7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Žilvinas Dautartas

Žilvinas Dautartas

Mūzų sandrauga

Pirmosios Baleto mokyklos laidos

Lapkričio 26 d. Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla švęs savo 75-metį.  Nuo 1953 m. prie muzikos mūzos Euterpės prisijungė ir šokio mūza Terpsichorė. Šis gražus duetas gan sėkmingai bendradarbiavo iki 1960-ųjų, kai šalia muzikos ir choreografijos skyrių buvo atidarytas ir dailės skyrius. Manau, kad apie muzikos ir dailės skyrius papasakos jų absolventai, aš norėčiau prisiminti pirmuosius, labai nedrąsius Terpsichorės žingsnelius.

Gražina Sakalauskaitė ir Antanas Beliukevičius balete „Dviejų ponų tarnas“.
Gražina Sakalauskaitė ir Antanas Beliukevičius balete „Dviejų ponų tarnas“.
Genovaitė Sabaliauskaitė ir Alfonsas Leonavičius balete „Spartakas“. I. Juodišiaus nuotr.
Genovaitė Sabaliauskaitė ir Alfonsas Leonavičius balete „Spartakas“. I. Juodišiaus nuotr.
Rūta Krugiškytė ir Vytautas Brazdylis balete „Don Kichotas“.
Rūta Krugiškytė ir Vytautas Brazdylis balete „Don Kichotas“.
Lidija Šulga balete „Jūratė ir Kastytis“.
Lidija Šulga balete „Jūratė ir Kastytis“.
Gražina Sakalauskaitė ir Vytautas Kudžma balete „Aušrinė“.
Gražina Sakalauskaitė ir Vytautas Kudžma balete „Aušrinė“.
Pranė Sargūnaitė ir Vaclovas Sasnauskas balete „Jūratė ir Kastytis“.
Pranė Sargūnaitė ir Vaclovas Sasnauskas balete „Jūratė ir Kastytis“.
Gražina Sakalauskaitė balete „Žizel“. V. Pčiolkino nuotr.
Gražina Sakalauskaitė balete „Žizel“. V. Pčiolkino nuotr.
Žilvinas Dautartas

Enigma

Baleto solistas Jonas Katakinas

Spalio 16-ąją minėsime vieno ryškiausių Lietuvos baleto solistų Jono Katakino septyniasdešimtmetį. Prisiminsime ne tik Jono vaidmenis baleto scenoje, jo indėlį į mūsų baleto raidą, bet ir ir tuos klausimus, į kuriuos iki šiol neturime atsakymų, o gal ir nenorime turėti, kad nesijaustume kalti.

Jonas Katakinas. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Katakinas. D. Matvejevo nuotr.
Nina Antonova ir Jonas Katakinas balete „Gulbių ežeras“. VLE nuotr.
Nina Antonova ir Jonas Katakinas balete „Gulbių ežeras“. VLE nuotr.
Jonas Katakinas balete „Stebuklingas mandarinas“. R. Vilavičiaus nuotr.
Jonas Katakinas balete „Stebuklingas mandarinas“. R. Vilavičiaus nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ne patys pirmieji, bet...

Apie Vytautą Aukščiūną, Petrą Baravyką ir Henriką Jagminą

Ir tokiems būna apmaudžiausia, nes ir visas dėmesys, ir šlovė tenka ne jiems, nors ir atsilikta tik per vieną žingsnį. Žinoma, ne dėl jų kaltės ar nenoro būti pirmaisiais. Tiesiog pavėlavo gimti, ateiti į baleto studiją, pagaliau pamatyti tai, kas pakerėjo nuo pirmos pažinties ir liko visam gyvenimui. Tokia lemtis ištiko vieną iš Lietuvos baleto kartų, spėjusią pašokti pirmajame „Kopelijos“ spektaklyje dar besimokant baleto studijoje prie Kauno Valstybės teatro. Bene ryškiausi šios kartos atstovai – Vytautas Aukščiūnas, Petras Baravykas ir Henrikas Jagminas. Be abejonės, be šios trijulės buvo ir daugiau gražaus jaunimo, nusprendusio tarnauti šokio menui, bet apie juos kiek vėliau, kai turėsime daugiau informacijos apie jų likimus.

Vytautas Aukščiūnas balete „Gulbių ežeras“. VLE nuotr.
Vytautas Aukščiūnas balete „Gulbių ežeras“. VLE nuotr.
Henrikas Jagminas ir Aliodija Ruzgaitė balete „Sužadėtinė“. VLE nuotr.
Henrikas Jagminas ir Aliodija Ruzgaitė balete „Sužadėtinė“. VLE nuotr.
Žilvinas Dautartas

Per aspera ad astra

Apie Genovaitę Sabaliauskaitę ir Henriką Banį

Ši Senekos sentencija kuo puikiausiai tinka visiems, paskyrusiems savo gyvenimą šokio mūzai Terpsichorei. Tiesa, pasisekdavo ne visiems, tad ne visi tas žvaigždes ir pasiekdavo. Dalį siekiančiųjų labiau domino ne tiek pati žvaigždė, kiek jos statusas.

