7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Žilvinas Dautartas

Žilvinas Dautartas

Pirmieji laimėjimai Terpsichorės pasaulyje

Baleto mokyklos auklėtinių pasiekimai

Rugsėjo 1-ąją jubiliejinius mokslo metus pradės Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. Nors tuometis Meno reikalų valdybos viršininkas prie LTSR Ministrų tarybos Juozas Banaitis įsakymą dėl choreografijos skyriaus steigimo prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos pasirašė tik 1952 m. kovo 20 d., įpareigodamas muzikos mokyklos direktorę Liudmilą Keželytę iki rugsėjo 1-osios surengti mokinių priėmimą.

Rūta Jezerskytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Rūta Jezerskytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Loreta Bartusevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Raškovskio nuotr.
Loreta Bartusevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė ir Aurimas Paulauskas spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė ir Aurimas Paulauskas spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Neli Beliakaitė balete „Miegančioji gražuolė“. M. Raškovskio nuotr.
Neli Beliakaitė balete „Miegančioji gražuolė“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Žilvinas Dautartas

Jaunųjų šokėjų meninė branda

Baleto skyriaus Gala koncertas

Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius efektingai atšventė savo jubiliejų – prieš 70 metų tuometės Meno reikalų valdybos prie Ministrų Tarybos viršininkas Juozas Banaitis pasirašė įsakymą Nr. 171, kuriuo buvo įteisintas Choreografijos skyriaus įkūrimas prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos. Nors birželio 17 d. šventinis koncertas Šokio teatre ir buvo skirtas šiai sukakčiai, renginio organizatoriai įrodė, kad bet kuri meno šaka gali labai įtaigiai ir suprantamai pademonstruoti savo gebėjimą atsakyti į skaudžiausius šiandienos klausimus.

Baleto skyriaus Gala koncertas. S. Zlunitsynos nuotr.
Baleto skyriaus Gala koncertas. S. Zlunitsynos nuotr.
Adelija Kondrataitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Adelija Kondrataitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Paulina Kuraitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Paulina Kuraitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Robertas Vaištaras Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Robertas Vaištaras Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Akvilė Šulcaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Akvilė Šulcaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Akvilė Šulcaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Akvilė Šulcaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Adrianas Klimaševskis Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Adrianas Klimaševskis Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Nora Straukaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Nora Straukaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Statistikos viražai

Apie Lietuvos baleto repertuarą ir jo įgyvendinimą

Knaisiodamasis archyve radau pageltusį leidinuką „1920–1940 Valstybinis Operos teatras“. Kiek pavartęs, prie vieno svetimkūnio, išsiskiriančio dydžiu, pamačiau priklijuotą iškarpą iš 1937 m. rugsėjo 16 d. laikraščio (pavadinimas nenurodytas). Sudomino antraštė „Valstybės Drama ir Baletas skaičiais 1936–1937 m. sezono metų“. Kadangi 1936 m. Lietuvos baletas jau buvo atšventęs savo dešimtmetį, buvo įdomu sužinoti, kaip jis pasikeitė remiantis skaičiais, pateikta statistika.

Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Martynas Rimeikis balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Martynas Rimeikis balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Mantas Daraškevičius balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Mantas Daraškevičius balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Bronius Kelbauskas balete „Arlekinada“. LTMKM nuotr.
Bronius Kelbauskas balete „Arlekinada“. LTMKM nuotr.
Pavelas Petrovas balete „Gulbių ežeras“. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Pavelas Petrovas balete „Gulbių ežeras“. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Žilvinas Dautartas

Tretieji talkininkai

Kitų baleto mokyklų auklėtiniai Lietuvoje. Aleksandras Semionovas, Aleksandras Molodovas ir Jurijus Melnikovas

Prisiminkime patarlę „Žuvis ieško kur giliau, žmogus – kur geriau“. Nieko nuostabaus, kad visais laikais mūsų baleto kolektyvą papildydavo kitų choreografijos mokyklų auklėtiniai (iki nepriklausomybės atkūrimo tų auklėtinių sąrašą sudarė tik „broliškų“ respublikų – ne šalių! – atstovai). Su Europos ir pasaulio atlikėjais galėdavome susipažinti tik tada, kai jie pereidavo „Goskoncerto“ (sąjunginė muzikos ir šokio atlikėjų kolektyvų likimus ir galimybes „globojusi“ organizacija) atrankos filtrą.

