7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Žilvinas Dautartas

Žilvinas Dautartas

Ar verta atsisakyti tradicijų?

Baleto skyriaus Gala koncertas

Mėgstame kartoti, jog tradicijos yra tam, kad jas laužytum. Bet ar verta? Viena tokių tradicijų – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventų pavasarinis koncertas, anksčiau vadintas Baigiamuoju, dabar – Gala koncertu. Būsimos baleto žvaigždės ir būsimi kordebaleto šokėjai tapdavo šio vakaro ašimi.

Vakarė Radvilaitė ir Deividas Dulka Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė ir Deividas Dulka Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Scena iš Baleto skyriaus Gala koncerto. M. Aleksos nuotr.
Scena iš Baleto skyriaus Gala koncerto. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė  Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė  Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Bernardas Kertenis Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Bernardas Kertenis Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rusnė Rimkutė  Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rusnė Rimkutė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Šokio profesionalai

Baletų triptikas LNOBT

Išties pranašiški poeto Maironio žodžiai, aktualūs visais laikais, visoms kartoms ir visoms profesijoms. Ne išimtis ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė, sezono pabaigai parengusi baleto triptiko premjerą. Trys skirtingos choreografijos, tarsi atstovaujančios skirtingiems stiliams, statytos skirtingų choreografų, tačiau visos trys pelnytai ar nepelnytai pretenduojančios į šiuolaikinio baleto titulą.

Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Franceska Mann“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Franceska Mann“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Franceska Mann“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Franceska Mann“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Franceska Mann“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Franceska Mann“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Išsipildžiusios svajos

Pirmasis ciklo „Gyvoji baleto istorija“ koncertas „Romantizmo svajos“

Netrukus sukaks metai, kai įžengėme į antrąjį nepriklausomybės šimtmetį, kiekvienas savaip žadėdamas ar vildamasis šlovinti Lietuvą darbais ar pastangomis, pergalėmis ar naujomis idėjomis, jų įgyvendinimą patikint kitiems. Netruko pasirodyti ir pirmieji to visuotinio dvasinio pakilimo rezultatai – pirmajame Europos sniego tinklinio čempionate Lietuvos atstovai pelnė aukso ir bronzos medalius. Kiek žinau, vieni pirmųjų, pasekusių šių sportininkų pėdomis, buvo „čiurlioniukai“ – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai. Jau praėjusių metų vasario 23 d. vykusiame Tarptautiniame Veronikos Vitaitės fortepijoninių ansamblių konkurse laureatėmis tapo Klėja ir Kaja Kašubaitės. Netrukus prie jų prisijungia būsimieji baleto artistai – iš Talino tarptautinio baleto konkurso Nora Straukaitė ir Edvinas Jakonis parsiveža antrų vietų apdovanojimus.

Barbora Gudavičiūtė, Ksenija Jermakova, Kotryna Fedorovičiūtė ir Kotryna Rudych scenoje iš „Pas de Quatre“. M. Aleksos nuotr.
Barbora Gudavičiūtė, Ksenija Jermakova, Kotryna Fedorovičiūtė ir Kotryna Rudych scenoje iš „Pas de Quatre“. M. Aleksos nuotr.
Ksenija Jermakova, Barbora Gudavičiūtė, Kotryna Rudych ir Kotryna Fedorovičiūtė scenoje iš „Pas de Quatre“. M. Aleksos nuotr.
Ksenija Jermakova, Barbora Gudavičiūtė, Kotryna Rudych ir Kotryna Fedorovičiūtė scenoje iš „Pas de Quatre“. M. Aleksos nuotr.
Paulina Čistovaitė miniatiūroje „La Cachucha“. M. Aleksos nuotr.
Paulina Čistovaitė miniatiūroje „La Cachucha“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Najadė ir žvejys“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Najadė ir žvejys“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Marčiukaitytė ir Pijus Ožalas scenoje iš baleto „Najadė ir žvejys“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Marčiukaitytė ir Pijus Ožalas scenoje iš baleto „Najadė ir žvejys“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė miniatiūroje „Lietuvaitė“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė miniatiūroje „Lietuvaitė“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Martynas Čiučiulka scenoje iš baleto „La Péri“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Martynas Čiučiulka scenoje iš baleto „La Péri“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Martynas Čiučiulka scenoje iš baleto „La Péri“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Martynas Čiučiulka scenoje iš baleto „La Péri“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Viščiukus skaičiuoja pavasarį