Genovaitė Sabaliauskaitė balete „Žizel“. LATGA nuotr.
Genovaitė Sabaliauskaitė balete „Žizel“. LATGA nuotr.
Henrikas Banys operoje „Traviata“. LATGA nuotr.
Henrikas Banys operoje „Traviata“. LATGA nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ugnis ir ledas

Apie Tamarą Sventickaitę ir Henriką Kunavičių

Šie vienos dainos žodžiai iškyla prisiminus vieną ryškiausių duetų Lietuvos baleto istorijoje. Tai Tamaros Sventickaitės ir Henriko Kunavičiaus duetas, dešimtmečius spindėjęs baleto spektakliuose. Šio nuostabaus dueto palyginimas su ugnimi ir ledu gal ir skamba paradoksaliai, tačiau tie, kurie pažinojo šią porą tik gyvenime, man pritartų. Visada santūri, rafinuotų manierų, uždaro būdo, tarsi visą laiką gyvenanti savame, gan uždarame pasaulyje, balerina neatpažįstamai pasikeisdavo scenoje. Ir tada tos transformacijos liudininkams belikdavo stebėtis. Stebėtis matant, kaip emocijos užlieja sceną, kaip nevilties ir skausmo banga užtvindo žiūrovų, stebinčių Piotro Čaikovskio „Gulbių ežerą“, širdis. Arba kartu su balerinos Kitri Ludwigo Minkaus „Don Kichote“ džiaugtis gyvenimu, jaunyste. Sunku būdavo patikėti, kad tai ta pati atlikėja.

Henrikas Kunavičius balete „Sužadėtinė“. VLE nuotr.
Henrikas Kunavičius balete „Sužadėtinė“. VLE nuotr.
Tamara Sventickaitė balete „Gulbių ežeras“. MELC archyvo nuotr.
Tamara Sventickaitė balete „Gulbių ežeras“. MELC archyvo nuotr.
Tamara Sventickaitė. LNOBT nuotr.
Tamara Sventickaitė. LNOBT nuotr.
Žilvinas Dautartas

Gimiau nei per anksti, nei per vėlai

Apie Mariją Juozapaitytę ir Bronių Kelbauską

Gimiau pačiu laiku. Todėl ir dėkoju likimui, kad suteikė man galimybę pažinti daugybę nepaprastų žmonių, ištikimai tarnavusių lietuviškajai Terpsichorei, būti kartu su jais scenoje, mokytis iš jų. Artėjant Lietuvos baleto 95-ajam gimtadieniui noriu prisiminti juos, papasakoti apie jų likimus, milžinišką jų indėlį į Lietuvos baleto aukso fondą. Apie pirmąsias profesionalias mūsų balerinas – Olgą Malėjinaitę ir Jadvygą Jovaišaitę-Olekienę – jau esame kalbėję, tad šiandien prisiminkime Mariją Juozapaitytę ir Bronių Kelbauską.

Bronius Kelbauskas balete „Arlekinada“. LTMKM nuotr.
Bronius Kelbauskas balete „Arlekinada“. LTMKM nuotr.
Marija Juozapaitytė balete „Gulbių ežeras“. VLE nuotr.
Marija Juozapaitytė balete „Gulbių ežeras“. VLE nuotr.
Žilvinas Dautartas

Pirmosios

Olga Malėjinaitė ir Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė

Ne tiek jau daug liko laukti – gruodžio 4-ąją Lietuvos klasikinio šokio bendruomenė švęs  profesionalios baleto trupės gimtadienį: prieš 95-erius metus Valstybės teatro scenoje įvyko Léo Delibes’o baleto „Kopelija“ premjera. Bent jau šia proga prisiminkime tas pirmas šokėjas, privertusias oficialiai įteisinti naujos meno šakos gimimą jaunoje valstybėje. 

 

Kas buvo tos pirmosios, nuo kurių ir prasidėjo mūsų baleto istorija? Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė kartu su Eugenija Žalinkevičaite jau 1922 m. gruodžio 31 d. teatro administracijos rašte Kauno miesto ir apskrities karo komendantui dėl naktinių leidimų įvardytos kaip etatinės darbuotojos. Jos abi kartu su savo kolegėmis iš Olgos Dubeneckienės baleto studijos N. Rivkaite ir L. Gailevičaite tų pačių metų birželio 2 d. dalyvavo studijos mokinių Kauno visuomenei skirtame koncerte.

