kolektyvai, nei švietimo įstaigos, ruošiančios būsimus profesionalus. Nuo ko priklauso tas „badmetis“, kuris kartais sujaukdavo ir choreografijos skyriaus absolventų, ir jų mokytojų planus? Nuo mokytojų? Bet didesnė jų dalis juk prieš tai ir po to sugebėdavo profesionaliai atlikti savo darbą. Nuo mokinių, jų profesinių duomenų, gebėjimo perimti mokytojų teikiamas žinias? Bet į choreografijos skyrių priimdavo gabiausius, po skrupulingos atrankos (su sąlyga, jei būdavo iš ko rinktis!).
Jolanta Vymerytė ir XIV baleto mokyklos laida
„Visas gyvenimas kaip viena diena“, – toks apibūdinimas tinka prisimenant vieną geriausių ir garsiausių Lietuvos baleto pedagogių, išugdžiusių ištisą plejadą ryškiausių balerinų, kurios garsino ir tebegarsina Lietuvos vardą pasaulyje. Tai ilgametė M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus pedagogė Jolanta Vymerytė, su kuria atsisveikinome vos prieš mėnesį. Gimusi 1965 m. sausio 16 d. Alytuje, Vymerytė mus paliko šių metų sausio 15-ąją, iki gimtadienio likus tik vienai dienai. Keisti sutapimai, kaip keistas ir XIV „čiurlioniukų“ laidos likimas.
XIII baleto mokyklos laida. Raimundas Maskaliūnas, Jūratė Sodytė ir Audronis Imbrasas
„Mano didžiausias draugas – teatras“, – taip viename iš savo interviu yra sakiusi „velnio tuzino“ laidos (taip vadinu tryliktąją „čiurlioniukų“ Baleto skyriaus laidą) absolventė Jūratė Sodytė, 1982 m. vasarą atsisveikinusi su mokykla, kurioje praleido devynerius metus. Kartu su ja į savarankišką kūrybinį gyvenimą buvo išlydėti ir bendraklasiai I. Bezručko, J. Pastarnokaitė, G. Sirevičiūtė, A. Imbrasas, R. Maskaliūnas, R. Rinkevičius. Palydėti savo mokytojų Birutės Krapavičienės, Pranės Sargūnaitės, Natalijos Šiekštelienės, Nijolės Šimkūnaitės ir Prano Peluričio absolventai turėjo dar įrodyti, ko yra verti. Tuo labiau tie, kuriems fortūna buvo palanki, atverdama duris į Valstybinį operos ir baleto teatrą. Durys buvo tik atvertos, o toliau viskas priklausė nuo pačių šokėjų.
XII baleto mokyklos laida. Jolanta Valeikaitė
Dvyliktoji mūsų baleto mokyklos laida nedaug kuo skyrėsi nuo ankstesnių – dominavo merginos, o vyrai buvo tik savotiškas priedas. Ir vis dėlto laida nustebino. Ne tik dėl vienos realios pretendentės į būsimas žvaigždes, bet ir dėl mokyklos pedagogų gretas papildžiusios buvusios baleto solistės Ados Tamulevičiūtės-Nasvytienės.
„Pragiedrėjusi naktis“ ir „Šventasis pavasaris“ LNOBT
„... ir labai norėčiau, kad žiūrovai susikurtų savąją istorijos versiją...“ Ar išsipildė choreografo Krzysztofo Pastoro norai? Atsakymą į šį klausimą gausime ne po premjerinių spektaklių Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Premjerinis šventinis šurmulys demonstruoja tik pasitenkinimą dėl dar vieno užbaigto kūrybinio etapo, o išliekamąją viso to vertę parodys lankomumas ir ilgaamžiškumas. Spalio 29 ir 30 d. žiūrovų verdikto laukė LNOBT bendruomenė, pristatydama naujausią darbą – Arnoldo Schönbergo vienaveiksmį baletą „Pragiedrėjusi naktis“ ir Igorio Stravinskio „Šventąjį pavasarį“.
Užsienio choreografijos mokyklų auklėtiniai Lietuvoje
Tęsdami prisiminimus apie kitų šalių choreografijos mokyklų auklėtinius mūsų scenoje, grįžkime į praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį. Operos ir baleto teatro scenoje karaliauja dvi primabalerinos – tuometinio Leningrado Agripinos Vaganovos choreografijos mokyklos absolventė Leokadija Aškelovičiūtė ir Minsko choreografijos mokyklos auklėtinė Svetlana Masaniova. Slavai turi patarlę „Dievas mėgsta trejybę“, tad nieko nuostabaus, kad 1975 m. Lietuvos akademinio operos ir baleto teatro scenoje pasirodė Maskvos choreografijos mokyklos absolventė Neli Beredina.
Užsienio choreografijos mokyklų auklėtiniai Lietuvoje
Lietuvos baletui atšventus 95-ąjį gimtadienį, prisiminkime ir tuos, kurie padėjo, kai mums tikrai reikėjo paramos. Prisiminkime Sankt Peterburgo, Maskvos, Baku, Minsko, Kijevo, Rygos, kitų miestų choreografijos mokyklų auklėtinius, šokusius mūsų scenoje.
X ir XI baleto mokyklos laida. Aušra Gineitytė
„(...) 80 procentų šokėjų neturi vidurinio išsilavinimo (...).“ Tai citata iš baletmeisterio Vytauto Grivicko, 1951 m. paskirto Operos ir baleto teatro baleto vadovu, pareiškimo Meno reikalų valdybos viršininkui Juozui Banaičiui.
IX baleto mokyklos laida. Loreta Bartusevičiūtė ir Rūta Railaitė
IX M.K. Čiurlionio menų mokyklos laida man asocijuojasi su kadaise labai populiariu amerikiečių filmu „Džiaze tik merginos“. Tik šios laidos absolventėms teko gerokai daugiau išbandymų, džiaugsmų ir nusivylimų negu 1959 m. komedijos herojams su kino industrijos žvaigžde Marilyn Monroe priešakyje.