Gala koncertas Šokio teatre

Pasirodo, daroma ir taip. Kiekvieną pavasarį savo „viščiukus“ skaičiuoja Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrius. Ne išimtis ir šis – birželio 10 d. Šokio teatre įvyko tradicinis baleto skyriaus metų koncertas, kuriame dalyvavo gausus būrys jaunųjų atlikėjų – nuo mažiausių iki absolventų. Prasminga, kad šį renginį pradėjo 2 klasės mokinė Elzė Kotryna Pylinkutė su miniatiūra „Pudros debesėlis“ (mokytoja Jolanta Vymerytė). Šie mokslo metai skyriaus bendruomenei nebuvo lengvi – pasikeitė vadovybė, visus sukrėtė skaudi netektis, tarsi nubrėžusi takoskyrą tarp to, kas buvo, ir to, kas ateis. Kad ir kas įvyktų, gyvenimas nesustoja, eina į priekį, o kartu su juo ir baleto skyrius.

„Ave Marija“. O. Steponkienės nuotr.
„Ave Marija“. O. Steponkienės nuotr.
„Lacrimoso“. O. Steponkienės nuotr.
„Lacrimoso“. O. Steponkienės nuotr.
„Laumės vaikas“. O. Steponkienės nuotr.
„Laumės vaikas“. O. Steponkienės nuotr.
„Mano gyvenimas“. Šoka Vilija Montrinmaitė. O. Steponkienės nuotr.
„Mano gyvenimas“. Šoka Vilija Montrinmaitė. O. Steponkienės nuotr.
Pas de deux iš baleto „Žizel“. Šoka Rūta Karvelytė ir Deividas Dulka. O. Steponkienės nuotr.
Pas de deux iš baleto „Žizel“. Šoka Rūta Karvelytė ir Deividas Dulka. O. Steponkienės nuotr.
„Spirits Rising“. Šoka Edvinas Jakonis. O. Steponkienės nuotr.
„Spirits Rising“. Šoka Edvinas Jakonis. O. Steponkienės nuotr.
Variacija iš „Armidės paviljono“. Šoka Gilė Sakalauskaitė. O. Steponkienės nuotr.
Variacija iš „Armidės paviljono“. Šoka Gilė Sakalauskaitė. O. Steponkienės nuotr.
„Perpetuum mobile“. M. Aleksos nuotr.
„Perpetuum mobile“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Grįžtanti atmintis

Atkurtų Lietuvos choreografų kūrinių koncertas „Baleto atmintis“

Tarsi po gilaus letargo miego, trukusio dešimtmečius, Lietuvos baletui, bent jau jo jauniausiai kartai, po truputį grįžta atmintis. Prisimenami ne tik tie, kurie kūrė baleto spektaklius Vilniaus ar Kauno scenose, bet ir tie, kurie juos atliko. O juk tų atlikėjų – jau ne viena ir ne dvi kartos. Išties džiugu, kad pagaliau ir mes turime galimybę grįžti prie savo šaknų, suvokti, kad visa, ką šiandien turime geriausio šalies baleto scenose, yra ne tik nūdienos, bet ir praeities kartų įdirbis. Tad galime tik pasidžiaugti, kad atsirado entuziastų, pasiryžusių garsiai ir įtaigiai prabilti apie praeities kartas.

 

Bene prieš keletą metų M.K. Čiurlionio menų mokyklos Choreografijos skyriuje gimė graži idėja – į skyriaus mokinių koncertinį repertuarą įtraukti nacionalinių kompozitorių ir choreografų kūrinių. Gal ši graži idėja būtų taip ir likusi tik idėja, jei nebūtų susidariusi savita „kritinė masė“ (taip vadinu kelių žmonių, suvienytų tos pačios idėjos, grupę). Ir kai prie skyriaus pedagogų prisijungė šio, jau konkretaus projekto iniciatorius, baleto kritikas Helmutas Šabasevičius, projekto koordinatorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Rūta Kudžmaitė, „žodis tapo kūnu“. 

