7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: NMKČDM inf.

NMKČDM inf.

Eglės Gandos Bogdanienės paroda „Pasveikinimas“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus V. K. Jonyno galerijoje Druskininkuose, Turistų g. 9, liepos 31 d., trečiadienį, 16.30 val. atidaroma tekstilės menininkės Eglės Gandos Bogdanienės paroda „Pasveikinimas“.

Parodoje pristatomi E. G. Bogdanienės darbai peržengiantys tekstilės ribas. Menininkė savo kūrybą suvokia kaip socialinių eksperimentų laboratoriją, kurioje tyrimo objektu dažniausiai tampa visuomenė ar net pati autorė. Jos darbuose gausiai naudojamos įvairios medžiagos ir skirtingos technologijos. Nauja raiška prabyla vėlimo ir smaigstymo technikos. E. G. Bogdanienės kūryba įtraukia į moters identiteto refleksijas patriarchalinėje kultūroje. Klasikiniai ir krikščionybės mitai, kasdienė rutina, atradimai ir netektys, lyčių stereotipai jos darbuose virsta egzistencinėmis aktualijomis.


Tekstilės menininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė, studijų prorektorė E. G. Bogdanienė aktyviai dalyvauja šiuolaikinio meno parodose, projektuose Lietuvoje ir užsienyje. Konceptualios idėjos jos kūryboje ir akademiniame darbe yra varomoji jėga, skatinanti nesibaigiančius formų eksperimentus. E. G. Bogdanienė nuo 1999 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos, o nuo 2012 m. – tarptautinio profesinio tinklo ArcInTex narė. Jos darbai yra plačiai pripažinti ir apdovanoti ne vienoje parodoje ir konkurse. Jie atspindi artimą kūrybos ir asmeninio gyvenimo ryšį. Menininkė yra surengusi apie 30 personalinių ir dalyvavusi daugiau nei 100 grupinių parodų Lietuvoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Dominikos Respublikoje, Švedijoje, Latvijoje, Estijoje, Taivane, Kinijoje ir kitur.


Paroda veiks: 2019 07 31 – 2019 09 26

 

NMKČDM inf.

Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės paroda „Gilios upės teka tyliai“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, rugpjūčio 2 d., penktadienį, 17 val. įvyks Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės parodos „Gilios upės teka tyliai“ atidarymas.

Parodoje pristatoma dešimties menininkių – penkių japonių ir penkių lietuvių – šiuolaikinė tekstilė. Ši paroda yra tarptautinio tekstilės meno projekto, 2019 metų pavasarį prasidėjusio Japonijoje, dalis. Kioto mieste, prestižinėje tekstilės meno galerijoje „GalleryGallery“ buvo eksponuojami Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojų profesorės Laimos Oržekauskienės-Ore ir docenčių Linos Jonikės bei Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūryba. Parodoje M. Žilinsko dailės galerijoje šią garsių Lietuvos menininkių trijulę papildys jaunosios kūrėjos Giedrė Antanavičienė ir Greta Kardi-Kardišiūtė. Japonijos tekstilei Kaune atstovauja Nobuko Hiroi (Kioto Menų universiteto profesorė, Suzumi Noda (Kioto Menų universiteto profesorė), Haruko Honma (Kinran University profesorė, Yoshiko Tanabe (Seian University profesorė) ir Megumi Kishida.

NMKČDM inf.

Dariaus Petrulio ir Dariaus Batulevičiaus fotografijų paroda, dokumentuojanti Šančių bendruomenės akciją „Nemuno kelias“ ir Šančių pakrantės gamtą

Paveikslų galerijos paviljone „Galerija be sienų“, K. Donelaičio g. 16, nuo liepos 17 d. veikia Dariaus Petrulio ir Dariaus Batulevičiaus fotografijų paroda, dokumentuojanti Šančių bendruomenės akciją „Nemuno kelias“ ir Šančių pakrantės gamtą. Fotovaizdus lydi taiklūs ekspertų ir visuomenininkų komentarai.


2019 m. balandžio 27 d. Šančiuose prie Nemuno 700 žmonių susikibo rankomis ir suformavo „Nemuno kelią“. Taip bendruomenė išreiškė nepritarimą Nemuno krantinės rekonstrukcijos projektui, kuriuo ketinama nutiesti 3,5 km gatvę nuo geležinkelio tilto iki Panemunės tilto. Tai negrįžtamai pakeistų reikšmingiausią Šančių savasties dalį – natūralią upės pakrantę, jos pievas ir medžiais apaugusias zonas, jautrią vietos ekosistemą.


