7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: NMKČDM inf.

NMKČDM inf.

Viduramžių lobiai, legendos, retenybės, mirtis, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis...

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55, Kaune, gruodžio 13 d., penktadienį, 17 val. švęsdamas savo 98 metų įkūrimo sukaktį kviečia  į naują ekspoziciją centriniuose muziejaus rūmuose. Viduramžių lobiai, legendos, retenybės, mirtis, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis... Tokios temos pasitiks lankytojus naujai atidaromoje ekspozicijoje „Lietuvos dailė XIV–XIX a.“
Ekspozicijoje pristatoma beveik 600 metų senosios dailės raida, glaustai atspindinti Lietuvos meno ir kultūros tendencijas. Nors čia nėra griežtos chronologijos, išlikę tik fragmentiški istorijos atspindžiai, tačiau ir jie leidžia rekonstruoti bent dalį to tolimo laikotarpio.

NMKČDM inf.

Slovakų stiklo ir keramikos dizaino paroda „Daugiau yra daugiau II“ Kaune

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaune) lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks šiuolaikinio slovakų stiklo ir keramikos dizaino parodos „Daugiau yra daugiau II“ atidarymas.
 
Paroda „Daugiau yra daugiau II“ visų pirma siekiama pristatyti žiūrovams pastaraisiais metais Slovakijoje realizuotus įdomiausius ir ambicingiausius stiklo ir keramikos dizaino sumanymus. Parodai atrinkti dizaino darbai yra sukurti jauniausios ir vidurinės kartos autorių, kartu eksponuojamas Bratislavos dailės ir dizaino akademijos Stiklo ir Keramikos studijų studentų dizainas.

NMKČDM inf.

Lino Blažiūno paroda „Piešiniai“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose) lapkričio 22 d., penktadienį, 17 val. atidaroma Lino Blažiūno paroda „Piešiniai“.

Parodoje eksponuojami naujausi L. Blažiūno sukurti kūriniai iš asmeninio menininko rinkinio.

NMKČDM inf.

Susitikimas su Česlovu Lukensku parodoje „Kliedesių terminalas“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, lapkričio 15 d., penktadienį, 17 val. kviečiame į susitikimą su Česlovu Lukensku jo videoprojekcijų, tekstų ir objektų parodoje „Kliedesių terminalas“.

Vienas ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio tarpdisciplininio meno atstovų lankytojams pristatys ir papasakos apie savo parodą, kuri, pasak autoriaus, labai asmeniška. Eksponuojami kūriniai, iškilę savianalizės pagrindu, tiesiogiai siejami su autobiografiniais įvykiais: pradedant ankstyvąja jaunyste ir baigiant pastarųjų metų patirtimis.

NMKČDM inf.

Česlovo Lukensko videoprojekcijų, tekstų ir objektų paroda „Kliedesių terminalas“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaune) spalio 24 d., ketvirtadienį, 17 val.  įvyks vieno ryškiausio Lietuvos šiuolaikinio tarpdisciplininio meno atstovo Česlovo Lukensko videoprojekcijų, tekstų ir objektų parodos „Kliedesių terminalas“ atidarymas.

