7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Kino naujienos trumpai

Berlinalėje įvyks Larso von Triero „Nimfomanės“ premjera

Vasario 6 d. prasidėsiantis 64-asis tarptautinis Berlyno kino festivalis surengs pasaulinę Larso von Triero filmo „Nimfomanė“ („Nymphomaniac“) premjerą. Pirmoji (ilgoji ir necenzūruota) filmo dalis bus parodyta pagrindinėje programoje, už konkurso ribų. Pagrindinį vaidmenį šiame filme sukūrė Charlotte Gainsbourg, taip pat vaidina Stellanas Skarsgårdas, Shia LaBeoufas, Christianas Slateris, Jamie Bellas, Uma Thurman, Willemas Dafoe, Jeanas-Marcas Barras, Udo Kieras. Larsas von Trieras sugrįš į festivalį po ilgokos pertraukos – paskutinį kartą jis dalyvavo 1984 metais. Pasak Berlinalės direktoriaus Dieterio Kosslicko, „Nimfomanės“ estetika įspūdinga ir radikali.

Liucijai Šulgaitei paminėti skirta paroda „Širdies stebuklinga versmė“

2014 01 09 – 2014 02 08
 
Šv. Jono gatvės galerijoje 2014 m. sausio 09 d., 17 val. atidaroma prieš metus Anapilin išėjusios vienos žinomiausių Lietuvos keramikių Liucijos Šulgaitės (1933 – 2013) darbų paroda In memoriam Liucijai Šulgaitei „Širdies stebuklinga versmė“.

Rolando Karaliaus paroda „Būsena“

Sausio 9 d., ketvirtadienį, 16 val. įvyks Rolando Karaliaus parodos „Būsena“ iš ciklo „Lūžio kartos vardai“ atidarymas.

Praėjusių metų vasarą Eglės Velaniškytės paroda prasidėjęs naujas ciklas „Lūžio kartos vardai“ pristato kito šios kartos menininko Rolando Karaliaus kūrybą.

Tauro Kensmino skulptūrų parodos „TARP“

Sausio 9 d. 18 val. (AV17) galerija įvyks Tauro Kensmino skulptūrų parodos „TARP“ atidarymas. Jauno skulptoriaus pristatomuose darbuose stipriai išreikštas medžiagiškumas ir fizinės objekto savybės, nors konceptualiame lygmenyje, kuomet išjudinama ne tik suvokėjo sąmonė, bet ir pasąmonė, jos tampa nebe tokios svarbios. Tokios gerai pažįstamos medžiagos kaip medis, kailis, metalas ar betonas kontrastuoja su šiek tiek abstrakčia, sunkiai apibrėžiama, tačiau intuityviai atpažįstama objektų forma. Tai tarsi iš jūros gelmių ar kosmoso platumų ištraukti kebliai identifikuojamos kilmės organiniai dariniai bei neįprastos objektų jungtys, kurių genezė glūdi autoriaus pasąmonėje.

Dainiaus Labučio paroda „Garsų vaizdai“

8 d., 17 val. įvyks fotografo Dainiaus Labučio parodos „Garsų vaizdai“ atidarymas Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje (Pilies g. 40, Vilnius). Ši paroda yra skirta YAMAHA muzikos mokyklos Lietuvoje dvidešimtmečiui. Per 20 didelio formato fotografijų – tai menininko žvilgsnis į tuos, kurie dar tik pradeda eiti muzikos keliu.
Paroda vyks iki sausio 31 d.

Šiuolaikinės Lietuvos fotografijos leidinio „Tarsi nebūtų rytojaus“ pristatymas

Pirmadienį, gruodžio 30 d. 19 val. kviečiame į leidinio „Tarsi nebūtų rytojaus“ pristatymo vakarėlį „Planetoje“ (Skalvijos k.t., Goštauto g. 2, Vilnius). „Tarsi nebūtų rytojaus“ (sudarytojai Paulius Petraitis ir Justė Jonutytė) – naujas leidinys apie jauną Lietuvos fotografiją. Dvylikos lietuvių darbai pristatomi netradicine forma, dialoge vienas su kitu, leidžiant žiūrovui klajoti tarp nuorodų ir detalių, susipažįstant su šiuolaikine fotografine tradicija ir post-internetine jos raiška.

Teatrinė tyla

Šiais metais pradėjau meluoti. Ne, nesakiau priešingai, nei galvoju, tiesiog išsižiodavau, kaip man atrodė, nieko negalvodama. Regis, viskas, kas buvo šiais metais pristatyta, apgobta kažkokia „nieko neįvyko“ skraiste. Nori nenori, apninka nuobodulys bandant šią skraistę paprasčiausiai gražiai pateikti. Bėda ta, kad už nieką nesinorėjo iki galo kovoti. Lyg teatras gyventų kažkokį uždarą, tik sau pačiam svarbų, nieko bendro su tikruoju (ar, tiesiai šnekant, su manuoju) neturintį gyvenimą. Veikiausiai užtektų bent kas pusmetį pamatyti sau artimą teatro premjerą, kad galėtum laisviau, ne darbui, o savo malonumui prisiminti ir visas kitas. Tereiktų sau pačiam turėti neginčytiną atspirties tašką, dėl kurio viskam būtų suteikta vienokia ar kitokia prasmė. Rodosi, pastaruoju metu kaip tik šis taškas kažkur ir prapuolė.

 

Vietoj muzikinio kalendoriaus

Kodėl įprasta metų pabaigoje viską apibendrinti, įvertinti, tarsi baigtųsi kažkoks reglamentuotas, išmatuojamas, uždaras etapas? Pats Albertas Einsteinas pasakytų, kad praeitis, dabartis ir ateitis tėra iliuzijos, ir tiek... Ką jau kalbėti apie kalendoriaus pakeitimą ant sienos. Kita vertus, gal ir smagu kartą metuose pasitikrinti, kas įstrigo atmintyje. O galbūt priešingai, kaip teigia šiuolaikinis mokslas, gal turėtume liautis akcentavę „atmintį“, o atkreipti dėmesį į „užmiršimą“? Kas visiškai pasimiršo – irgi kai ką bylojantis simptomas, tiesa, labai sąlygiškas. Taigi, mieliems skaitytojams siūlau savotišką platoniškąją „vaško lentelę“ (Platonas manė, kad įspūdis įsirėžia tarsi vaško lentelėje, bet laikui bėgant pamažu išblanksta ir proto paviršius, kaip ir lentelė, vėl tampa lygus), ant kurios drįsau išrašyti kelis klausimus ir paprašiau kolegų apie tai virtualiai pasikalbėti. Dėkoju visiems, neignoravusiems šio „kalendorinio“ eksperimento.

 

Vis spartesniu žingsniu

2013-ieji Lietuvos šiuolaikiniam šokiui buvo dosnūs daugeliu aspektų. Jungtinėmis šio meno entuziastų pastangomis birželio 30 ir liepos 1 d.  Lietuvą aplankė legendinis vokiečių choreografės Sashos Waltz spektaklis „Kūnai“, ne vienam suteikęs įvairių – tiek kūrybinių, tiek vertybinių – impulsų, sudaręs gyvą kontekstą Lietuvos choreografijos bei atlikimo menui, kuris tampa vis įvairesnis.
 

Šios santykinai jauniausios Lietuvos teatro srities brandą liudija bene pirmasis mėginimas pažvelgti į save ne tik iš šalies, bet ir su tam tikra ironija, lengvai pašiepiant šiuolaikinio šokio kūrimo ir suvokimo stereotipus – spektaklį „Contemporary?“, parodytą prieš porą savaičių, kūrė ne jau įsitvirtinę choreografai, o patys atlikėjai – Agnė Ramanauskaitė, Paulius Tamolė ir Mantas Stabačinskas, padedami dramaturgės Sigitos Ivaškaitės. Tai irgi liudija tam tikrus pokyčius šokio srityje, nes iki šiol būtent scenarijus (ne pasakojimas, o naratyvas) neretai būdavo labiausiai pažeidžiama šiuolaikinio šokio spektaklių dalis.

 

Paralyžiaus simptomai

Laužant galvą, kaipgi „apibendrinus“ praeinančius metus, atsitiko pora dalykų, nemaloniai užgožusių visa tai, kas įsiminė ar buvo „reikšminga“ šiais metais. Todėl apie tai net neverta postringauti. Pirmasis įvykis, apdergęs metų „suvestines“ ir apskritai artėjančias šventes, susijęs su Nacionalinėmis premijomis ‒ apšmeižtas tarpdisciplininio meno atstovas Artūras Raila. Jei tai būtų tik šiaip eilinis srutų pliūpsnis, ką gi, sakyčiau, nusipurtai ir pasistengi pamiršti... Blogiausia tai, kad šis išpuolis, „skandalas“, nors daugiausia išlaužtas iš piršto, geriausiu atveju ‒ smarkiai iškraipant faktus (ir prikuriant naujų), iš tiesų pakenkė menininkui ir jo reputacijai.

 

PUSLAPIS
IŠ
1003