7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Arturo Valiaugos fotografijų paroda „Ilgesio žemė“

Lietuvos fotomenininkų sąjunga ir „Kultūros meni“u kviečia į Arturo Valiaugos fotografijų parodos „Ilgesio žemė“ atidarymą sausio 15 d. 17.30 val.  Prospekto galerijoje (Gedimino pr.42, Vilnius).

 

Fotografijos projekto Ilgesio žemė, kurį sudaro paroda ir knyga, mintis — pažvelgti į Donelaičio Mažąją Lietuvą šių dienų kontekste. Nuotraukose užfiksuotos Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) vietovės yra susijusios su klasiko gyvenimu ir, tikėtina, buvo jo poemos socialinis peizažas.

Nesėkmė kaip šansas

 2013–2014 m. sandūroje Berlyno „Kunstwerke“ visi keturi aukštai skirti Christophui Schlingensiefui. Tai viena pirmųjų didelių jo retrospektyvų po pomirtinės ekspozicijos Vokietijos paviljone Venecijos bienalėje (2011), vėliau keliausianti į „PS1 MoMA“ šiuolaikinio meno centrą. Iki šiol šis menininkas buvo geriau pažįstamas tik vokiškai kalbančiai auditorijai.

Vaikų ir suaugusiųjų auklėjimas

Vaikas įeina į kambarį. Ant stalo guli virtuvinė mentelė. Vaikas ją pastebi ir prieina arčiau – jam maga mentelę paliesti, ji traukia, nes jis – paprastas vaikas. Paima mentelę, nelabai žinodamas, ką su ja veikti. Akimirką dvejoja, o vėliau natūraliai ima žaisti. Būtent šis neryžtingumo mirksnis yra esminis vaikui priimant sprendimą.

Lietuviška ibseniana

 

Prieš pat Kalėdas teatro žmonėms ir visiems kultūros puoselėtojams Audronė Girdzijauskaitė padovanojo didelę dovaną – knygą „Ibsenas Lietuvos teatro veidrodyje (1918–1998)“. Henrikas Ibsenas yra lyg didžiulė dramaturgijos viršukalnė, į kurią veda daugybė paslaptingiausių kelių, tarp jų pasiklysta ar nuo jų nuklysta ne vienas režisierius. Girdzijauskaitės knygoje per Ibseną atskleidžiama aštuoniasdešimties metų Lietuvos teatro istorija, tapusi profesionalaus teatro pamatu.

 

Sukurta kombinate

Donato Ulvydo filmą „Kaip pavogti žmoną“ (Lietuva, 2013) žiūrėjau per šventes, tad net per dieninį seansą „Akropolio“ kino salė buvo beveik pilna, o žiūrovai – atitinkamai su didžiulėmis kokakolos ir spragėsių porcijomis. Nustebino tai, kad nuoširdaus juoko (kokį, pavyzdžiui, girdėjau per Emilio Vėlyvio filmus) buvo neįtikėtinai mažai. Juk komedija!

Karinos Lukauskaitės paroda „Upės, keliai ir debesys“

Sausio 10 d. 17 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma Karinos Lukauskaitės autorinė kūrybos paroda „Upės, keliai ir debesys“.


K. Lukauskaitė – viena įdomiausių ir populiariausių viduriniosios kartos lietuvių tekstilės menininkių. Jos kūriniai pasižymi požiūrio platumu, naujais, netradiciniais formos ir pateikimo sprendimais, gyvybingumu ir neišsenkančia energija.

Klaipėdoje bus eksponuojama Salvadoro Dali kūrinių paroda

Salvadoras Dali (1904–1989) – menininkas, kurio vardas pažįstamas kone kiekvienam: iš bendrojo išsilavinimo, meno istorijos studijų, popkultūros, kelionių arba bent jau parfumerijos vitrinų. Įvairialypį siurrealizmo genijaus kūrybos įspaudą pasaulio kultūroje atspindės Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) nuo š. m. sausio 23 d. iki vasario 28 d. veiksianti S. Dali litografijų, keramikos, skulptūros, medalių paroda „Materialusis siurrealizmas“ („Materialization of the Surreal“).

Violeta Urmana žėri Europos scenose

Muzikos ir ypač operos mėgėjams 2013-ieji išliks atmintyje kaip dviejų operos genijų – Giuseppe’s Verdi ir Richardo Wagnerio metai. Visas pasaulis minėjo 200-ąsias jų gimimo metines. Operos teatrai rodė turimus repertuare arba naujai pastatytus veikalus, koncertų salėse skambėjo operų fragmentai bei kiti kūriniai. Ypač džiugino, kad jubiliejiniais metais Europos teatrų ir koncertų afišose nuolat mirgėjo Violetos Urmanos (Urmanavičiūtės) vardas. Ji aktyviai dalyvavo abiem kompozitoriams skirtuose spektakliuose ir koncertuose. Tarp garsiausių šių laikų solisčių V. Urmana tuo ir unikali, kad tobulai atlieka ne kurio vieno, kaip dažniausiai esti, o abiejų, ir Verdi, ir Wagnerio dramatinio soprano ir mecosoprano partijas.

Kūniškoji teorema įrodyta

Viena iš stichinių nelaimių – draugų parodos. Gali neišsiduoti, kad tai pažįstamas menininkas ar menininkė, kaip sovietmečiu rašydavęs Augustinas Savickas pokštaudavo, parodos recenzijoje pagirdamas ar pakritikuodamas savo paties darbus. Dabar, žinoma, ne taip sunku tikėtis Kęstučio Šapokos rašytos Kęstučio Šapokos parodos apžvalgos. Tai savaip įdomu.

Atmintis

 Sausio 10 dieną Menų spaustuvėje į šokio spektaklio premjerą kviečia Loreta Juodkaitė – Vyriausybės kultūros ir meno premija apdovanota šiuolaikinio šokio kūrėja, jau aštuonetą metų šokanti garsiausiose pasaulio scenose ir dirbanti su žymiais šiuolaikinio šokio choreografais nuo Europos iki Pietų Amerikos. Naujausiu spektakliu L. Juodkaitė neria į žmogiškosios atminties gelmes, atidengdama sluoksnį po sluoksnio visuomenės sukurtų žmogaus pavidalų apvalkalus ir mėgindama rasti tikrąją žmogaus savastį. 

 

Spektaklis „Atmintis“ – tai darbas, kurį Loreta Juodkaitė kūrė visus pastaruosius metus vis grįždama į Vilnių tarp intensyvių kelionių, gastrolių ir pasirodymų skirtingose scenose Europoje ir už jos ribų. Kelionių įspūdžiai, pokalbių nuotrupos, pamąstymai apie politinius, ekonominius, socialinius skirtumus, kurie egzistuoja skirtingose kultūrose ir kurie, nepriklausomai nuo religinės bei istorinės sanklodos, visur vienodai apriboja žmogaus prigimtį, –  paskatino kūrėją imtis atminties temos. 

 
PUSLAPIS
IŠ
1003