7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Žilvinas Dautartas

Žilvinas Dautartas

Svajonės pildosi

VIII baleto mokyklos laida. Petras Skirmantas ir Jurijus Smoriginas

Kaip mes pasirenkame savo ateitį? Patys? Ar tai už mus padaro tėvai, mokytojai, draugai? Ar visos mūsų vaikystės, paauglystės svajonės būti balerina, kosmonautu, gydytoju arba mokytoju išsipildo, ar taip ir lieka tik svajonėmis? O jei ir išsipildo, tai kieno pastangomis? Manau, kad ir aštuntosios M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus laidos absolventai, prieš aštuonerius metus pravėrę duris į Terpsichorės pasaulį, 1974 m. pavasarį atsisveikindami su mokykla neabejojo, kad jų svajonės pildosi.

Petras Skirmantas ir Jolanta Valeikaitė balete „Gulbių ežeras“. M. Vidzbelio (VLE) nuotr.
Petras Skirmantas ir Jolanta Valeikaitė balete „Gulbių ežeras“. M. Vidzbelio (VLE) nuotr.
Petras Skirmantas „Pas de deux“. V. Pčiolkino (VLE) nuotr.
Petras Skirmantas „Pas de deux“. V. Pčiolkino (VLE) nuotr.
Vijolė Parutytė ir Jurijus Smoriginas balete „Mergaitė ir mirtis“. LNOBT nuotr.
Vijolė Parutytė ir Jurijus Smoriginas balete „Mergaitė ir mirtis“. LNOBT nuotr.
Rūta Jezerskytė šokio spektaklyje „Mano gyvenimas“ (choreografas Jurijus Smoriginas). M. Raškovskio nuotr.
Rūta Jezerskytė šokio spektaklyje „Mano gyvenimas“ (choreografas Jurijus Smoriginas). M. Raškovskio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Fedra“ (choreografas Jurijus Smoriginas). „Vilniaus baleto“ nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Fedra“ (choreografas Jurijus Smoriginas). „Vilniaus baleto“ nuotr.
Žilvinas Dautartas

Judėjimas į priekį, nors ir lėtas

Baleto pedagogai ir VII laida

Choreografijos skyrius, išleisdamas pirmąsias absolventų laidas, pagrindė, nors ir sunkiai, savo teisę į egzistavimą, tapo de jure. De facto baleto mokykla, ruošianti šokėjus profesionaliai scenai, Lietuvoje veikė nuo 1921 m., kai ją įkūrė baletmeisterė, pedagogė, dailininkė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė.

Audronė Sarokaitė ir Mindaugas Baužys balete „Silfidė“. M. Raškovskio nuotr.
Audronė Sarokaitė ir Mindaugas Baužys balete „Silfidė“. M. Raškovskio nuotr.
Vijolė Parutytė ir Jurijus Smoriginas balete „Mergaitė ir mirtis“. LNOBT nuotr.
Vijolė Parutytė ir Jurijus Smoriginas balete „Mergaitė ir mirtis“. LNOBT nuotr.
Iš kairės: Lili Ramanauskienė-Navickytė, Nijolė Šimkūnaitė, Genovaitė Sabaliauskaitė, Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Natalija Makarova-Sodeikienė, Aliodija Ruzgaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Iš kairės: Lili Ramanauskienė-Navickytė, Nijolė Šimkūnaitė, Genovaitė Sabaliauskaitė, Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Natalija Makarova-Sodeikienė, Aliodija Ruzgaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Lili Ramanauskienė-Navickytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Lili Ramanauskienė-Navickytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Sergejus Bilida ir Leokadija Šveikauskaitė-Dumšaitienė balete „Raimonda“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Sergejus Bilida ir Leokadija Šveikauskaitė-Dumšaitienė balete „Raimonda“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Ramutė Janavičiutė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova-Sodeikienė balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Ramutė Janavičiutė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova-Sodeikienė balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Duoklė moiroms

V ir VI baleto mokyklos laida

Ar tikrai žmogus – savo likimo kalvis? O gal mūsų likimai priklauso nuo... moirų? Tų mistinių senosios Graikijos būtybių, sugebančių ar sugebėjusių manipuliuoti ne tik likimais, bet ir gyvybėmis? Gal jos prikišo nagus ir prie penktos M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus laidos? Juk 1971 m. pavasarį choreografijos skyrių baigusi laida teikė daug gražių vilčių.