„Per daugelį metų daugybę kliedesių atpažinau savyje, todėl paroda yra labai asmeniška. Yra kūrinių, iškilusių savianalizės pagrindu, tiesiogiai siejamų su autobiografiniais įvykiais. Pradedant ankstyvąja jaunyste ir baigiant pastarųjų metų patirtimis, šie teksto / vaizdo / garso atspindžiai yra glaudžiai susiję su kasdieninio išgyvenimo tikrove“, – sako parodos autorius.
Retrospektyvinėje visą Č. Lukensko kūrybinį laikotarpį žyminčioje parodoje atsiskleidžia temų transformacijos, meninių įvaizdžių kaita ir įvairovė, žanrų ir disciplinų sankirtos, autorius dažnai nevengia sarkazmo ir saviironijos. Ekspozicija padalinta į penkias dalis. Pirmoje dalyje „Sėkla“ apžvelgiamas inkubacinis kūrybos strategijų laikotarpis. Objektai iš įvairių tekstilės audinių, kietų medžiagų ir natūros, foto- / videodokumentai. Antroje dalyje „Skiepai“ pereinama nuo plokštumos link erdvės, nuo idėjos iki daikto. Piešiniuose, tapybos darbuose, koliažuose, asambliažuose – postindustrijos ir posovietijos hibridizacija. Trečioje dalyje „Dauginimas“ einama nuo daikto iki proceso. Tarpdisciplininis menas ir padidintos poveikio priemonės: objektai, ready-mades, instaliacijos, aplinkos ir žemės menas. Ketvirtoje dalyje „Suvartojimas“ pristatomas performatyvus menas: akcijos, provokacijos, intervencijos, performansai, koncertai, hepeningai. Penktoje dalyje „Kliedesiai“ pateikiami parodos autoriaus neįgyvendinti projektai, tekstai, garso menas.

„Česlovas Lukenskas yra subjektas, kuriam būdingi specifiniai mentaliniai (metaliniai?), psichiniai, psichosomatiniai, netgi psichosomato(a)gnostiniai procesai (procezai?). Tačiau jie kartais būna tokie intensyvūs (instaliatyvūs?) ir nepakeliami, o gal tiesiog perkeliami, nes virsta vidiniais ir išoriniais, išsakomais, išdainuojamais, išrėkiamais kliedesiais. Pirmieji didybės manijos priepuoliai, Česlovas (Chesiux) – stiklas, genijus, vandenynas. Po to depresijos, nes Česlovas (Chesiux) – niekšas, tinginys ir idiotas. Taigi Česlovas ‒ kliedesių terminalas“, – taip parodą ir jos autorių pristato menininkas ir menotyrininkas Kęstutis Šapoka.

Česlovas Lukenskas (g. 1959) nuo 1981 metų aktyviai dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose projektuose, nuo 1989 m. priklauso grupei „Post Ars“, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Autoriaus darbai buvo eksponuojami Diuseldorfe, Berlyne, Abtei Liesborn muziejuje (Vokietija), Londone (UK), Briksene (Italija), Paryžiuje, Nime (Prancūzija), „Espaco IMERGE“ (Porte, Portugalijoje), Kopenhagoje (Danija). Dalyvavo grupinėse parodose Kijeve (Ukraina), Pereslavlyje-Zaleskyje (Rusija), Liublijanoje (Slovėnija), Varšuvoje (Lenkija), Tampere Hall (Suomija), Bekešaboje ir Budapešte (Vengrija), Čikagoje (JAV) ir kitur. Č. Lukensko kūrinių turi įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinė dailės galerija, MO Muziejus, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje. Kartu su menininkų grupe „Post Ars“ apdovanotas didžiuoju prizu už postindustrinio landšafto regeneravimo projektą „Partitūra“ Europa Biennale Niederlausitz II (Vokietija). 2009 m. buvo išrinktas įsimintiniausiu Kauno menininku.


Parodos organizatorius: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Šiuolaikinio meno centras, galerija „Meno parkas“, Vilniaus dailės akademija, Nacionalinė dailės galerija
Informacinis rėmėjas: LRT PLIUS


Paroda veiks: 2019 10 24 – 2020 01 12

Papildomą informaciją teikia: parodos autorius Česlovas Lukenskas tel. 8 614 37 721

NMKČDM inf.

Prano Griušio paroda „Miestas savyje“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje  (V. Putvinskio g. 64, Kaune) spalio 25 d., penktadienį, 17 val. kviečiame į dailininko Prano Griušio parodos „Miestas savyje“ atidarymą.

Dailininkas P. Griušys parodoje „Miestas savyje“ stebi ir tiria miestą, mąsto apie jį. Tapybinei analizei pasirinktas objektas yra konkretus ir asmeniškai artimas. Visi parodoje eksponuojami kūriniai yra susiję  su Kaunu.