„Nemuno kelias“ tapo pirmuoju, bet ne paskutiniu veiksmu, kuriuo bendruomenė išreiškė savo pasipriešinimą projektui, prieštaraujančiam darnios miesto plėtros principams.


Parodą kviečiame lankyti bet kuriuo paros metu „Galerijoje be sienų“ – Paveikslų galerijos paviljone. Daugiau sužinoti apie Šančių bendruomenę ir išgirsti kultinę jos „Kopūstų lauko“ operą galima galerijos trečiame aukšte, parodoje „Nukirtas miestas – persodintas žmogus“.


Šioje parodoje arba www.besienu.com galite palikti savo sakinį „Miestiečių manifestui“. Palaikyti Šančių bendruomenę arba ženklinti jums rūpimą jautrų tašką kviečiame „Miesto akupunktūros“ žemėlapyje www.besienu.com .


Parodos rengėjai: Žemųjų Šančių bendruomenė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ ir „Galerija be sienų“.


Paroda veiks: 2019 07 17 – 2019 09 30
Papildomą informaciją teikia: „Mažųjų istorijų“ ir „Galerijos be sienų“ kuratorė Auksė Petrulienė, tel. 8 612 442 72

 

NMKČDM inf.

Antano Sutkaus fotografijų paroda „Pro Memoria"

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia į Antano Sutkaus fotografijų parodos PRO MEMORIA atidarymą M. Žilinsko dailės galerijoje, liepos 14 d. (sekmadienį) 15 val.

Paroda skirta Kauno žydų geto likvidavimo 75-osios metinėms paminėti.

Antantas Sutkus dar 1988 m. pradėjo fotografuoti Holokaustą išgyvenusiųjų susitikimus. Vėliau tai išaugo į unikalią portretų seriją, liudijančią kraupius karo bei pokario įvykius, sutraiškiusius žydų tautos likimą Lietuvoje. Nuotraukose įamžintų ilgai kentėjusių žmonių žvilgsniai mums primena tai, kas įvyko, kad tai niekada nepasikartotų. Daugeliui Antanas Sutkus yra Lietuvos žmonių fotografas. Lietuvos žmonės, ne tik gatvėje sutikti - laimingą ar dramatišką gyvenimą nugyvenę, bet ir žmoniškumą liudijantys lietuvių portretai. Holokaustą išgyvenę žydai fotografui taip pat yra neatsiejama Lietuvos žmonių dalis.

Žmogaus gyvenimas yra pažeidžiamas ir trapus - lygiai kaip ir mūsų gebėjimas prisiminti žmonijos tragedijas. Pasitraukus paskutiniesiems Holokaustą išgyvenusiems žmonėms, mums teks susidurti su sunkiu išmėginimu - kaip mąstyti apie tai, kas neišmąstoma, ir kaip kalbėti apie tai, kas neiškalbama? Kaip tą daryti, kai gyvasis didžiojo žmonijos istorijos nusikaltimo paliudijimas nyksta ir traukiasi mūsų akyse? / Leonidas Donskis

1941 m. nacistinės Vokietijos Kaune įkurtame gete laikyti žydai. Vienu metu čia daugiausiai gyveno 30 000 žmonių, dauguma jų buvo deportuoti į koncentracijos stovyklas ar sušaudyti Devintajame forte. 1944 m., frontui artėjant prie Kauno, naciai nusprendė likviduoti getą. Liepos 8 d. baržomis išplukdyta apie 1200 žydų, o liepos 10 d. traukiniu išvežta dar 900. 1944 m. liepos 12 d. naciai ėmė padeginėti geto namus. Bėgantys žmonės buvo šaudomi, sudeginti beveik visi gyvenamieji namai ir dirbtuvės. Gaisrai Kauno geto teritorijoje liepsnojo iki liepos 29 d. Iš Kauno geto liko tik griuvėsiai su kaminais, o iš daugiau kaip 37 tūkst. iki karo Kaune gyvenusių žydų teliko 634. Parodoje eksponuojami autoriniai, dažnai vintažiniai sidabro atspaudai. Parodos atidaryme dalyvaus ir pats autorius A. Sutkus.