Choreografas Nikolaj Zverev (1897–1965). Svanildos variacija iš Léo Delibes‘o baleto „Kopelija“. 1933. Gabrielė Ilčiukaitė (10 kl.), mokytoja Jolanta Vymerytė. Choreografiją atkūrė Leokadija Šveikauskaitė-Dumšaitienė ir Rūta Kudžmaitė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Nikolaj Zverev (1897–1965). Svanildos variacija iš Léo Delibes‘o baleto „Kopelija“. 1933. Gabrielė Ilčiukaitė (10 kl.), mokytoja Jolanta Vymerytė. Choreografiją atkūrė Leokadija Šveikauskaitė-Dumšaitienė ir Rūta Kudžmaitė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografė Anželika Cholina (g. 1970). Gulbė. Šokio spektaklio „Pamišusių merginų šokiai“ fragmentas pagal Camille‘o Saint-Saënso muziką. 1999. Šoka Vakarė Radvilaitė (9 kl.), mokytoja Gražina Dautartienė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografė Anželika Cholina (g. 1970). Gulbė. Šokio spektaklio „Pamišusių merginų šokiai“ fragmentas pagal Camille‘o Saint-Saënso muziką. 1999. Šoka Vakarė Radvilaitė (9 kl.), mokytoja Gražina Dautartienė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Bronius Kelbauskas (1904–1975). Adagio iš Juozo Pakalnio baleto „Sužadėtinė“. 1943. Šoka Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pagrindinė baleto solistė Olga Konošenko ir baleto artistas Jeronimas Krivickas. Choreografiją atkūrė Vytautas Brazdylis. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Bronius Kelbauskas (1904–1975). Adagio iš Juozo Pakalnio baleto „Sužadėtinė“. 1943. Šoka Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pagrindinė baleto solistė Olga Konošenko ir baleto artistas Jeronimas Krivickas. Choreografiją atkūrė Vytautas Brazdylis. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Michail Moisejev (1882–1955). Igorio Morozovo baleto „Daktaras Aiskauda“ fragmentai. 1954. Vanios ir Tanios duetas. Šoka Patricija Mikuckaitė ir Pijus Ožalas (10 kl., mokytojai Jolanta Vymerytė ir Aleksandras Semionovas). Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Michail Moisejev (1882–1955). Igorio Morozovo baleto „Daktaras Aiskauda“ fragmentai. 1954. Vanios ir Tanios duetas. Šoka Patricija Mikuckaitė ir Pijus Ožalas (10 kl., mokytojai Jolanta Vymerytė ir Aleksandras Semionovas). Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Michail Moisejev (1882–1955). Igorio Morozovo baleto „Daktaras Aiskauda“ fragmentai. 1954. Kregždutės variacija. Šoka Marina Filipova (12 kl.), mokytoja Loreta Bartusevičiūtė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Michail Moisejev (1882–1955). Igorio Morozovo baleto „Daktaras Aiskauda“ fragmentai. 1954. Kregždutės variacija. Šoka Marina Filipova (12 kl.), mokytoja Loreta Bartusevičiūtė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Vytautas Grivickas (1925–1990). Juliaus Juzeliūno baleto „Ant marių kranto“ fragmentai. 1953. Onės šokis. Šoka Rūta Karvelytė (9 kl.), mokytoja Gražina Dautartienė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Vytautas Grivickas (1925–1990). Juliaus Juzeliūno baleto „Ant marių kranto“ fragmentai. 1953. Onės šokis. Šoka Rūta Karvelytė (9 kl.), mokytoja Gražina Dautartienė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Vytautas Grivickas (1925–1990). Juliaus Juzeliūno baleto „Ant marių kranto“ fragmentai. 1953. Jonio šokis su irklu. Šoka LNOBT baleto artistas Arnas Kunavičius. Choreografiją atkūrė Vytautas Brazdylis. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Vytautas Grivickas (1925–1990). Juliaus Juzeliūno baleto „Ant marių kranto“ fragmentai. 1953. Jonio šokis su irklu. Šoka LNOBT baleto artistas Arnas Kunavičius. Choreografiją atkūrė Vytautas Brazdylis. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Česlovas Žebrauskas (1930–2016). Miniatiūra „Palangos Juzė“ pagal Miko Vaitkevičiaus muziką. Šoka Paulina Čistovaitė ir Šarūnas Valiūnas (9 kl.) mokytojai Gražina Dautartienė ir Aleksandras Semionovas. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Česlovas Žebrauskas (1930–2016). Miniatiūra „Palangos Juzė“ pagal Miko Vaitkevičiaus muziką. Šoka Paulina Čistovaitė ir Šarūnas Valiūnas (9 kl.) mokytojai Gražina Dautartienė ir Aleksandras Semionovas. Martyno Aleksos nuotrauka