Miestas, kaip pulsuojanti, besikeičianti sudėtinga pastatų, erdvių ir žmonių pilna struktūra, domina kūrėją jau ne vienerius metus. Kauno kasdienybė, praeitis, personalijos ar atsitiktinės detalės, pamatytos einant pro šalį, tampa paveikslų siužetais. Tapybinis naratyvas organiškai perauga į tapybinį miesto metraštį. Tuomet, kaip ir būdinga šiam menininkui, pajunti dozę sarkazmo ir lengvos ironijos.

Šioje parodoje P. Griušys liko ištikimas postmodernistinei fotorealizmo krypčiai.  Kasdienybės citatos į darbus perkeliamos subtiliai, vengiant to nūnai madingo termino „čia ir dabar“. Teptuku kurdamas mizanscenas, pažadina žiūrovams jutiminio patyrimo akimirkas – pamirštus kvapus, skonius, šviesos, šešėlių netikėtumus...

Profesorius P. Griušys gimė 1955 m. gegužės 23 d. Klaipėdoje. 1982 m. baigė Valstybinį dailės institutą Vilniuje, tapybos specialybę. Nuo 1982 m. dirba VDA, Kauno dailės fakultete. Dėsto piešimą, tapybą, kompoziciją. Nuo 1988 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1982 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Dailininko darbų turi įsigijęs Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Tretjakovo galerija, privatūs asmenys Lietuvoje ir užsienyje. Tapytojas jau septynis kartus yra pelnės kauniečių simpatijas kasmetinėje Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rengiamoje Kauno dailininkų parodoje-konkurse „Geriausias metų kūrinys“.

Paroda veiks: 2019 10 25 – 11 30


Papildomą informaciją teikia: parodos kuratorė Jurgita Rimkutė tel. 8 675 13372

 

NMKČDM inf.

Kauno tarptautinė grafikos bienalė „Grožis“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaune) spalio 17 d., ketvirtadienį, 17 val.  vyks trečiosios Kauno tarptautinės grafikos bienalės „Grožis“ („Beauty“) atidarymas, kurio metu bus parodytas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos šokio trupės performansas.

2019 m. Kauno tarptautinė grafikos bienalė skirta Jūratei Rekevičiūtei atminti. „Net ir kančia yra grožis, kai kenčia menininkas“ – Jūratė Rekevičiūtė.

Istorijoje žinoma daugybė skirtingų grožio apibrėžimų, nes, besikeičiant visuomenei, jos kanonams ir taisyklėms, keitėsi ir suvokimas apie tai, kas gražu. Grožis buvo proporcijos, buvo ir įvairovės vienovė, ir prigimties atitikimas. Tai abstrakti ir subjektyvi sąvoka, priklausoma nuo daugybės veiksnių. Būtent toks neapibrėžtumas leidžia menininkams pateikti visiškai skirtingas grožio suvokimo interpretacijas. Nuo tobulumo siekio iki tragedijos – grožio ribos nebeapčiuopiamos.

Trečioji Kauno tarptautinė grafikos bienalė „Grožis“ grįžta prie dar 2015 m. bienalės metu iškelto siekio parodų lankytojams pristatyti darbus, atliktus klasikinėmis grafikos technikomis, ir atskleisti žiūrovui, jog grožis yra įvairiapusis, netiesmukas ir ne visuomet įprastos formos. Bienalės tikslas – atskleisti pozityviąją meno pusę, paskatinti kiekvieną parodos dalyvį reflektuoti savo požiūrį ir interpretuoti šį terminą taip, kad nebūtų nuklystama į primityvias šio žodžio reikšmes.