Antanas Sutkus (g. 1939 m.) – fotomenininkas, Lietuvos fotografijos meno draugijos iniciatorius ir ilgametis vadovas, bene didžiausią tarptautinį pripažinimą pelnęs Lietuvos fotografas. Jo darbai gausiai eksponuojami svarbiuose meno centruose pasaulyje. Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas, reikšmingų pasaulio kultūros premijų ir apdovanojimų laureatas, 2017 m. pelnė Erich Salomon apdovanojimą, 2018 m. surengta retrospektyvinė paroda Nacionalinėje dailės galerijoje, išleista unikali monografija prestižinėje „Steidl“ leidykloje.

Parodos kuratorius: Gintaras Česonis (papildomą informaciją teikia tel. 8 682 23 806)

Parodos koordinatorė: Irmantė Šarakauskienė

Paroda veiks: 2019 07 14 - 2019 10 06

Parodos organizatoriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, VšĮ Antano Sutkaus fotografijų archyvas

Parodos informaciniai partneriai: Kauno žydų bendruomenė, Kauno miesto savivaldybė.

Parodą remia: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos žydų bendruomenė.

NMKČDM inf.

Didžiausios Kauno galerijos 30-as gimtadienis

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, birželio 30 d. nuo 11 val. kviečiame švęsti didžiausios Kauno galerijos gimtadienį!
Lygiai prieš 30 metų, 1989 m. birželio 30 d., buvo atidaryta įspūdinga postmodernistinės architektūros išskirtinio dydžio galerija Kaune, skirta emigracijoje Vakarų Berlyne gyvenusio garbaus tautiečio Mykolo Žilinsko dovanojamai kolekcijai. Kiek vėliau ją papildė ir kiti vertingiausi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus užsienio meno rinkiniai.

Kolekcininkas padovanojo Lietuvai vertingą lituanistinę biblioteką, Nobelio premijos laureatų veikalų rinkinį, skatino ir rėmė išeivijos veiklą. Tačiau didžiausiu ir neįkainojamu turtu laikoma 1685 meno kūrinių kolekcija, kurią jis skyrė jaunystes miestui Kaunui ir patikėjo saugoti Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. „Meilę Lietuvai reikia darbu įrodyti. Tai privalo daryti kiekvienas lietuvis. Aš gyvenu tam, kad parodyčiau, ką gali vienas lietuvis, jeigu jis labai myli Lietuvą“, – yra sakęs M. Žilinskas.

Šventėje lankytojų lauks nemokami renginiai: ekskursija, kurios metu sužinosite įdomiausias M. Žilinsko padovanotų paveikslų istorijas, edukacinis užsiėmimas vaikams, dviejų dokumentinių filmų, pristatančių mecenatą bei intriguojančią jo kolekcijos kelionę į Lietuvą, peržiūra ir klasikinės muzikos koncertas. Kartu tai paskutinė galimybė pamatyti parodą „Nakties vizijos: XVII–XX a. dailininkų kūriniai iš M. Žilinsko kolekcijos“. Joje eksponuojami retai į galerijos sales atkeliaujantys nakties grožio ir paslapties inspiruoti vaizdai. Dalis jų pristatomi pirmą kartą.

Renginio programa:
11.00 „Eksperto pasakojimai“: ekskursija su Mykolo Žilinsko kolekcijos sektoriaus vadove Irmante Šarakauskiene. Į ekskursiją būtina registracija tel. (8 37) 32 25 49 arba žinute Mykolo Žilinsko dailės galerijos facebook’o paskyroje.
12.00 „Įkvėpti Žilinsko kolekcijos“: edukacinės, kūrybinės dirbtuvės vaikams parodoje „Nakties vizijos: XVII–XX a. dailininkų kūriniai iš M. Žilinsko kolekcijos“.
13.00 Dokumentika iš praeities: „M. Žilinskas“ (1988) rež. R. Šilinis, „Šimtmečio kontrabanda. Paskutinis reisas“ (2004) rež. G. Sviderskytė.
15.00 Klasikinės muzikos koncertas. Atlikėjai VDU muzikos akademijos studentai ir absolventai: Inga Gykytė, Kristina Jeganian, Jurgis Kemežys, Žydrūnė Kovalenkaitė, Viktorija Zeilikovičiūtė.

Visi renginiai nemokami.
Papildomą informaciją teikia: Saulenė Žardalevičiūtė tel. 8 635 201 44

 

NMKČDM inf.