Valentina Tarasova ir Voldemaras Chlebinskas balete „Daktaras Aiskauda“. R. Vilavičiaus nuotr.
Valentina Tarasova ir Voldemaras Chlebinskas balete „Daktaras Aiskauda“. R. Vilavičiaus nuotr.
Valentina Tarasova balete „Baltaragio malūnas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Valentina Tarasova balete „Baltaragio malūnas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandras Polubencevas, Valentina Tarasova ir Loreta Bartusevičiūtė televiziniame balete „Nepaprasta diena“.
Aleksandras Polubencevas, Valentina Tarasova ir Loreta Bartusevičiūtė televiziniame balete „Nepaprasta diena“.
Valentina Tarasova filme „Anglų valsas“.
Valentina Tarasova filme „Anglų valsas“.
Voldemaras Chlebinskas balete „Eglė žalčių karalienė“. M. Raškovskio nuotr.
Voldemaras Chlebinskas balete „Eglė žalčių karalienė“. M. Raškovskio nuotr.
Voldemaras Chlebinskas balete „Tuščias atsargumas“. M. Raškovskio nuotr.
Voldemaras Chlebinskas balete „Tuščias atsargumas“. M. Raškovskio nuotr.
Nina Antonova ir Jonas Katakinas balete „Gulbių ežeras“. VLE nuotr.
Nina Antonova ir Jonas Katakinas balete „Gulbių ežeras“. VLE nuotr.
Jonas Katakinas. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Katakinas. D. Matvejevo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Mūzų sandrauga

Pirmosios Baleto mokyklos laidos

Lapkričio 26 d. Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla švęs savo 75-metį.  Nuo 1953 m. prie muzikos mūzos Euterpės prisijungė ir šokio mūza Terpsichorė. Šis gražus duetas gan sėkmingai bendradarbiavo iki 1960-ųjų, kai šalia muzikos ir choreografijos skyrių buvo atidarytas ir dailės skyrius. Manau, kad apie muzikos ir dailės skyrius papasakos jų absolventai, aš norėčiau prisiminti pirmuosius, labai nedrąsius Terpsichorės žingsnelius.

Gražina Sakalauskaitė ir Antanas Beliukevičius balete „Dviejų ponų tarnas“.
Gražina Sakalauskaitė ir Antanas Beliukevičius balete „Dviejų ponų tarnas“.
Genovaitė Sabaliauskaitė ir Alfonsas Leonavičius balete „Spartakas“. I. Juodišiaus nuotr.
Genovaitė Sabaliauskaitė ir Alfonsas Leonavičius balete „Spartakas“. I. Juodišiaus nuotr.
Rūta Krugiškytė ir Vytautas Brazdylis balete „Don Kichotas“.
Rūta Krugiškytė ir Vytautas Brazdylis balete „Don Kichotas“.
Lidija Šulga balete „Jūratė ir Kastytis“.
Lidija Šulga balete „Jūratė ir Kastytis“.
Gražina Sakalauskaitė ir Vytautas Kudžma balete „Aušrinė“.
Gražina Sakalauskaitė ir Vytautas Kudžma balete „Aušrinė“.
Pranė Sargūnaitė ir Vaclovas Sasnauskas balete „Jūratė ir Kastytis“.
Pranė Sargūnaitė ir Vaclovas Sasnauskas balete „Jūratė ir Kastytis“.
Gražina Sakalauskaitė balete „Žizel“. V. Pčiolkino nuotr.
Gražina Sakalauskaitė balete „Žizel“. V. Pčiolkino nuotr.
Žilvinas Dautartas

Enigma

Baleto solistas Jonas Katakinas

Spalio 16-ąją minėsime vieno ryškiausių Lietuvos baleto solistų Jono Katakino septyniasdešimtmetį. Prisiminsime ne tik Jono vaidmenis baleto scenoje, jo indėlį į mūsų baleto raidą, bet ir ir tuos klausimus, į kuriuos iki šiol neturime atsakymų, o gal ir nenorime turėti, kad nesijaustume kalti.