Šiemet bienalėje dalyvauja per 40 menininkų iš 14 skirtingų šalių: Adriano Castro (Brazilija), Agata Dworzak Subocz (Lenkija), Aistė Ramūnaitė (Lietuva), Alejandra Coirini (Argentina), Aleksandra Prusinowska (Lenkija), Anna Trojanowska (Lenkija), Augustas Bidlauskas (Lietuva), Cleo Wilkinson (Australija), Cui Xiaohua (Kinija), Dzhurayeva Olesya (Ukraina), Edvin Dragičevic (Kroatija), Eglė Vertelkaitė (Lietuva), Elvyra K. Kriaučiūnaitė (Lietuva), Greta Duobienė (Lietuva), Guy Langevin (Kanada), Inga Dargužytė (Lietuva), Yu Cai (Kinija), Janne Laine (Suomija), Joanna Paljocha (Lenkija), Joelis Aškinis (Lietuva), Judyta Bernas (Lenkija), Julian Campos (Brazilija), Jūratė Rekevičiūtė (Lietuva), Kristina Norvilaitė (Lietuva), Liu Fu (Kinija), Malgorzata Stanielewicz (Lenkija), Malgorzata Chomicz (Lenkija), Malgorzata Etber Warlikowska (Lenkija), Marcin Bialas (Lenkija), Marco Trentin (Italija), Marija Marcelionytė-Paliukė (Lietuva), Marta Czarnecka (Lenkija), Masaaki Sugita (Japonija), Marta Pogorzelec (Lenkija), Mateusz Dabrowski (Lenkija), Milan Jakšic (Kroatija), Nijolė Šaltenytė (Lietuva), Peter Kocak (Slovakija), Ramunė Jundaitė-Misevičienė (Lietuva), Rimvydas Kepežinskas (Lietuva), Rolandas Rimkūnas (Lietuva), Sara Carrillo (Meksika), Tomasz Winiarski (Lenkija), Vaidotas Janulis (Lietuva), Vasyl Savchenko (Ukraina), Weronikka Siupka (Lenkija), Živilė Minkutė (Lietuva), Wojtek Domagalski (Lenkija), Ove Maidla (Estija), Peeter Allik (Estija), Liena Bondare (Latvija).

Paroda veiks: 2019 10 17 – 11 17

Lydinčios parodos:
Jūratės Rekevičiūtės ir Ingos Dargužytės paroda Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje (Rotušės a. 28) spalio 18 d. 15 val.
VDA grafikos studentų paroda VDA Kauno fakultete (Muitinės g. 4) spalio 18 d. 17 val.

Papildomą informaciją teikia: Evaldas Mikalauskis tel. 370 636 47 846; el. paštas kaunasprint@gmail.com

 

NMKČDM inf.

Irenos Mikuličiūtės-Mikos tapybos paroda „Ant poezijos altoriaus“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus V. K. Jonyno namuose-galerijoje (Turistų g. 9, Druskininkuose) spalio 5 d., šeštadienį, 12.30 val. atidaroma Irenos Mikuličiūtės-Mikos tapybos paroda „Ant poezijos altoriaus“.

Parodoje menininkė pristato naujausius aliejinės tapybos kūrinus, išsiskiriančius įvairiaspalviais spalvų pliūpsniais. Spalvomis autorė tarsi apgaubia abstrakčius vaizdus. I. Mikuličiūtės-Mikos sukurti vaizdai pakviečia žiūrovą keliauti po mįslingą, ryškiaspalvį, abstraktų pasaulį ir atpažinti jau matytas vietas, figūras ar asmenybes.

Menininkė Irena Mikuličiūtė-Mika – dailės pedagogė, tapytoja, knygų apie meną ir menininkus sudarytoja bei leidėja, Kauno centre veikiančios jos vardu pavadintos galerijos savininkė, aktyviai dalyvaujanti Kauno meno gyvenime: organizuojanti įvairių menininkų parodas, plenerus, kultūrinius renginius bei projektus.

Nuo 1992 m. menininkė aktyviai dalyvauja Lietuvos bei užsienio parodose. Meno kūriniai eksponuoti 2008 m. respublikinėje akvarelės parodoje ir tarptautiniame meno forume „Homo Ludens“, kitose parodose. 2009 m. kūriniai pristatyti Paberžės bažnyčios 150 metų jubiliejui ir Tėvo Stanislovo mirties metinėms paminėti skirtoje parodoje „Pasitikėjimo ratas 1“. Menininkė surengė devynias personalines parodas įvairiuose Lietuvos miestuose.


Paroda veiks: 2019 10 05 – 11 06

 

NMKČDM inf.

Paroda „Tarp tapybos ir tarnybos“ skirta Petro Stausko 100-osioms gimimo metinėms

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64, Kaune) rugsėjo 13 d., penktadienį, 16 val.  vyks parodos „Tarp tapybos ir tarnybos“, skirtos Petro Stausko 100-osioms gimimo metinėms ir specialiai šiai progai sukurto dokumentinio filmo pristatymas. Kviečiame visuomenę susipažinti su vieno įsimintiniausių XX a. antros pusės Kauno meno pasaulio atstovų, tapytojo, akvarelininko ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus Petro Stausko (1919–2003) kūryba bei vadovavimo muziejui iššūkiais gūdžiausiais sovietmečio metais.

P. Stauskui, savaip suvokusiam istorijos vyksmo esmę, patyrusiam ir 1941-jų tremtį, ir priverstinį dalyvavimą II Pasauliniame kare, vienu reikšmingiausių darbų tapo muziejaus kaip nonkonformizmo užuovėjos kūrimas. Tuo pačiu metu čia vykdavo oficioziniai renginiai ir dirbo ar slėpdavosi buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, lietuvių kultūrai nusipelnę Kazimiera Kairiūkštytė-Galaunienė, Adelbertas Nedzelskis, Povilas Karazija, Pranciškus Porutis, Bronius Petrauskas, prof. Tadas Petkevičius, iš direktoriaus pareigų atleistas P. Galaunė ir daugybė kitų sovietams nepatogių asmenų. Stausko apdairaus ir toliaregiško mąstymo dėka Čiurlionio muziejus tapo savita galimybių sistema, padėjusia ne tik išsaugoti vertingas kolekcijas, jas gausinti, bet ir atrasti naujas eksponavimo erdves. Jam vadovaujant pastatytos dvi naujos galerijos, atidaryti filialai Kaune (Pažaislio architektūrinis ansamblis, Vitražo ir skulptūros galerija Sobore, Keramikos muziejus Kauno rotušės rūsiuose, A. Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus), taip pat Druskininkuose, Jurbarke, o Kaunas buvo įgijęs „muziejų miesto“ vardą.

P. Stausko šimtmečio jubiliejui paminėti skirti du vienas kitą papildantys epizodai: specialiai šiai progai sukurtas dokumentinis filmas ir paroda. Dokumentikoje meno mylėtojas išvys kadrus iš asmeninių Stasio Dargio, Malvydo Sakalausko, o taip pat Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus, Lietuvos literatūros ir meno archyvų, bei išgirs gerai pažinojusių dailininką pašnekovų mintis. Artimieji ir muziejaus bendradarbiai, menininkai ir menotyrininkai dalysis prisiminimais apie maestro.  Pateikiami lig šiol nerodyti dokumentai iš Lietuvos ypatingajame archyve saugomos P. Stausko baudžiamosios bylos, tremtyje vykdytų apklausų protokolai, šeimos ir muziejaus archyvuose saugomos fotografijos bei maža dalelė gausybės akvarelių, tapybos darbų.

Parodoje karaliauja du žanrai: portretas ir peizažas. Pristatomi chrestomatiniai Lazdynų Pelėdos (1957), Rūtos Staliliūnaitės (1972), Pauliaus Galaunės (1973) ir kitų žinomų asmenų portretai. Peizaže vyrauja lietuviška tematika – gimtoji Aukštaitija („Duburaičiai“, 1980; „Jaskoniškės“, 1981), Kauno apylinkės („Alėja Pažaislyje“, 1968; „Senas Aleksoto kiemas“, iki 1964 ).

Parodos kuratoriai: Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė, Osvaldas Daugelis.
Filmo kūrybinė grupė: Linas Citvaras, Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė, Kristina Civinskienė
Rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba

Paroda veiks: 2019 09 13 – 2019 10 20

Papildomą informaciją teikia: Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė tel. 8 689 99 861; Kristina Civinskienė tel. 8 686 19606

 

Petras Stauskas. 1979 m. R. Ropytės nuotr.
Petras Stauskas. 1979 m. R. Ropytės nuotr.
NMKČDM inf.

Leonoros Kuisienės meninės knygrišystės paroda „Duoklė mūzoms“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Muzikos salėje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) rugsėjo 6 d., penktadienį, 17 val. atidaroma Leonoros Kuisienės meninės knygrišystės paroda „Duoklė mūzoms“. Renginio metu fortepijono duetas Sonata ir Rokas Zubovai atliks M. K. Čiurlionio kūrinius, VDU kūrybinės grupės Declamationes nariai Dovydas Beržinis ir Karolina Sadinauskaitė skaitys ištraukas iš M. K. Čiurlionio laiškų Sofijai bei Vaičiūnaitės eilėraščius iš ciklo „Mano mūzos“, menotyrininkė Vilma Kilinskienė pristatys Leonoros Kuisienės parodą.


Tai ketvirtoji autorinė knygrišės paroda, kurios tema sukasi apie įkvėpimą ir įkvėpėjas – mūzas. Parodoje eksponuojamos knygos, vienaip ar kitaip susijusios su dieviškuoju įkvėpimu: nuo pirmojo kūrybos akto – žmonių sutvėrimo – iki lietuvių tautos genijaus M. K. Čiurlionio kūrybinio įkvėpimo apraiškų – įrištų dailininko ir kompozitoriaus natų ir laiškų žmonai Sofijai. Vis dėlto pagrindinis parodos leitmotyvas yra per devynis mėnesius įrištos knygos graikų mūzoms, gimusioms iš devynių Mnemosinės ir Dzeuso meilės naktų.


Leonora Kuisienė – mūsų dienomis pamažu nykstantį knygrišystės meną puoselėjanti kaunietė knygrišė, kurios kūrybą geriausiai apibūdina trys dalykai: profesionalumas, eksperimentas ir neoromantinė estetika. Puoselėdama tradicinės knygrišystės tradicijas, menininkė kartu tiesia naujus kelius ir šios šakos ateičiai. Pagrindinė L. Kuisienės veiklos sritis – konceptualioji eksperimentinė knyga, knyga-objektas, knyga-idėja, kurioje svarbiausia – minties raiška, jos fiksacija ir žiūrovus įtraukiančiame procese gimstančios interpretacijos. Vis dėlto ne mažiau svarbi menininkei ir tradicinė meistrystė. Net atitoldama nuo tradicinės knygos, ji išlaiko aukštą techninių knygrišybos subtilybių lygį, yra puikiai įvaldžiusi kone visas įmanomas knygrišybos ir meninės odininkystės atlikimo technikas: odos raukimą, karpymą, tonavimą, deginimą, auksavimą, ažūro, reljefų, kaltukų, odos skulptūrų, erdvinio odos formavimo technikas bei tradicinius knygų rišimo būdus ir įvairiausias jų interpretacijas. Įspaudams menininkė nenaudoja presuojamų klišių – viską iškala kaltuku. Pagal savo pasaulėjautą knygrišė teigia besijaučianti gimusi XIX a., taigi ir jos pasirenkamos technikos bei kūrinių stilistika yra nelyginti ramus neoromantizmo dvelksmas skubančiame šiandieniniame pasaulyje. L. Kuisienė yra dalyvavusi ne vienoje kolektyvinėje ir surengusi jau tris personalines meninės knygrišystės parodas.


Paroda veiks: 2019 09 06 – 2020 01 05

 

Leonoros Kuisienės meninė knygrišystė
Leonoros Kuisienės meninė knygrišystė
Leonoros Kuisienės meninė knygrišystė
Leonoros Kuisienės meninė knygrišystė
Leonoros Kuisienės meninė knygrišystė
Leonoros Kuisienės meninė knygrišystė
  PUSLAPIS IŠ 20  >>> Archyvas