Tarptautinis videomeno festivalis „Vidoeformes–Tel Aviv–Vilnius–Kaunas“

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, birželio 26–28 d. 18.00–19.00 val. vyks tarptautinis videomeno festivalis „Vidoeformes–Tel Aviv–Vilnius–Kaunas“. Renginio metu bus pristatyti net 22 trumpo metražo video- ir skaitmeninio meno kūriniai. Kuratoriai iš Prancūzijos Natanas Kaczmar‘as ir Gabrielis Soucheyre‘as atrinko žymiausius darbus iš tarptautinio videomeno festivalio VIDEOFORMES, kuris rengiamas nuo 1986 metų. Festivalio kolekcijoje – daugiau nei 8000 kūrinių, tarp kurių pasaulinio masto menininkų Nam June Paiko, Billio Violos, Gary‘o Hillo, Pipiloti Rist darbai. Kaune žiūrovai išvys menininkų iš Prancūzijos, Ukrainos, Italijos, Švedijos, Austrijos, Korėjos kūrinius.
Renginiai nemokami.

 

Devin Roux, Forez
Devin Roux, Forez
NMKČDM inf.

Osvaldo Jablonskio paroda „Mano Lietuva“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, nuo birželio 20 d., ketvirtadienio, pradės veikti kaunietiškos akvarelės mokyklos virtuozo Osvaldo Jablonskio paroda „Mano Lietuva“.

Autoriaus kūryba pasižymi savitu „jablonskišku“ spalvų pasauliu, jautriomis kompozicijomis, lyriškumu, persmelkiančiu tikrumu ir įsijautimu. Parodoje eksponuojami peizažai, kuriuose tarsi besikeičiančiame kaleidoskope įamžinta Osvaldo Jablonskio Lietuva – bažnyčių bokštai, žymių žmonių gimtinės ir mėgtos vietos, pvz., rašytojo J. Tumo-Vaižganto „Cimbruvka“, Lietuvos piliakalniai, šimtamečiai medžiai ir t.t.
O. Jablonskio vardas dažnai minimas kartu su tokiais Lietuvos meno klasikais, kaip Česlovas Kontrimas (1902–1989), Petras Stauskas (1919–2003), Algirdas Lukštas (1921–1992). Kūrėjas yra gerai žinomas visiems besidomintiems akvarelės meno pasauliu. Pats menininkas yra išugdęs ne vieną dailininkų kartą – jie į savo mokytoją kreipiasi pagarbiu kreipiniu „Maestro“.

Paroda veiks: 2019 06 20 – 2019 09 08

Papildomą informaciją teikia: A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus tel. (8 37) 20 41 02


Rugsėjo mėnesį pakviesime susipažinti su vieno garsiausių lietuvių akvarelininkų Petro Stausko kūryba. Jo darbai pasižymi tapybiškumu, mažesniu dėmesiu piešiniui, didesne pagarba teptuko ženklams, laisvam liejimui. Daugiau nei tris dešimtmečius (1951–1988) P. Stauskas buvo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriumi, jo dėka buvo išsaugotos itin vertingos Nepriklausomos Lietuvos kolekcijos. Kviečiame sekti artimiausias muziejaus naujienas www.ciurlionis.lt ir facebook paskyroje https://www.facebook.com/CiurlionioDailesMuziejus/

 

NMKČDM inf.

Paroda „Tapatumo ženklai. Vinco Kisarausko ekslibrisai iš Pauliaus Galaunės kolekcijos”

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose, Vydūno al. 2, Kaune, birželio 20 d., ketvirtadienį, pradės veikti paroda „Tapatumo ženklai. Vinco Kisarausko ekslibrisai iš Pauliaus Galaunės kolekcijos”.


Vinco Kisarausko kūrybos diapazonas labai platus: tapyba, grafika, scenografija; kūrė mozaikas, medalius, knygų iliustracijas. Kartu buvo labai ryškus ir savitas ekslibriso srityje. Šiuo žanru susidomėjo praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje ir per visą kūrybos laikotarpį sukūrė keletą šimtų knygos ženklų. Parodoje, skirtoje Vinco Kisarausko 85-osioms gimimo metinėms, eksponuojama arti 30 ekslibrisų, leidiniai, laiškai, rašyti P. Galaunei. Tai tik nedidelė V. Kisarausko kūrybinio palikimo dalis, saugoma A. ir P. Galaunių namuose.