Olga Malėjinaitė balete „Silvija“. LTMKM nuotr.
Olga Malėjinaitė balete „Silvija“. LTMKM nuotr.
Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė operoje „Faustas“. VLE nuotr.
Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė operoje „Faustas“. VLE nuotr.
Olga Malėjinaitė balete „Kopelija“. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Olga Malėjinaitė balete „Kopelija“. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Olga Malėjinaitė balete „Gulbių ežeras“. „Kauno dienos“ nuotr.
Olga Malėjinaitė balete „Gulbių ežeras“. „Kauno dienos“ nuotr.
Žilvinas Dautartas

Lietuviški amerikietiškos svajonės ypatumai

Vytautas Kudžma

Ne vienas mūsų esame girdėję pasakų apie tai, kaip nuvykusieji į svečią šalį, kuri vadinasi Amerika, staigiai praturtėdavo, dideliam savo artimųjų pavydui. Ir net jei tai ir įvykdavo, manydavom, kad žmogui tiesiog pasisekė, visos gėrybės tarsi pačios nukrito iš amerikietiško dangaus. Tereikėjo pasilenkti ir paimti. Jei taip, tai pasisekė ir Respublikos liaudies artistui (nereikia bijoti to garbės vardo, pelnyto milžinišku darbu) Vytautui Kudžmai, Kovo 11-osios proga atsiėmusiam Vyriausybės kultūros ir meno premiją. Pasisekė, kad Nendrinių kaime prieš daugelį metų jo mama sename laikraštyje perskaitė skelbimą, jog Vilniuje viena mokykla skelbia vaikų priėmimą į choreografijos skyrių. Pasisekė, kad tas skyrius buvo baleto, o su choru turėjo tiek bendro, kiek turi bendro dainavimas ir šokis. Vytautui sekėsi ir toliau, tačiau ta sėkmė ėjo paskui nuolatinį, alinantį darbą. Bet apie tai kiek vėliau.

Vytautas Kudžma balete „Panelė ir chuliganas“
Vytautas Kudžma balete „Panelė ir chuliganas“
Vytautas Kudžma ir Leokadija Aškelovičiūtė balete „Panelė ir chuliganas“. LNOBT nuotr.
Vytautas Kudžma ir Leokadija Aškelovičiūtė balete „Panelė ir chuliganas“. LNOBT nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Panelė ir chuliganas“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Panelė ir chuliganas“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Vytautas Kudžma ir Leokadija Aškelovičiūtė balete „Žizel“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Vytautas Kudžma ir Leokadija Aškelovičiūtė balete „Žizel“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Don Kichotas“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Don Kichotas“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Gulbių ežeras“. R. Bičiūno nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Gulbių ežeras“. R. Bičiūno nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Romeo ir Džuljeta“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Romeo ir Džuljeta“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Vytautas Kudžma balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Vytautas Kudžma balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ne visos pelenės tampa princesėmis

Ada Tumalevičiūtė, Irena Kalvaitytė, Leokadija Šveikauskaitė ir Natalija Makarova

Prieš kelis dešimtmečius „Kultūros baruose“ (1981, nr. 2) rašiau apie mūsų baleto „antrąjį ešeloną“, arba atsarginių suolelį, jei kalbėtume krepšinio terminais. Tame straipsnyje bandžiau atkreipti dėmesį į tas baleto solistes, kurioms vieną vakarą tekdavo šokti kordebalete, kitą – atlikti pagrindinį vaidmenį. Tie pagrindiniai vaidmenys „antrajam ešelonui“ atitekdavo jau po premjerinių spektaklių, kai recenzijos jau būdavo parašytos ir išspausdintos. Tad „antrasis ešelonas“ likdavo ne tik be dėmesio, bet ir be įvertinimo. Ką gi, tokia buvo jų dalia. Kaip ir kitų, eilinių scenos meno sričių atstovų, apie kuriuos mažai kas rašė, bet be kurių neįmanoma buvo net įsivaizduoti didelio ar mažo teatro. Tiesa, kartais kritika paminėdavo ir „antrojo ešelono“ atstoves.

Ada Tumalevičiūtė ir Sergejus Bilida balete „Audronė“
Ada Tumalevičiūtė ir Sergejus Bilida balete „Audronė“
Irena Kalvaitytė ir V. Stiklioraitis balete „Dvylika mėnesių“
Irena Kalvaitytė ir V. Stiklioraitis balete „Dvylika mėnesių“
Sergejus Bilida ir Leokadija Šveikauskaitė balete „Raimonda“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Sergejus Bilida ir Leokadija Šveikauskaitė balete „Raimonda“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Sergejus Gončarovas ir Irena Kalvaitytė balete „Tyna“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Sergejus Gončarovas ir Irena Kalvaitytė balete „Tyna“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Ramutė Janavičiūtė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Ramutė Janavičiūtė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Pagiriamieji žodžiai iš širdies į širdį

Livijos Gulbinaitės knyga „Tūkstančio veidų vyriškis: baleto artistas Voldemaras Chlebinskas“

Nedažnai klasikinio baleto bendruomenę džiugina nauji leidiniai apie jos narius. Vienas tokių – Livijos Gulbinaitės knyga „Tūkstančio veidų vyriškis“, skirta unikaliam šokėjui, M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniui Voldemarui Chlebinskui.

Knygos „Tūkstančio veidų vyriškis“ viršelis
Knygos „Tūkstančio veidų vyriškis“ viršelis
Knyga „Tūkstančio veidų vyriškis“. M. Aleksos nuotr.
Knyga „Tūkstančio veidų vyriškis“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas