Berlinalėje įvyks Larso von Triero „Nimfomanės“ premjera
Vasario 6 d. prasidėsiantis 64-asis tarptautinis Berlyno kino festivalis surengs pasaulinę Larso von Triero filmo „Nimfomanė“ („Nymphomaniac“) premjerą. Pirmoji (ilgoji ir necenzūruota) filmo dalis bus parodyta pagrindinėje programoje, už konkurso ribų. Pagrindinį vaidmenį šiame filme sukūrė Charlotte Gainsbourg, taip pat vaidina Stellanas Skarsgårdas, Shia LaBeoufas, Christianas Slateris, Jamie Bellas, Uma Thurman, Willemas Dafoe, Jeanas-Marcas Barras, Udo Kieras. Larsas von Trieras sugrįš į festivalį po ilgokos pertraukos – paskutinį kartą jis dalyvavo 1984 metais. Pasak Berlinalės direktoriaus Dieterio Kosslicko, „Nimfomanės“ estetika įspūdinga ir radikali.
Naujausias von Triero filmas – poetiška istorija apie moters kelionę nuo gimimo iki 50-ies metų, papasakota pačios filmo herojės Džo, kuri save laiko nimfomane. Vieną šaltą žiemos vakarą pagyvenęs žavus viengungis Zeligmanas (Stellan Skarsgård) alėjoje randa sumuštą moterį. Parsivedęs ją namo, vyras gydo Džo žaizdas ir klausosi jos pasakojimų. Džo gyvenimo istoriją sudaro aštuonios dalys.
Trumpesnė filmo versija pasaulio kino teatruose jau pasirodė per Kalėdas, gruodžio 25 d.
Mirė nepriklausomo kino legenda Saulas Zaentzas
Sausio 3 d., sulaukęs 92-ejų, nuo Alzheimerio ligos komplikacijų savo namuose San Fransiske mirė vienas didžiųjų nepriklausomųjų prodiuserių Saulas Zaentzas. Į kiną Zaentzas atėjo iš muzikos verslo, kuris jam atnešė milijonus. Zaentzas nusprendė savo reputaciją ir pinigus investuoti į rimtus, protingus filmus, kurių pagrindas – apdovanojimų pelniusios knygos arba pjesės, į kylančias žvaigždes ir intelektualius režisierius. 1975–2007 m. jis prodiusavo ne vieno garsaus kūrėjo (tarp jų Milošo Formano, Anthony Minghellos, Peterio Weiro) filmą, o didieji Zaentzo hitai – „Skrydis virš gegutės lizdo“ (1975), „Amadeus“ (1984), „Anglas ligonis“ (1996) viso pelnė 22 „Oskarus“. 1997 m. „Oskarų“ naktį Zaentzas buvo apdovanotas Irvingo G. Talbergo prizu už gyvenimo nuopelnus. M. Formanas yra sakęs, kad Zaentzas buvo idealus prodiuseris, nes suprato, kad filmą turi kurti vienas žmogus – režisierius, o ne komitetas.
Zaentzas gimė 1921 m. žydų išeivių iš Rytų Lenkijos šeimoje. Nuo 15 metų jis gyveno savarankiškai, pardavinėjo riešutus ir žaidimus, lošė, išvažinėjo šalį pakeleivingomis mašinomis ir traukiniais. Antrojo pasaulinio karo metais Zaentzas kariavo Afrikoje, Europoje ir Ramiajame vandenyne. Po karo jis studijavo universitete, dirbo viščiukų fermoje, vėliau 6-ojo dešimtmečio viduryje įkūrė savo muzikos įrašų verslą. Tarp jo „Fantasy Records“ globotinių buvo džiazo pianistas Dave’as Brubeckas, poetas Allenas Ginsbergas, aktorius Lenny Bruce’as. Johno Coltrano, Mileso Daviso, Theloniouso Monko ir kitų džiazo atlikėjų įrašai atnešė Zaentzui didžiulį pelną, tačiau 8-ojo dešimtmečio pradžioje jis pasuko į kino verslą. Savo studiją Zaentzas įkūrė Berklyje netoli San Fransisko, siekdamas taip dar labiau pabrėžti distanciją su Holivudu.
10 geriausių 2013 metų filmų pagal lenkų žurnalą „Kino“
Lenkų mėnesinio žurnalo „Kino“ redakcija išrinko geriausių 2013 m. filmų dešimtuką. Į jį įtraukti tik pernai Lenkijos kino teatrų repertuare (ne festivalių programose) rodyti filmai.
1. „Ida“, rež. Paweł Pawlikowski, Lenkija.
2. „Adelės gyvenimas. 1 ir 2 skyrius“, rež. Abdellatif Kechiche, Prancūzija.
3. „Šventieji motorai“, rež. Leos Carax, Prancūzija.
4. „Laukinės atostogos“, rež. Harmony Korine, JAV.
5. „Gravitacija“, rež. Alfonso Cuaron, JAV.
6. „Ištrūkęs Džango“, rež. Quentin Tarantino, JAV.
7. „Frances Ha“, rež. Noah Baumbach, JAV.
8. „Medžioklė“, rež. Thomas Vinterberg, Danija.
9. „Papuša“, rež. Joanna Kos-Krauze, Krzysztof Krauze, Lenkija.
10. „Įsivaizduok“, rež. Andrzej Jakimowski, Lenkija.
„Šarvuotis „Potiomkinas“ vėl kino teatrų ekranuose
Galime pavydėti kaimynams lenkams: nuo sausio 31 m. šalies kino teatruose bus rodoma restauruota Sergejaus Eizenšteino filmo „Šarvuotis „Potiomkinas“ versija. Tai vienas geriausių ir svarbiausių visų laikų filmų. Jo veiksmas nukelia į 1905-uosius, kai sukilo karinio laivo „Šarvuotis „Potiomkinas“ įgula. Žudynių ant Odesos laiptų scena pakeitė kino kalbą ir tapo viena garsiausių kino istorijoje. Sumanytas kaip propagandinis, iš penkių dalių susidedantis, fenomenaliai Eduardo Tise nufilmuotas „Šarvuotis „Potiomkinas“ – pirmiausia pasakojimas apie žmogų, jo viltis, konfliktą su sistema ir tikėjimą didžiosiomis permainomis.
Filmo premjera įvyko 1925 m. Maskvoje ir nuo tada filmas ne kartą buvo trumpinamas ir draudžiamas. Kino istorikų Enno Patalaso ir Annos Bohn atlikta skaitmeninė filmo rekonstrukcija beveik sugrąžino pirminę versiją. Buvo rastos visos iškirptos scenos, sugrąžinti 146 originalūs užrašai ir atkurta Edmundo Meiselio specialiai filmui parašyta muzika.
Kennethas Turanas iš „Los Angeles Time“ taip rašo apie naująją filmo versiją: „Žiūrėdamas rekonstruotą „Šarvuočio „Potiomkino“ kopiją, visą jos gražumą, girdėdamas pulsuojantį Edmundo Meiselio garso takelį, sugrotą 55 muzikantų orkestro, prisimeni faktą, kad Eizenšteino filmas yra stulbinantis ir virtuoziškas menininko kūrinys. Nuo judesio, įvykių ir grožio vibruojantys kadrai įrodo, kad filmas – ne muziejaus eksponatas, o užburianti grynojo kino patirtis.“
Laukiamiausi rusų filmai
Žurnalas „Seans“ paskelbė dvidešimties laukiamiausių 2014-ųjų rusų filmų sąrašą.
1. „Sunku būtu Dievu“ („Трудно быть богом“, rež. Aleksejus Germanas).
2. „Leviatanas“ („Левиафан“, rež. Andrejus Zviagincevas).
3. „Aštuoniukė“ („Восьмерка“, rež. Aleksejus Učitelis).
4. „Taip ir taip“ / „Naktipuodis“ („Да и да“ / „Ночник“, rež. Valerija Gai-Germanika).
5. „Perspėjimas apie audrą“ („Штормовое предупреждение“, rež. Nigina Saifulajeva).
6. „Majakovskis“ („Маяковский“, rež. Aleksandras Šteinas).
7. „Dubrovskis“ („Дубровский“, rež. Aleksandras Vartanovas).
8. „Hardcore“ („Хардкор“, rež. Ilja Naišuleris).
9. „Kombinatas „Viltis“ („Комбинат „Надежда“, rež. Natalja Meščianinova).
10. „Saviveiklinės dainos klubas“ („КСП“, rež. Michailas Segalas).
11. „Etologija“ („Этология“, rež. Vasilijus Sigarevas).
12. „Angelai ir revoliucija“ („Ангелы и революция“, rež. Aleksejus Fedorčenka).
13. „Kelionė pas motiną“ („Поездка к матери“, rež. Michailas Kosyrevas-Nesterovas).
14. „Po elektriniais debesimis“ („Под электрическими облаками“, rež. Aleksejsu Germanas jaun.).
15. „Skudurinė sąjunga“ („Тряпичный союз“, rež. Michailas Mesteckis).
16. „Mielas Hansai, brangus Piotrai“ („Милый Ганс, дорогой Петр“, rež. Aleksandras Mindadzė).
17. „Karti, karti... 2“ („Горько 2“, rež. Žora Kryžovnikovas).
18. „Broliai Č“ („Братья Ч“, rež. Michailas Ugarovas).
19. „Žvaigždė“ („Звезда“, rež. Ana Melikian).
20. „Korundai. Žmogžudystė“ („Яхонты. Убийство“, rež. Rustamas Chamdamovas).