Neatsitiktinai artimas meno kalbos suvokimas bei panašūs pomėgiai, tokie kaip grafika, Lietuvos dailės istorija, tapo V. Kisarausko ir P. Galaunės draugystės priežastimi ir pamatu. Juos taip pat vienijo ir domėjimasis ekslibrisu. P. Galaunės žavėjimasis šiuo grafikos žanru dar studijų metais Peterburge ilgainiui peraugo į kolekcionavimą – surinko per 800 vnt. ekslibrisų rinkinį. Didelį dėmesį savo rinkinyje jis skyrė lietuvių autorių kūriniams. Dėl meninės išraiškos savitumo greta kitų P. Galaunė ypač vertino V. Kisarausko mišriomis technikomis jo bibliotekai sukurtus knygos ženklus.
Vincas Kisarauskas knygos ženklus laikė savarankiška meno sritimi. Juose nesunkiai galime atpažinti visą dailininko kūrybą jungiančią menininko pasaulėjautą. Ji – gana sudėtinga, dažnai dramatiška. V. Kisarausko kūrybai nesvetimas monumentalumas, ekspresija – tai ryšku ir jo kurtuose ekslibrisuose.


Vienas novatoriškiausių sovietinio laikotarpio dailininkų Vincas Kisarauskas savo kūryba laužė įprastinius rėmus, vaizduojamojo meno normas. Ieškotojas, eksperimentatorius, mąstytojas, meną laikęs priemone žmogaus fantazijų pasauliams atverti.

Paroda veiks: 2019 06 20 – 2019 08 28

Papildomą informaciją teikia: A. ir P. Galaunių namai tel. (8 37) 79 89 95

 

NMKČDM inf.

Edukacinių programų ciklas „Kiaurai popierių!“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, edukacinių programų ciklas parodoje „Atminties popierius“ kviečia iš naujo atrasti gerai pažįstamą materiją. Popierius parodoje tampa vedliu į istoriją, atmintį ir bendruomeniškumą.
Birželio mėnesio edukacinė programa įvairi: nuo origamio iki mankštos. Popieriaus gamybos dirbtuvėse laukiame mėgstančių ramiai ir giliai pasinerti į kūrybą. O nuolat skubančius kviečiame smagiai praleisti pietų pertrauką – pamatyti, sužinoti, bendrauti ir kartu užkąsti.
KIAURAI POPIERIŲ! Ekskursija ir origamis parodoje
Parodoje susipažinsite su legendiniu Kauno popieriaus fabriku, gaminusiu lietuvišką produkciją kone 70 metų: nuo prieškario paso, sovietmečio mokyklinių sąsiuvinių iki laikinųjų pinigų „vagnorkių“. Buvusių fabriko darbuotojų pasakojimai atskleidžia gyvenimo sovietmečiu subtilybes. Parodoje masinės produkcijos gaminiai, žmonių asmeninės istorijos ir meno kūriniai jungiasi popieriuje ir kviečia kitaip pažvelgti į istoriją ir atmintį.
Sužinosite, kaip atsirado pats popierius, išbandysite popieriaus lankstymo meną – origamį. Išlankstysime žmogų, kurio istorija šioje parodoje ir yra svarbiausia.
Trukmė: 45 min.
Registracija tel. 8 645 03 248.

ATMINTIES MENIU. Mankšta ir priešpiečiai parodoje
Birželio trečiadieniais: 5, 12, 19, 26 d.; 12.00–13.00 val.
Nelengva vasarą likti mieste ir dirbti. Todėl muziejus siūlo vasarišką pietų pertrauką galerijoje. Mes pasitrauksime į pavėsį, paskui – dar toliau: į industrinę Kauno praeitį ir į garsųjį J. Janonio popieriaus fabriką. Parodoje „Atminties popierius“ sužinosite, kaip pietaudavo janoniečiai, koks buvo šio fabriko bendruomenės laisvalaikis, pramogos, tarpusavio santykiai ir vertybės.
Išmoksime „gamybinės mankštos“ pratimų – privalomos visuotinės mankštos pertraukėlės greitai tapo mėgstama fabriko tradicija.
Bendrausime ir vaišinsimės savo atsineštais priešpiečiais. Taip pat visada galima užsisakyti puikius dienos pietus galerijoje įsikūrusioje kavinėje „Kultūra“.
Į edukacinę programą būtina registruotis. Registruotis gali grupės ir pavieniai lankytojai. Tinka visoms amžiaus grupėms, ypač laukiami darbo kolektyvai.
Galima susitarti dėl jūsų kolektyvui patogesnio programos laiko tel. 8 645 03 248 arba el. paštu besienu@gmail.com.