Aleksandras Molodovas balete „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Aleksandras Molodovas balete „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Aleksandras Molodovas balete „Graikas Zorba“. M. Raškovskio nuotr.
Aleksandras Molodovas balete „Graikas Zorba“. M. Raškovskio nuotr.
Aleksandras Molodovas ir Eglė Špokaitė balete „Kopelija“. M. Raškovskio nuotr.
Aleksandras Molodovas ir Eglė Špokaitė balete „Kopelija“. M. Raškovskio nuotr.
Aleksandras Molodovas ir Aušra Gineitytė balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
Aleksandras Molodovas ir Aušra Gineitytė balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
Aušra Gineitytė ir Aleksandras Molodovas balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
Aušra Gineitytė ir Aleksandras Molodovas balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
Živilė Baikštytė ir Aleksandras Molodovas balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
Živilė Baikštytė ir Aleksandras Molodovas balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
Žilvinas Dautartas

Gyvas valingumo pavyzdys

XVIII baleto mokyklos laida. Deimantė Kupstaitė-Karpušenkovienė

Dauguma mūsų žino tokią patarlę: pyragas kepa ne taip, kaip bobutė nori, o kaip krosnis iškūrenta. Ją kartais prisimenu rašydamas apie Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus laidas. Prisimindamas tą ar kitą choreografijos skyriaus auklėtinį ar auklėtinę stengiuosi suprasti, kodėl Fortūna vienus globoja, o kitiems atsuka nugarą.

Deimantė Kupstaitė ir Viktoras Karpušenkovas. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Deimantė Kupstaitė ir Viktoras Karpušenkovas. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Deimantė Kupstaitė spektaklyje „Atspindžiai“. M. Raškovskio nuotr.
Deimantė Kupstaitė spektaklyje „Atspindžiai“. M. Raškovskio nuotr.
Deimantė Kupstaitė balete „Choreografo laiškai M.K.Č.“. M. Raškovskio nuotr.
Deimantė Kupstaitė balete „Choreografo laiškai M.K.Č.“. M. Raškovskio nuotr.
Aliodija Ruzgaitė pamokoje. Šeimos archyvo nuotr.
Aliodija Ruzgaitė pamokoje. Šeimos archyvo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Baleto priešaušris

XV, XVI ir XVII baleto mokyklos laida. Viltis Algutytė ir Edvardas Smalakys

Ir mene pasitaiko nederlingų metų. Nuo tokio „badmečio“ neapsaugotas niekas – nei profesionalūs meniniai kolektyvai, nei švietimo įstaigos, ruošiančios būsimus profesionalus. Nuo ko priklauso tas „badmetis“, kuris kartais sujaukdavo ir choreografijos skyriaus absolventų, ir jų mokytojų planus? Nuo mokytojų? Bet didesnė jų dalis juk prieš tai ir po to sugebėdavo profesionaliai atlikti savo darbą. Nuo mokinių, jų profesinių duomenų, gebėjimo perimti mokytojų teikiamas žinias? Bet į choreografijos skyrių priimdavo gabiausius, po skrupulingos atrankos (su sąlyga, jei būdavo iš ko rinktis!).

Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Žizel“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Žizel“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Gulbių ežeras“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Gulbių ežeras“. M. Raškovskio nuotr.
Edvardas Smalakys balete „Spragtukas“. M. Raškovskio nuotr.
Edvardas Smalakys balete „Spragtukas“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Edvardas Smalakys ir Eglė Špokaitė balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Edvardas Smalakys ir Eglė Špokaitė balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Viltis Algutytė balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
Viltis Algutytė balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
Žilvinas Dautartas

Baleto pedagogės talentas

Jolanta Vymerytė ir XIV baleto mokyklos laida

„Visas gyvenimas kaip viena diena“, – toks apibūdinimas tinka prisimenant vieną geriausių ir garsiausių Lietuvos baleto pedagogių, išugdžiusių ištisą plejadą ryškiausių balerinų, kurios garsino ir tebegarsina Lietuvos vardą pasaulyje. Tai ilgametė M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus pedagogė Jolanta Vymerytė, su kuria atsisveikinome vos prieš mėnesį. Gimusi 1965 m. sausio 16 d. Alytuje, Vymerytė mus paliko šių metų sausio 15-ąją, iki gimtadienio likus tik vienai dienai. Keisti sutapimai, kaip keistas ir XIV „čiurlioniukų“ laidos likimas.

Jurgita Dronina ir Jolanta Vymerytė. T. Ivanausko nuotr.
Jurgita Dronina ir Jolanta Vymerytė. T. Ivanausko nuotr.
Jolanta Vymerytė. M.K. Čiurlionio menų mokyklos nuotr.
Jolanta Vymerytė. M.K. Čiurlionio menų mokyklos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ne tik baleto keliu

XIII baleto mokyklos laida. Raimundas Maskaliūnas, Jūratė Sodytė ir Audronis Imbrasas

„Mano didžiausias draugas – teatras“, – taip viename iš savo interviu yra sakiusi „velnio tuzino“ laidos (taip vadinu tryliktąją „čiurlioniukų“ Baleto skyriaus laidą) absolventė Jūratė Sodytė, 1982 m. vasarą atsisveikinusi su mokykla, kurioje praleido devynerius metus. Kartu su ja į savarankišką kūrybinį gyvenimą buvo išlydėti ir bendraklasiai I. Bezručko, J. Pastarnokaitė, G. Sirevičiūtė, A. Imbrasas, R. Maskaliūnas, R. Rinkevičius. Palydėti savo mokytojų Birutės Krapavičienės, Pranės Sargūnaitės, Natalijos Šiekštelienės, Nijolės Šimkūnaitės ir Prano Peluričio absolventai turėjo dar  įrodyti, ko yra verti. Tuo labiau tie, kuriems fortūna buvo palanki, atverdama duris į Valstybinį operos ir baleto teatrą. Durys buvo tik atvertos, o toliau viskas priklausė nuo pačių šokėjų.

Kristina Kanišauskaitė ir Raimundas Maskaliūnas balete „Tuščias atsargumas“. M. Raškovskio nuotr.
Kristina Kanišauskaitė ir Raimundas Maskaliūnas balete „Tuščias atsargumas“. M. Raškovskio nuotr.
Raimundas Maskaliūnas (Kristus) balete „A Próba“. MO muziejaus nuotr.
Raimundas Maskaliūnas (Kristus) balete „A Próba“. MO muziejaus nuotr.
Jūratė Sodytė balete „Žydrasis Dunojus“
Jūratė Sodytė balete „Žydrasis Dunojus“
Audronis Imbrasas. D. Matvejevo nuotr.
Audronis Imbrasas. D. Matvejevo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ne visos gulbės grįžta

XII baleto mokyklos laida. Jolanta Valeikaitė

Dvyliktoji mūsų baleto mokyklos laida nedaug kuo skyrėsi nuo ankstesnių – dominavo merginos, o vyrai buvo tik savotiškas priedas. Ir vis dėlto laida nustebino. Ne tik dėl vienos realios pretendentės į būsimas žvaigždes, bet ir dėl mokyklos pedagogų gretas papildžiusios buvusios baleto solistės Ados Tamulevičiūtės-Nasvytienės.

Jolanta Valeikaitė ir Aurimas Paulauskas spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė ir Aurimas Paulauskas spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė ir Aurimas Paulauskas spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė ir Aurimas Paulauskas spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Petras Skirmantas ir Jolanta Valeikaitė balete „Gulbių ežeras“. M. Vidzbelio (VLE) nuotr.
Petras Skirmantas ir Jolanta Valeikaitė balete „Gulbių ežeras“. M. Vidzbelio (VLE) nuotr.
Petras Skirmantas ir Jolanta Valeikaitė balete „Miegančioji gražuolė“.
Petras Skirmantas ir Jolanta Valeikaitė balete „Miegančioji gražuolė“.
Jolanta Valeikaitė ir Aleksandras Molodovas balete „Žizel“.
Jolanta Valeikaitė ir Aleksandras Molodovas balete „Žizel“.
Jolanta Valeikaitė balete „Žizel“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė balete „Žizel“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė spektaklyje „Hamletas“ (Vokietija).
Jolanta Valeikaitė spektaklyje „Hamletas“ (Vokietija).
Žilvinas Dautartas

Klausimai, jaudinantys žmones

„Pragiedrėjusi naktis“ ir „Šventasis pavasaris“ LNOBT

„... ir labai norėčiau, kad žiūrovai susikurtų savąją istorijos versiją...“ Ar išsipildė choreografo Krzysztofo Pastoro norai? Atsakymą į šį klausimą gausime ne po premjerinių spektaklių Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Premjerinis šventinis šurmulys demonstruoja tik pasitenkinimą dėl dar vieno užbaigto kūrybinio etapo, o išliekamąją viso to vertę parodys lankomumas ir ilgaamžiškumas. Spalio 29 ir 30 d. žiūrovų verdikto laukė LNOBT bendruomenė, pristatydama naujausią darbą – Arnoldo Schönbergo vienaveiksmį baletą „Pragiedrėjusi naktis“ ir Igorio Stravinskio „Šventąjį pavasarį“. 

Scena iš baleto „Šventasis pavasaris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Šventasis pavasaris“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Daniel Dolan, Anastasija Čumakova ir Jonas Laucius balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Daniel Dolan, Anastasija Čumakova ir Jonas Laucius balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Anastasija Čumakova balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Anastasija Čumakova balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius, Anastasija Čumakova, Daniel Dolan ir Gohar Mkrtchyan balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius, Anastasija Čumakova, Daniel Dolan ir Gohar Mkrtchyan balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas