7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Miglė Markulytė

Miglė Markulytė

Vidinių transformacijų šviesoje

„Nuepiko“ premjera: muzikos ir šokio spektaklis „Žmogus mėnulyje“

Gyvename tokiais laikais, kai mintys apie apsilankymą mėnulyje pasirodo ne tik astronomijos, kosmoso kelionių ar mokslo bei technologijų, bet ir kasdienybės kontekste. Pastaruoju atveju mėnulis tampa fiktyvia pabėgimo nuo tikrovės (angl. escapism) erdve – ne tiek dangaus kūnu, kiek projekcijos paviršiumi, kuriame atsispindi dvasios ramybės troškimas.

Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Andrius Stakelė ir Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Andrius Stakelė ir Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Andrius Stakelė muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Andrius Stakelė muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Scena iš muzikos ir šokio spektaklio „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Scena iš muzikos ir šokio spektaklio „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Scena iš muzikos ir šokio spektaklio „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Scena iš muzikos ir šokio spektaklio „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Miglė Markulytė

Miškas, kvėpuojantis žmogumi

Sapiegų rūmuose – oratorija „miške“

Turiu iš karto prisipažinti – imtis oratorijos recenzijos mane paskatino aplinkosauginių problemų reprezentavimo profesionaliame mene temos aktualumas. Pasirinkusi rašyti apie man tolimą žanrą, kuriuo nagrinėjama labai gerai pažįstama tema – miškas, nesiekiu pateikti išsamios muzikinės analizės, o verčiau keliu klausimus, kokias naujas perspektyvas gali pasiūlyti šis žanras bei kaip miško archetipas atsiskleidžia oratorijoje.

Oratorijos „miške“ akimirka. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Oratorijos „miške“ akimirka. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Oratorijos „miške“ akimirka. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Oratorijos „miške“ akimirka. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Oratorijos „miške“ akimirka. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Oratorijos „miške“ akimirka. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Oratorijos „miške“ kūrybinė komanda. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Oratorijos „miške“ kūrybinė komanda. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Albertas Navickas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Albertas Navickas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Oratorijos „miške“ kūrybinė komanda. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Oratorijos „miške“ kūrybinė komanda. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Miglė Markulytė

Iš tylos išnyrantys pasauliai

Trupės ULNA šokio spektaklis

Vasario 9 d. Radvilų rūmų dailės muziejuje būriuojasi žmonės, nekantriai laukiantys galimybės pamatyti Lietuvos sezono Prancūzijoje metu pristatytą ULNA šokio trupės kūrinį „Iš tylos“. ULNA – dar gana jauna, įkurta 2020 m. per karantiną, tačiau per šį laiką choreografė Indrė Puišytė-Šidlauskienė kartu su trupe spėjo sukurti septynis šokio spektaklius.

Akvilė Vaičiūkynaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Akvilė Vaičiūkynaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Akvilė Vaičiūkynaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Akvilė Vaičiūkynaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Stefanija Nosovaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Stefanija Nosovaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Stefanija Nosovaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Stefanija Nosovaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Stefanija Nosovaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Stefanija Nosovaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Stefanija Nosovaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Stefanija Nosovaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Stefanija Nosovaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Stefanija Nosovaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Ugnė Kavaliauskaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Ugnė Kavaliauskaitė šokio spektaklyje „Iš tylos“. D. Putino nuotr.
Ugnė Kavaliauskaitė ir Paulius Prievelis. G. Žaltauskaitės nuotr.
Ugnė Kavaliauskaitė ir Paulius Prievelis. G. Žaltauskaitės nuotr.
Miglė Markulytė

Keistais Kauno keliais kartu su kaukais

Spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“

Performatyvus pasivaikščiojimas Kauno Žaliakalnio gatvėmis „Pakopa po pakopos“ (2022) prasideda nuo Kauko laiptų. Jų pavadinimas susieja legendą apie čia karaliaujantį Kauką – mitinę būtybę, nešančią turtus, derlių ir vaisingumą, ir vietos istoriją, bylojančią apie čia tekėjusį Kauko upelį, buvusį fontaną, žaidusius vaikus ir poilsiavusias ponias. Ausinėse klausydamiesi vedančių balsų, pasileidžiame į kelionę, kurioje sutiksime Žaliakalnyje gyvenusias asmenybes, išdaigas krečiančius, spalvingais apdarais pasidabinusius kaukus ir išgirsime aktorių, o kartais ir pačių gyventojų įgarsintas vietos istorijas.

Spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“. L. Žemgulio nuotr.
Spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“. L. Žemgulio nuotr.
Spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“. L. Žemgulio nuotr.
Spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“. L. Žemgulio nuotr.
Spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“. „Miško Motė“ nuotr.
Spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“. „Miško Motė“ nuotr.
Spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“. „Miško Motė“ nuotr.
Spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“. „Miško Motė“ nuotr.
Spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“. „Miško Motė“ nuotr.
Spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“. „Miško Motė“ nuotr.
Spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“. „Miško Motė“ nuotr.
Spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“. „Miško Motė“ nuotr.
Miglė Markulytė

Iššokti per prasmės ribas

„Jumpcore“ festivalyje „Sirenos“

Būna tokių pasirodymų, kurie nuvilia net ir be išankstinių lūkesčių. Tikriausiai tokie pasirodymai yra stipriausia atlikėjo autonomijos išraiška – kai jis tampa nepriklausomas nuo keliamų lūkesčių ir geba sukviesti pilną salę žiūrovų, kad kalbėtų apie tai, kas jam svarbu, neatsižvelgdamas, kaip bus suprastas.

Pawełas Sakowiczius pasirodyme „Jumpcore“. D. Matvejevo nuotr.
Pawełas Sakowiczius pasirodyme „Jumpcore“. D. Matvejevo nuotr.
Pawełas Sakowiczius pasirodyme „Jumpcore“. D. Matvejevo nuotr.
Pawełas Sakowiczius pasirodyme „Jumpcore“. D. Matvejevo nuotr.
Pawełas Sakowiczius pasirodyme „Jumpcore“. D. Matvejevo nuotr.
Pawełas Sakowiczius pasirodyme „Jumpcore“. D. Matvejevo nuotr.
Pawełas Sakowiczius pasirodyme „Jumpcore“. D. Matvejevo nuotr.
Pawełas Sakowiczius pasirodyme „Jumpcore“. D. Matvejevo nuotr.
Pawełas Sakowiczius pasirodyme „Jumpcore“. D. Matvejevo nuotr.
Pawełas Sakowiczius pasirodyme „Jumpcore“. D. Matvejevo nuotr.
Pawełas Sakowiczius pasirodyme „Jumpcore“. D. Matvejevo nuotr.
Pawełas Sakowiczius pasirodyme „Jumpcore“. D. Matvejevo nuotr.
Pawełas Sakowiczius pasirodyme „Jumpcore“. D. Matvejevo nuotr.
Pawełas Sakowiczius pasirodyme „Jumpcore“. D. Matvejevo nuotr.
Miglė Markulytė

Stiklo šukės ir praeities aidai

Projektas „Dabarties ekranas“ Panevėžyje

Panevėžys, kurio architektūrinis veidas bene intensyviausiai formavosi sovietinės urbanizacijos metu, yra kiaurai persmelktas ne tik atsiminimų apie šį laikotarpį, bet ir tiesiogine prasme – sovietmečio stiklo šukių. Ir tikriausiai kiekvienas panevėžietis yra vienaip ar kitaip su jomis susijęs, o išgirdęs pavadinimą „Ekranas“ bent kas antras gali nurodyti, kur tų šukių ieškoti.

Projektas „Dabarties ekranas“. G. Grigaičio nuotr.
Projektas „Dabarties ekranas“. G. Grigaičio nuotr.
Projektas „Dabarties ekranas“. P. Židonio nuotr.
Projektas „Dabarties ekranas“. P. Židonio nuotr.
Projektas „Dabarties ekranas“. P. Židonio nuotr.
Projektas „Dabarties ekranas“. P. Židonio nuotr.