POPIERIAUS GAMYBOS DIRBTUVĖS
Birželio 6 d. ir 27 d.; 18.00–19.30 val.
Kviečiame eksperimentuoti – kūrybiškai perdirbti istorinį J. Janonio popieriaus fabriko rašomąjį popierių. Ištirpdytas vandenyje, jis taps mase, iš kurios dirbtuvių dalyviai savo rankomis pasems ir suformuos naują, asmeninį popieriaus lakštą. Nuo laiko gelstelėjusio fabrikinio popieriaus perdirbimas į naują individualų kūrinį – lyg savita atminties alchemija. Istorinės tiesos čia įgauna kitokį, suasmenintą pavidalą. Dirbtuvių metu ne tik iš senų prisiminimų kursime naujas istorijas, bet ir pasakosime paties popieriaus istoriją: atsiradimą, įvairovę ir įtaką mūsų gyvenimui.
Popieriaus gamyba gali pamokyti ir bendruomeniškumo: atskiri celiuliozės plaušeliai šiame procese neišvengiamai sukimba ir sudaro tvirtą darinį.
Trukmė – 1,5 val.
Didesnėms nei 7 žmonių grupėms, jei netinka siūlomas dirbtuvių laikas, kreiptis tel. 8 645 03 248 arba el. paštu besienu@gmail.com.

ATMINTIES ORIGAMIS – POPIERIAUS LANKSTYMO DIRBTUVĖS
Birželio 11 d. 17.00–18.30 val.
Dirbtuvių vadovas Mindaugas Česnavičius popierių lanksto jau dvylika metų. Parodoje „Atminties popierius“ eksponuojamas originalus jo lankstinys – žmogus. Mindaugui padedant galėsite pasigaminti lygiai tokius pat popierinius žmogeliukus. Meistras atskleis origamio subtilybes – sužinosite, kaip lankstant naudoti vandenį.
Kartu išbandysime origamio stebuklą: paprasčiausias popieriaus lapas virs 3D objektu, o šlakelis vandens įkvėps gyvybę popieriniam žmogui.
Sužinosite šio japoniško meno atsiradimo legendas ir istoriją. Origamis – puiki mankšta kruopštumui, tikslumui, protui ir atminčiai.

Būtina registracija tel. 8 645 03248 arba el. paštu besienu@gmail.com. Prašome nurodyti dalyvių amžių ir skaičių.
Didesnėms nei 7 žmonių grupėms, jei netinka siūlomas dirbtuvių laikas, kreiptis: 8 645 03248 arba el. paštu besienu@gmail.com

 

NMKČDM inf.

Gintauto Mažeikio paskaitą „Taro Velnias: prieštaravimai ir grožinė literatūra“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Velnių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune gegužės 30 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečiame į prof. dr. Gintauto Mažeikio paskaitą „Taro Velnias: prieštaravimai ir grožinė literatūra“.

Paskaita skirta Velnio figūrai aptarti, taip, kaip ji pateikiama Taro kortų perspektyvoje ir gali būti interpretuota Dantės, Williamo Shakespeare‘o, Jameso Joyce‘o kūryboje bei kaip galėtų būti aiškinama Jolitos Skablauskaitės romanuose.

Taro kortos bando integruoti hermetinę, vadinasi, ir egzegetinę simbolių aiškinimo tradiciją su kabalistikos, astrologijos elementais. Pranešimui yra pasirinktas grožinės literatūros Taro akimis fenomenas, imant tik vieną senojo arkano simbolį.

Paskaita sieks integruoti etnografinius, antropologinius ir filosofinius tyrinėjimus Taro simbolinėje subkultūroje ir literatūroje. Taro Velnio simbolis literatūroje bus aptariamas idėjų istorijos, Hegelio „Gudriojo proto“, Niekšybės, Jacques‘o Lacano ir Slavojaus Žižeko filosofijų kontekste.

Paskaita nėra skirta jokioms būrimo praktikoms.

Renginys nemokamas.

 

  PUSLAPIS IŠ 19  >>> Archyvas