7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Pinigai ir plėšrūnai

Jei esate įpratę susitapatinti su pagrindiniu filmo veikėju, žiūrėti Martino Scorsese „Volstryto vilką“ („The Wolf of Wall Street“, JAV, 2013) bus nesmagu. Tikru filmo bendraautoriu (ir koprodiuseriu) tapęs Leonardo DiCaprio šįkart vaidina ne tik iš kitų Scorsese filmų pažįstamą sociopatą, bet cinišką ir kartu charizmatišką nusikaltėlį. Susitapatinti su juo, ko gero, pernelyg rizikinga. Greičiau atvirkščiai. Tačiau vis dėlto iš esmės visai banali istorija apie sukčiaus iškilimą ir žlugimą įtraukia nuo pat pirmų „Volstryto vilko“ kadrų, parodijuojančių garsius reklaminius finansinių bendrovių klipus. Juos už kadro komentuoja pats filmo herojus. Jis realus, nes filmas sukurtas pagal Jordano Belforto autobiografinę knygą. Beje, pats Belfortas filmo pabaigoje taip pat pasirodys ekrane – Naujojoje Zelandijoje jis pristatys susirinkusiems DiCaprio personažą.

Tikrovės dekonstrukcijos

 Pastaraisiais metais, ypač kai kalbama apie meną, pastebėjau tendenciją parodyti, kad sovietinis pasaulis buvo „normalus pasaulis“. Beveik normalus pasaulis. Sakoma, kad buvo kai kurių dalykų, prie kurių menininkai turėję prisitaikyti, jie gudravę, kartais apgaudinėdavę... Bet iš esmės tai buvęs normalus gyvenimas. Kai kada nurodoma, kad ir šiandien esą vienokių ar kitokių apribojimų menininkų kūrybai.

Kino naujienos trumpai

Italų režisierius Matteo Garrone 2008 m. išgarsėjo Roberto Saviano knygos „Gomora“ ekranizacija. „Gomora“ buvo apdovanota Kanų Didžiuoju prizu ir Europos kino akademijos apdovanojimu geriausiam metų filmui. 2012 m. Kanuose rodytas jo naujausias filmas „Reality“ tokio atgarsio jau nesulaukė. Šį pavasarį Romoje Garrone filmuos savo pirmąjį filmą anglų kalba. Tai bus „Pasakų pasaka“ („The Tale of Tales“), kurioje pagrindinius vaidmenis kurs Vincent’as Casselis ir Salma Hayek. Šios istorinės fantazijos pagrindas – trys pasakos iš Giambattistos Basile’s knygos „Lo cunto de li cunti“.

Ir sužavėję, ir nušvilpti

Amžiams bėgant ji keitė muzikos ir kalbos santykio sampratą, muzikinę dramaturgiją, išraiškos priemones, tačiau šiuolaikinės postmoderniosios muzikos akivaizdoje opera neretai pavadinama konservatyviausiu iš muzikos žanrų. Nūdienos pasaulio kompozitoriai, akivaizdžiai įsimylėję kamerinės muzikos žanrus, operos prisibijo, o ir publika dažnai išlieka gana santūri šiuolaikinių operų ar itin modernių pastatymų atžvilgiu. Dabar naujos operos neretai užsakomos specialiai festivaliams, dažniausiai rodomos vos keletą kartų, vėliau greit nugrimzta užmarštin. Didieji operos teatrai savosios scenos neužleidžia – dažniausiai postmoderniajai operai tenka glaustis kuklesnėse erdvėse. Kodėl? Galbūt tai šiuolaikinės operos estetinių principų, reikalavimų pasekmė ar klasikinės operos diktato išraiška, o gal atlikėjų galimybių klausimas – moderniai operai atlikti reikia kiek kitokio pasirengimo nei itališkai bel canto ar Richardo Wagnerio muzikinėms dramoms.

Jaunųjų emigrantų nuovargis

Jau kuris laikas rodomas Vido Bareikio režisuotas šokio spektaklis „Kelionė namo“. Kadangi triskart parodytas spektaklis (vis dar vadinamas premjera) neišnyko, pamaniau, kad tai nėra apgaulingas projektėlis ir, smalsumo vedinas, patraukiau įsitikinti tuo savo akimis. Vis dėlto elementarus loginis išvedžiojimas, kad reginys, kurį laiką užsibuvęs „Menų spaustuvės“ repertuare, vertas spektaklio vardo, nepasitvirtino. Pirmiausia todėl, kad žadėtąjį bandymą sujungti skirtingas meno sritis – šokį, vaidybą, muziką ir literatūrą – buvo labai jau sunku įžvelgti. Stebėti teko ne tiek kartų (šia tema norėta kalbėti), kiek pačių kūrėjų nesusišnekėjimą, t.y. visišką režisūros nebuvimą, nors šios meno šakos atstovas ir minimas programėlėje.

Šalti fejerverkai

Šiemet Berlinalės konkursinė programa buvo kaip reta silpna. Net kasdienio festivalio žurnalo „Screen“ kritikai retam filmui skyrė daugiau nei dvi „žvaigždutes“, o po spaudos peržiūrų dažniau skambėjo ne plojimai, o niūrokas „buuuuu“. Daugiausia entuziazmo ir plojimų sulaukė paskutinėmis festivalio dienomis parodyta Richardo Linklaterio „Vaikystė“ („Boyhood“).

Besibaigianti Jaunimo teatro jaunystė

Reklamuojant Arvydo Lebeliūno režisuotą spektaklį „Pabaigos pradžia“ buvo pabrėžta, kad po ilgos pertraukos pagrindinius vaidmenis Jaunimo teatro spektaklyje kuria bene didžiausios jo žvaigždės – Vidas Petkevičius, Dalia Brenciūtė, Antanas Šurna, Danutė Kuodytė ir kiti. Iš tiesų įdomu, kad senstančius ir pasiligojusius žmones vaidina aktoriai, jaunystėje kūrę ryškiausius savo vaidmenis tuose spektakliuose, dėl kurių prie kasos nusidriekdavo ilgiausios eilės (kai kurie paklausti, ar matė vieną ar kitą to laikotarpio spektaklį, išpučia akis ir sako: „Žinoma! Tuo metu buvo gėda būti jo nemačius!“).

Vokiško kino dienos

Istorinės praeities įvertinimas, tapatybės paieškos, socialinė įtampa, seksualumas, virsmas suaugusiu žmogumi, meilė – tai tik keletas aktualių temų, kurias nagrinėja šių metų Vokiško kino dienos.
Jau ketvirtą kartą Goethe’s institutas kartu su Austrijos ambasada Vilniuje ir Šveicarijos ambasada Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje į Lietuvą atveža kino naujienas iš vokiškai kalbančio Europos regiono – Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos. Vasario 26 d. Vilniuje prasidedančiose Vokiško kino dienose bus parodyta 12 įvairių temų ir žanrų naujų kino filmų. Per mėnesį jie aplankys septynių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Nidos – kino teatrų sales.

Kaip nugalėti baimę

Prieš kelerius metus jauno amerikiečių režisieriaus Behno Zeitlino filmas „Pabaisos iš laukinių pietų“ (LRT kultūra, 26 d. 21 val.) sulaukė didžiulio atgarsio: filmą apdovanojo Sandanso ir Kanų kino festivaliai, režisierius buvo lyginamas su didžiausiais kūrėjais. Pasakojimas apie šešerių metų mergaitę Hašpupę (Quevenzahné Wallis), kuri kartu su mirštančiu tėvu gyvena nuo pasaulio vandens atskirtame kaimelyje Misisipės deltoje, – tai šiuolaikinė pasaka apie gyvenimą po katastrofos. Filme ji tiesiogiai neįvardijama, nors veiksmo vieta iškart primena matytus televizijos reportažus, o dekoracijos buvo sukurtos iš nuo Katrinos uragano nukentėjusio miestelio liekanų. Studijų metais Zeitlino suburta vienminčių grupė „Court 13“ į Luizianą persikėlė dar 2007-aisiais, kai režisierius kūrė trumpametražį filmą apie nuo uragano nukentėjusiųjų artimuosius.

Koncertai Valstybės atkūrimo dienai

Jau trejetą metų ypatingą reikšmę turintis iškilmingas Vasario 16-osios minėjimas vyksta Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, o išskirtinis koncerto bruožas yra tas, kad jame skamba tik lietuviška muzika. Anksčiau kurį laiką Vasario 16-osios proga iškilmingi simfoniniai koncertai vykdavo LNOBT, o koncerto programą sudarydavo klasikiniai Vakarų Europos, rusų romantikų ir lietuvių autorių kūriniai, t.y. ypatingos šios dienos reikšmės programa neatspindėdavo. Minėjimą perkėlus į Nacionalinę filharmoniją, koncepcija pasikeitė. Iškilmingą koncertą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė, o koncerto kulminacija tampa kuriam nors lietuvių autoriui užsakyto kūrinio premjera.
 
PUSLAPIS
IŠ
1003