7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Esu vienišas kaip Kafka

Islamo valstybė neturi ateities, bet ar tai reiškia, kad Europa turi pamiršti jūroje skęstančius pabėgėlius? Apie tai su turkų rašytoju ir eseistu, Nobelio premijos laureatu Orhanu Pamuku, turinčiu daug gerbėjų ir pas mus, kalbėjosi lenkų radijo žurnalistas Michałas Nogaśius. Pokalbį spausdiname sutrumpintą.

Subtilus ilgametės patirties skambesys

Vienas geriausių ansamblių Baltijos šalyse – Baltijos gitarų kvartetas – savo gerbėjus džiugina ne tik aukščiausio meistriškumo koncertine, bet ir organizacine veikla, nuo 2009 m. Baltijos gitarų festivalio kontekste Lietuvos klausytojams pristatydamas dar negirdėtus pasaulinio lygio meistrų koncertus. Puikiu metų pabaigos kultūriniu akcentu tapo visame pasaulyje žinomo, garsiausiu klasikinės gitaros kvartetu laikomo Los Andželo gitarų kvarteto koncertas, įvykęs Nacionalinėje filharmonijoje gruodžio 15 dieną. Būtent šis 35 metus gyvuojantis kolektyvas ir įkvėpė keturis jaunus entuziastingus gitaristus susiburti į Baltijos gitarų kvartetą 2004-aisiais.


Los Andželo gitarų kvartetas, kuriame groja Johnas Dearmanas, Williamas Kanengiseris, Scottas Tennantas (visi trys – nuo pat kvarteto susibūrimo) ir Matthew Greifas (2006 m. pabaigoje pakeitęs Andrew Yorką), yra įvertintas „Grammy“ apdovanojimu, atlieka ne tik klasikines, bet ir šiuolaikines ansambliui rašomas kompozicijas, įvairių muzikos žanrų ir stilių kūrinių aranžuotes. Kaip prieš koncertą surengtoje spaudos konferencijoje teigė W. Kanengiseris, kvartetas veikia demokratijos principu, be aiškaus lyderio, tačiau tai nereiškia, kad nekyla kūrybinių diskusijų dėl interpretacijos. Visi kvarteto nariai derina ir solinį, ir ansamblinį muzikavimą, nors prioritetą teikia ansambliniam. Jų didysis mokytojas ir įkvėpėjas – garsusis ispanų gitaristas Pepe Romero ir gitarų kvartetas „Los Romeros“, kuriame nuo 1960 m. groja vien Romero šeimos gitaristai.

Jums pasisekė, kad lietuviai domisi trumpametražiais filmais

Europos šalių kino forume „Scanorama“ lankėsi šiemet „Oskarą“ už geriausią trumpametražį filmą „Skambutis“ („Phone Call“) šiemet laimėjęs britų režisierius Matas Kirkby. Jis ilgai dirbo reklaminių ir muzikinių klipų režisieriumi, kūrė juos Adele, „Muse“, „Basement Jaxx“. Į trumpametražį filmą jam pavyko prisikviesti garsius aktorius Sally Hawkins ir Jimą Broadbentą.

Premjera: „Dramų stalčius“

„Dramų stalčius“ – tai verstinės dramaturgijos namai internete. Svetainės www.dramustalcius.lt lankytojai gali laisvai skaityti, siųstis ir atsakingai naudotis į lietuvių kalbą išverstomis įvairaus laikmečio užsienio autorių pjesėmis. 

Lig šiol teatro bendruomenė, akademinis sluoksnis bei kitos suinteresuotos visuomenės grupės galėjo naudotis itin ribotais dramaturgijos ištekliais: daugelio pjesių tebuvo tik po vieną jau sudilusį egzempliorių, atspausdintą dar rašomąja mašinėle, didžioji dalis jų – pasklidę įvairiuose šalies teatruose, privačiuose fonduose ar saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve, todėl prieinami vienetams. Naujų dramaturgijos leidinių po 1990 m. išleista vos 22.

Rekonstrukcijų pagreičiai

Šiemet minėjome Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 140-ąsias metines. Daug renginių, įvykių, premjerų, parodų – kaip visuomet, pasak Giedriaus Kuprevičiaus, toks truputį „paūmėjimas“. Tačiau šį kartą Čiurlionio jubiliejus paminėtas dviem ypatingomis premjeromis – rekonstruotos ir atliktos (ir net įrašytos!) dvi nė karto neskambėjusios simfoninės poemos „Dies irae“ ir „Pasaulio sutvėrimas“. Poemą „Dies irae“ lapkričio 20 d. Kauno filharmonijoje atliko Kauno simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko. Poemą rekonstravo ir instrumentavo kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Poema „Pasaulio sutvėrimas“ suskambo Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, gruodžio 4 d. Ją atliko Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno. Poemą rekonstravo ir instrumentavo kompozitorius Arvydas Malcys.

 

Iš anksto pasakysiu, kad šių kūrinių atlikimas yra ypač reikšmingas įvykis Lietuvos muzikinės kultūros raidoje. Bene pirmą kartą per daugiau nei šimtą metų susivokėme esantys subrendę objektyviai autoanalizei ir atvirai savikritikai, esame pakankamai tvirti ir laisvi (ir niekieno išoriškai neverčiami!) mąstyti ir permąstyti savo kultūros ištakas. Tautinės kultūros ištakas, susiformavusias XX a. pradžioje, kurioms kertinį akmenį padėjo Čiurlionio kūryba. Tad ką išgirdome ir ką supratome?

Gerų filmų geriems žiūrovams

Atrodo, kad šiuolaikiniame kine visko yra per daug – spalvų, judesio, triukų, žvaigždžių, mirčių, triukšmo, sekso... Bet žurnalo redaktorė Santa Lingevičiūtė autoriams uždavė klausimą, ko tam kinui labiausiai trūksta. Paaiškėjo, kad trūksta daug ko, o pirmiausia – gerų filmų ir gerų žiūrovų.

Naujame „Kine“ tradiciškai rasite prancūzų kino festivalio „Žiemos ekranai“ anonsą. Šiemet festivalis primins teminį rodymą, mat bus demonstruojami filmai apie šeimą. Programoje jų tikrai daug, tik pasigedau pasakojimų apie homoseksualias šeimas. Neabejoju, kad Prancūzijoje tokių yra, tik, matyt, rengėjai mano, kad lietuvių žiūrovai jiems dar nepasiruošę. Tradicinė „Žiemos ekranų“ retrospektyva šiemet bus skirta literatūros ekranizacijoms. Prancūzams visada pavydžiu jų alkio ir smalsumo knygoms, o retrospektyvoje bus galima susitikti ne tik su literatūros (Heinrich von Kleist, Joseph Conrad, Boris Vian), bet ir su kino (Claude Chabrol, Eric Rohmer, Chantal Akerman) klasikais.

Prancūzų kino temą pratęs Rūtos Birštonaitės plunksnos režisieriaus Jacques’o Audiard’o portretas. Jo filmas „Dypanas“ šiemet apdovanotas Kanų „Auksine palmės šakele“, o straipsnio autorė tvirtina, kad Audiard’o herojai nenori niekam patikti. Birštonaitė mano, kad Audiard’as kuria filmus apie vyrus, ir su ja sunku nesutikti. „Iš arčiau“ pristatoma ir aktorė Monica Bellucci – jos kūrybinį kelią aptaria Izolda Keidošiūtė.

Tarp vestuvių ir Kalėdų

Minimalistinis, redukuotas ekspresionizmas, ekspresyvi abstrakcija. Tokios klišės braunasi galvon, žvelgiant į Ramūno Čeponio paveikslus, ką tik matytus naujausioje jo kūrybos parodoje „Veidas. Transformacijos“, kuri veikė sostinės Dailininkų sąjungos galerijoje. Tačiau nuosekliau apmąsčius šios tapybos tikslą ir priemones, aiškėja ir daugiau interpretacijos krypčių. Tarkime, Čeponio kūrybai visai pritinka ir abstraktaus simbolizmo sąvoka. Nors menininkas savo drobėse beveik nieko atpažįstamo nevaizduoja, tačiau pagrindinės paveikslų schemos (vos keletas dominuojančių ir kartais tarpusavyje sumaišomų spalvų bei geometrinių formų, na, dar šiurkščios, gruoblėtos paviršiaus faktūros), taip pat šykščios užuominos parodos pristatyme ir paties autoriaus mintys liudija, jog jam labai rūpi vidinės individo substancijos, t.y. dvasios gyvenimas.

Ką slepia lietuviškosios Džokondos šypsena

Kai Prancūzijos vėliavos spalvomis nušvito Trijų kryžių kalnas Vilniuje ir draugų nuotraukos socialiniuose tinkluose, aš pastebėjau dar vieną Lietuvos solidarumo su Prancūzija apraišką tiesiog ant savo rašomojo stalo. Iš mano kursinio darbo viršelio žvelgė mergina, visa apsirėdžiusi Prancūzijos vėliavos spalvomis. Nors ji santūriai šypsojosi, dešinėje rankoje iškėlusi tvirtai laikė mirtinai pavojingą ginklą…





 

Meniškai šventiška „Traviata“

Gruodžio 12-osios „Traviatos“ spektaklis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo skirtas simbolinės lietuvių operos figūros – Kipro Petrausko – 130-osioms gimimo metinėms. Šis tautinės operos sąjūdžio veikėjas, pirmųjų lietuviškų spektaklių solistas, be to, pasižymėjo išskirtinėmis profesinėmis savybėmis. „Jaukus, švelniai melancholiškas lyrizmas yra pagrindinis jo dainavimo ir visos jo asmenybės bruožas. (...) Petrausko lyrikai suteikia ypatingos reikšmės ugningas temperamentas, kuris slypi prisidengęs jos švelnumu. Kipro lyrizmas nėra silpno, bejėgio svajotojo jausmų išsiliejimas; iš švelniausio „pianissimo“, iš lyriškiausios nuotaikos jis gali pereiti į aistringą pakilimą; už švelnumo slepiasi stipri, sveika, gyvastinga asmenybė. Dinamiškose vietose jis suliepsnoja pats ir moka uždegti klausytojus“, – 1936 metais, dainininkui švenčiant sceninės kūrybos 25-ąsias metines, dideliame straipsnyje analizavo Vladas Jakubėnas („Kipras Petrauskas – lietuviško dainingumo reiškėjas ir įkūnytojas“, Vairas, 1936, Nr. 12). Intymumo sublimuoti karšti jausmai buvo gražiausias ir aptariamojo spektaklio bruožas.

 

Kino naujienos trumpai

Įtakingas britų kino žurnalas „Sight and Sound“, pasitelkęs 168 kritikus iš viso pasaulio, išrinko geriausius 2015 metų filmus. Dalis jų pagaminti 2014-aisiais, bet ekranus išvydo šiemet.

 

Gruodžio 17 d. Amerikos kino akademija paskelbė trumpąjį „Oskarų“ kandidatų į geriausio filmo užsienio kalba apdovanojimą sąrašą. Į jį pateko filmai iš 9 šalių. Šie filmai buvo atrinkti iš 80 pristatytųjų, tarp kurių buvo ir Alantės Kavaitės „Sangailės vasara“. Penki šios kategorijos nominantai, kartu su kitais „finalistais“ bus paskelbti sausio 14 dieną.

 

Britų aktorius Benedictas Cumberbatchas filme „The War Magician“ vaidins britų iliuzionistą Jasperą Maskelyne’ą, kuris Antrojo pasaulinio karo metais padėjo sąjungininkams kovoti su naciais.

PUSLAPIS
IŠ
1003