Jonas Katakinas. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Katakinas. D. Matvejevo nuotr.
Nina Antonova ir Jonas Katakinas balete „Gulbių ežeras“. VLE nuotr.
Nina Antonova ir Jonas Katakinas balete „Gulbių ežeras“. VLE nuotr.
Jonas Katakinas balete „Stebuklingas mandarinas“. R. Vilavičiaus nuotr.
Jonas Katakinas balete „Stebuklingas mandarinas“. R. Vilavičiaus nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ne patys pirmieji, bet...

Apie Vytautą Aukščiūną, Petrą Baravyką ir Henriką Jagminą

Ir tokiems būna apmaudžiausia, nes ir visas dėmesys, ir šlovė tenka ne jiems, nors ir atsilikta tik per vieną žingsnį. Žinoma, ne dėl jų kaltės ar nenoro būti pirmaisiais. Tiesiog pavėlavo gimti, ateiti į baleto studiją, pagaliau pamatyti tai, kas pakerėjo nuo pirmos pažinties ir liko visam gyvenimui. Tokia lemtis ištiko vieną iš Lietuvos baleto kartų, spėjusią pašokti pirmajame „Kopelijos“ spektaklyje dar besimokant baleto studijoje prie Kauno Valstybės teatro. Bene ryškiausi šios kartos atstovai – Vytautas Aukščiūnas, Petras Baravykas ir Henrikas Jagminas. Be abejonės, be šios trijulės buvo ir daugiau gražaus jaunimo, nusprendusio tarnauti šokio menui, bet apie juos kiek vėliau, kai turėsime daugiau informacijos apie jų likimus.

Vytautas Aukščiūnas balete „Gulbių ežeras“. VLE nuotr.
Vytautas Aukščiūnas balete „Gulbių ežeras“. VLE nuotr.
Henrikas Jagminas ir Aliodija Ruzgaitė balete „Sužadėtinė“. VLE nuotr.
Henrikas Jagminas ir Aliodija Ruzgaitė balete „Sužadėtinė“. VLE nuotr.
Žilvinas Dautartas

Per aspera ad astra

Apie Genovaitę Sabaliauskaitę ir Henriką Banį

Ši Senekos sentencija kuo puikiausiai tinka visiems, paskyrusiems savo gyvenimą šokio mūzai Terpsichorei. Tiesa, pasisekdavo ne visiems, tad ne visi tas žvaigždes ir pasiekdavo. Dalį siekiančiųjų labiau domino ne tiek pati žvaigždė, kiek jos statusas.

Genovaitė Sabaliauskaitė balete „Žizel“. LATGA nuotr.
Genovaitė Sabaliauskaitė balete „Žizel“. LATGA nuotr.
Henrikas Banys operoje „Traviata“. LATGA nuotr.
Henrikas Banys operoje „Traviata“. LATGA nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ugnis ir ledas

Apie Tamarą Sventickaitę ir Henriką Kunavičių

Šie vienos dainos žodžiai iškyla prisiminus vieną ryškiausių duetų Lietuvos baleto istorijoje. Tai Tamaros Sventickaitės ir Henriko Kunavičiaus duetas, dešimtmečius spindėjęs baleto spektakliuose. Šio nuostabaus dueto palyginimas su ugnimi ir ledu gal ir skamba paradoksaliai, tačiau tie, kurie pažinojo šią porą tik gyvenime, man pritartų. Visada santūri, rafinuotų manierų, uždaro būdo, tarsi visą laiką gyvenanti savame, gan uždarame pasaulyje, balerina neatpažįstamai pasikeisdavo scenoje. Ir tada tos transformacijos liudininkams belikdavo stebėtis. Stebėtis matant, kaip emocijos užlieja sceną, kaip nevilties ir skausmo banga užtvindo žiūrovų, stebinčių Piotro Čaikovskio „Gulbių ežerą“, širdis. Arba kartu su balerinos Kitri Ludwigo Minkaus „Don Kichote“ džiaugtis gyvenimu, jaunyste. Sunku būdavo patikėti, kad tai ta pati atlikėja.

Henrikas Kunavičius balete „Sužadėtinė“. VLE nuotr.
Henrikas Kunavičius balete „Sužadėtinė“. VLE nuotr.
Tamara Sventickaitė balete „Gulbių ežeras“. MELC archyvo nuotr.
Tamara Sventickaitė balete „Gulbių ežeras“. MELC archyvo nuotr.
Tamara Sventickaitė. LNOBT nuotr.
Tamara Sventickaitė. LNOBT nuotr.
Žilvinas Dautartas

Gimiau nei per anksti, nei per vėlai

Apie Mariją Juozapaitytę ir Bronių Kelbauską

Gimiau pačiu laiku. Todėl ir dėkoju likimui, kad suteikė man galimybę pažinti daugybę nepaprastų žmonių, ištikimai tarnavusių lietuviškajai Terpsichorei, būti kartu su jais scenoje, mokytis iš jų. Artėjant Lietuvos baleto 95-ajam gimtadieniui noriu prisiminti juos, papasakoti apie jų likimus, milžinišką jų indėlį į Lietuvos baleto aukso fondą. Apie pirmąsias profesionalias mūsų balerinas – Olgą Malėjinaitę ir Jadvygą Jovaišaitę-Olekienę – jau esame kalbėję, tad šiandien prisiminkime Mariją Juozapaitytę ir Bronių Kelbauską.

Bronius Kelbauskas balete „Arlekinada“. LTMKM nuotr.
Bronius Kelbauskas balete „Arlekinada“. LTMKM nuotr.
Marija Juozapaitytė balete „Gulbių ežeras“. VLE nuotr.
Marija Juozapaitytė balete „Gulbių ežeras“. VLE nuotr.
Žilvinas Dautartas

Pirmosios

Olga Malėjinaitė ir Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė

Ne tiek jau daug liko laukti – gruodžio 4-ąją Lietuvos klasikinio šokio bendruomenė švęs  profesionalios baleto trupės gimtadienį: prieš 95-erius metus Valstybės teatro scenoje įvyko Léo Delibes’o baleto „Kopelija“ premjera. Bent jau šia proga prisiminkime tas pirmas šokėjas, privertusias oficialiai įteisinti naujos meno šakos gimimą jaunoje valstybėje. 

 

Kas buvo tos pirmosios, nuo kurių ir prasidėjo mūsų baleto istorija? Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė kartu su Eugenija Žalinkevičaite jau 1922 m. gruodžio 31 d. teatro administracijos rašte Kauno miesto ir apskrities karo komendantui dėl naktinių leidimų įvardytos kaip etatinės darbuotojos. Jos abi kartu su savo kolegėmis iš Olgos Dubeneckienės baleto studijos N. Rivkaite ir L. Gailevičaite tų pačių metų birželio 2 d. dalyvavo studijos mokinių Kauno visuomenei skirtame koncerte.

Olga Malėjinaitė balete „Silvija“. LTMKM nuotr.
Olga Malėjinaitė balete „Silvija“. LTMKM nuotr.
Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė operoje „Faustas“. VLE nuotr.
Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė operoje „Faustas“. VLE nuotr.
Olga Malėjinaitė balete „Kopelija“. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Olga Malėjinaitė balete „Kopelija“. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Olga Malėjinaitė balete „Gulbių ežeras“. „Kauno dienos“ nuotr.
Olga Malėjinaitė balete „Gulbių ežeras“. „Kauno dienos“ nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas