7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Žilvinas Dautartas

Žilvinas Dautartas

Pirmieji ledlaužiai ir jų debiutai

Apie Lietuvos baletmeisterius

Jau prisiminėme pirmuosius mūsų baletmeisterius Bronių Kelbauską ir Vytautą Grivicką, ištisus dešimtmečius ne tik formavusius baleto repertuarą, ugdžiusius kolektyvą pagal savo suvokimą ir galimybes (ne tik savo!), bet ir nuosekliai vykdžiusius tas užduotis, kurias sau kėlė. Ar visos jos buvo priimtinos? Ne visiems ir ne visada. Kad ir kaip būtų keista, šie mūsų baleto pradininkai tarsi atstovavo dviem kultūrinio pasaulio pusėms. Vienas buvo linkęs rinktis Vakaruose tada klestėjusią choreografijos kryptį, kitas, buvęs pirmojo mokinys, laikui bėgant tapo vadinamojo draminio baleto Lietuvos scenose puoselėtoju.

Genovaitė Sabaliauskaitė. LNOBT archyvo nuotr.
Genovaitė Sabaliauskaitė. LNOBT archyvo nuotr.
Raimondas Minderis ir Genovaitė Sabaliauskaitė balete „Eglė žalčių karalienė“. VLE nuotr.
Raimondas Minderis ir Genovaitė Sabaliauskaitė balete „Eglė žalčių karalienė“. VLE nuotr.
Genovaitė Sabaliauskaitė balete „Raimonda“. LNOBT archyvo nuotr.
Genovaitė Sabaliauskaitė balete „Raimonda“. LNOBT archyvo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Titanai? O gal sizifai?

Lietuvos baleto vadovai choreografai

Su kuo lyginti valstybinių teatrų vyriausiuosius choreografus-baletmeisterius? Gal jie tikrai tarsi titanai, ant pečių laikantys Terpsichorės pasaulį? O gal sizifai, vis bandantys į karjeros kalno viršūnę užridenti akmenį – savo rankomis sukurtą choreografijos šedevrą? Galime tik spėlioti, tačiau manau, kad kiekvienas titanas, jei jis Atlantas, turi savo Heraklį, o tapęs Sizifu turi ir savo akmenį. Skirtumas tik tas, kad antikiniai herakliai su malonumu atsisako savo naštos, o šiuolaikiniai sizifai į kalną ridena savo akmenį.

Sergejus Bilida, Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė ir Vytautas Brazdylis balete „Ant marių kranto“. VLE nuotr.
Sergejus Bilida, Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė ir Vytautas Brazdylis balete „Ant marių kranto“. VLE nuotr.
Bronius Kelbauskas balete „Arlekinada“. LTMKM nuotr.
Bronius Kelbauskas balete „Arlekinada“. LTMKM nuotr.
Henrikas Kunavičius balete „Sužadėtinė“. VLE nuotr.
Henrikas Kunavičius balete „Sužadėtinė“. VLE nuotr.
Olga Dubeneckienė. VLE nuotr.
Olga Dubeneckienė. VLE nuotr.
Vytautas Grivickas. VLE nuotr.
Vytautas Grivickas. VLE nuotr.
Ramutė Janavičiūtė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova- Sodeikienė balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Ramutė Janavičiūtė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova- Sodeikienė balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Žilvinas Dautartas

(Ne)nuskriaustos laidos

Baleto skyriaus Gala koncertas

Ar radikalus mokymosi programos tobulinimas ir skubotas įvedimas pateisina galimas spragas, atsirasiančias įsisavinant dalyką? Toks skubotumas dažniausiai duoda tik neigiamus rezultatus. Pagrįstai Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius nerimauja dėl savo (ir ne tik) auklėtinių: „Skaudu, kad mokiniai taps neparuošto ir iš esmės neįsisąmoninto eksperimento aukomis.“

Adelija Kondrataitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Adelija Kondrataitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Robertas Vaištaras ir Saulė Stanytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Robertas Vaištaras ir Saulė Stanytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Petra Hirvi Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Petra Hirvi Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Alina Jazdauskytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Alina Jazdauskytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Adrianas Klimaševskis Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Adrianas Klimaševskis Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Choreografinė miniatiūra „Pašokim“ Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Choreografinė miniatiūra „Pašokim“ Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Saulė Morkūnaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Saulė Morkūnaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Kostas Grudzinskas Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Kostas Grudzinskas Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Patriarchato saulėlydis?

Apie Lietuvos choreografiją

Jau rašiau, kad klasikinio baleto pasaulyje moterys po truputį užkariauja, o vyrai (taip pat po truputį) užleidžia savo turėtas pozicijas. Taip teigti leidžia statistiniai skaičiavimai, gal ir ne tokie tikslūs, kaip norėtųsi, bet iškalbingi. Vos ne per šimtmečio etapą Lietuvos baletui vadovavo arba repertuarą formavo daugiau nei penkiasdešimt vyrų ir dvidešimt moterų. Pastarųjų įtaka per tą laikotarpį buvo minimali. Ir vis dėlto kas inspiravo tuos pokyčius, nors ir lėtus? Tad persikelkime į XX amžiaus pradžią.

Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ (choreografė Živilė Baikštytė). M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ (choreografė Živilė Baikštytė). M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ (choreografė Živilė Baikštytė). M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ (choreografė Živilė Baikštytė). M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius šokio spektaklyje „Pikų dama“ (choreografė Anželika Cholina). D. Matvejevo nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius šokio spektaklyje „Pikų dama“ (choreografė Anželika Cholina). D. Matvejevo nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Dezdemona“ (choreografė Anželika Cholina). D. Matvejevo nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Dezdemona“ (choreografė Anželika Cholina). D. Matvejevo nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ar aktualus matriarchatas šiandien?

Apie Lietuvos choreografes

Taip, ir net labai. Ypač vyrams. Juk vis dažniau nuo seno jiems priklausiusios veiklos sritys užimamos suaktyvėjusių moterų. Tų, kurių nebetenkina buvęs toks populiarus, šiandien nebereikalingas postulatas „vaikas, virtuvė, bažnyčia“. Pirmiausia moterims buvo „užleistos“ pavienės sritys – švietimas, socialinė rūpyba, vėliau ir politika. Tik šokis kažkodėl nuo senovės buvo laikomas moterų teritorija, o vyrams teko lyg ir aptarnaujančio personalo likimas. Šokančių moterų partneriai turėjo tenkintis tuo, ką jiems skyrė šokio spektaklių kūrėjai – choreografai baletmeisteriai. Ir tai vyrus tenkino, juk jų paslaugų scenoje reikėjo tada, kai balerinoms buvo būtina atsikvėpti po variacijos, arba perkelti partnerei iš taško A į tašką B.

Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Anželika Cholina. P. Gasiūno nuotr.
Anželika Cholina. P. Gasiūno nuotr.
Aušra Gineitytė spektaklyje „Moterų dainos“. E. Rastenytės nuotr.
Aušra Gineitytė spektaklyje „Moterų dainos“. E. Rastenytės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Carmen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Carmen“. D. Matvejevo nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius šokio spektaklyje „Pikų dama“. D. Matvejevo nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius šokio spektaklyje „Pikų dama“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Zaščižinskaitė. M. Aleksos nuotr.
Giedrė Zaščižinskaitė. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
„Ginkluotas žmogus: mišios už taiką“. S. Zlunitsynos nuotr.
„Ginkluotas žmogus: mišios už taiką“. S. Zlunitsynos nuotr.
Žilvinas Dautartas

(Ne)pralaimėta kova?

Apie Lili Navickytę‑Ramanauskienę

Vasario 5-ąją savo 90-ies metų jubiliejų būtų atšventusi ilgametė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Choreografijos (dabar Baleto) skyriaus vadovė Lili Navickytė‑Ramanauskienė, pirmoji klasikinio šokio pedagogė, įgijusi aukštąjį išsilavinimą (1963 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje). Pradėjusi vadovauti Choreografijos skyriui, nuo pirmų žingsnių ji bene svarbiausia savo misija laikė klasikinio šokio mokiniams sudaryti sąlygas ne tik įgyti reikiamą pasirengimą, bet ir išmokti juo naudotis. O tam reikėjo ir bendraminčių, gebančių disponuoti ne vien žodiniu palikimu (mane taip mokė mano mokytojai, o tuos mokytojus mokė jų mokytojai ir t.t.).

Lili Navickytė‑Ramanauskienė. M.K. Čiurlionio menų mokyklos archyvo nuotr.
Lili Navickytė‑Ramanauskienė. M.K. Čiurlionio menų mokyklos archyvo nuotr.
Lili Navickytė‑Ramanauskienė su IX laidos mokinėmis. Asmeninio archyvo nuotr.
Lili Navickytė‑Ramanauskienė su IX laidos mokinėmis. Asmeninio archyvo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Pažintis su Lietuvos baleto istorija scenoje

„Prieš devyniasdešimt metų. Penki baleto spektakliai iš Valstybės teatro repertuaro“

Gruodžio 20-osios ir 22-osios vakarais M.K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre parodyti penki baleto spektakliai puikiai iliustravo vis labiau mūsų baleto pasaulyje įsigalinčią tendenciją: naujų baleto ir šokio spektaklių kūrybą į savo rankas perima moterys. Perima gražiai, be revoliucinių šūkių, perversmų – tiesiog įgyvendina savo ar kitų sumanymus. Tad nieko nuostabaus, kad iš penkių baleto miniatiūrų dvi buvo sukurtos trijų choreografių.

Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Naktis raganų kalne“. M. Aleksos nuotr.
Adrianas Klimaševskis balete „Aubade“. M. Aleksos nuotr.
Adrianas Klimaševskis balete „Aubade“. M. Aleksos nuotr.
Tėja Daujotaitė balete „Aubade“. M. Aleksos nuotr.
Tėja Daujotaitė balete „Aubade“. M. Aleksos nuotr.
Adrianas Klimaševskis ir Akvilė Šulcaitė balete „Aubade“. M. Aleksos nuotr.
Adrianas Klimaševskis ir Akvilė Šulcaitė balete „Aubade“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Rūta Karvelytė choreografinėje miniatiūroje „Rožės dvasia“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Rūta Karvelytė choreografinėje miniatiūroje „Rožės dvasia“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė ir Edvinas Jakonis choreografinėje miniatiūroje „Rožės dvasia“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė ir Edvinas Jakonis choreografinėje miniatiūroje „Rožės dvasia“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Baleto asmenybės

XIX–XXI baleto mokyklos laidos. Eglė Špokaitė, Anželika Cholina ir Aurelijus Daraškevičius

Bandydamas išsamiau susipažinti su M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus, mininčio savo septyniasdešimtmetį, veikla, vis dažniau pagalvodavau: kodėl ji buvo tokia banguota, kodėl nepavykdavo Vilniaus, Kauno, o vėliau ir Klaipėdos teatrus nuolat aprūpinti profesionaliai parengtais baleto artistais? Kodėl vienais metais Baleto skyrių baigdavo keli absolventai, o kitais ir keliolika, nors į Baleto skyrių būdavo priimama tikrai nemažai norinčiųjų tarnauti šokio mūzai?

Nerijus Juška ir Eglė Špokaitė balete „Ana Karenina“. M. Raškovskio nuotr.
Nerijus Juška ir Eglė Špokaitė balete „Ana Karenina“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Gulbių ežeras“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Gulbių ežeras“. M. Raškovskio nuotr.
Anželika Cholina. P. Gasiūno nuotr.
Anželika Cholina. P. Gasiūno nuotr.
Aušra Gineitytė spektaklyje „Moterų dainos“. E. Rastenytės nuotr.
Aušra Gineitytė spektaklyje „Moterų dainos“. E. Rastenytės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Carmen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Carmen“. D. Matvejevo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Pradėkim iš naujo

Daugiau baleto mokyklos auklėtinių pasiekimų

Praeitą kartą kalbėjome apie pirmąsias mūsų baleto atstoves, privertusias klasikinio baleto pasaulį susitaikyti su nauju žaidėju tarptautiniuose konkursuose. Mes jau pripratome, kad M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus auklėtinės, kaip ir privačių mokyklų ir „akademijų“ lankytojos, daugiau ar mažiau sėkmingai dalyvauja įvairiuose didesniuose ar mažesniuose konkursuose, apie kuriuos sužino. Vienas tenkina pats faktas, kad jos jau tarptautinėje erdvėje, kitos stengiasi užsiangažuoti ateičiai. O kaip su vyriškąja „čiurlioniukų“ dalimi?

Edvinas Jakonis ir Jade Longley balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Jade Longley balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Mindaugas Baužys ir Živilė Baikštytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M Raškovskio nuotr.
Mindaugas Baužys ir Živilė Baikštytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M Raškovskio nuotr.
Živilė Baikštytė balete „Acid City“. M. Raškovskio nuotr.
Živilė Baikštytė balete „Acid City“. M. Raškovskio nuotr.
Nerijus Juška balete „Raudonoji Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Nerijus Juška balete „Raudonoji Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Nerijus Juška ir Olga Konošenko balete „Spragtukas“. M. Raškovskio nuotr.
Nerijus Juška ir Olga Konošenko balete „Spragtukas“. M. Raškovskio nuotr.
Nerijus Juška ir Eglė Špokaitė balete „Ana Karenina“. M. Raškovskio nuotr.
Nerijus Juška ir Eglė Špokaitė balete „Ana Karenina“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Žizel“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Žizel“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Žilvinas Dautartas

Pirmieji laimėjimai Terpsichorės pasaulyje

Baleto mokyklos auklėtinių pasiekimai

Rugsėjo 1-ąją jubiliejinius mokslo metus pradės Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. Nors tuometis Meno reikalų valdybos viršininkas prie LTSR Ministrų tarybos Juozas Banaitis įsakymą dėl choreografijos skyriaus steigimo prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos pasirašė tik 1952 m. kovo 20 d., įpareigodamas muzikos mokyklos direktorę Liudmilą Keželytę iki rugsėjo 1-osios surengti mokinių priėmimą.

Rūta Jezerskytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Rūta Jezerskytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Loreta Bartusevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Raškovskio nuotr.
Loreta Bartusevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė ir Aurimas Paulauskas spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė ir Aurimas Paulauskas spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Neli Beliakaitė balete „Miegančioji gražuolė“. M. Raškovskio nuotr.
Neli Beliakaitė balete „Miegančioji gražuolė“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas