Jums pasisekė, kad lietuviai domisi trumpametražiais filmais

Europos šalių kino forume „Scanorama“ lankėsi šiemet „Oskarą“ už geriausią trumpametražį filmą „Skambutis“ („Phone Call“) šiemet laimėjęs britų režisierius Matas Kirkby. Jis ilgai dirbo reklaminių ir muzikinių klipų režisieriumi, kūrė juos Adele, „Muse“, „Basement Jaxx“. Į trumpametražį filmą jam pavyko prisikviesti garsius aktorius Sally Hawkins ir Jimą Broadbentą.

Lankotės „Scanoramoje“, kurios konkursinėje programoje – trumpametražiai filmai. Lietuviai truputį išprotėję dėl jų. Ar Jums tai neatrodo keista?

Trumpametražis filmas – truputį juokingas ir keistas dalykas. Kino festivaliuose dažniausiai būna nedidelės trumpų filmų programos. D. Britanijoje žmonės nežiūri trumpametražių filmų, turi juos smarkiai kviesti. Tačiau man jie patinka, nes trumpuose filmuose gali daryti tai, ko dažnai negali pilnametražiuose. Mano „Skambutį“ sudaro viena 20 minučių scena. To negali daryti dideliame filme, negali skirti 20 minučių vienai idėjai. Per kelias praėjusias savaites pasižiūrėjau apie 140 šiemet „Oskarą“ bandysiančių pelnyti trumpametražių filmų. Jie iš viso pasaulio. Čia visi turi savo balsą. Pilnametražius filmus kurti brangu, todėl tik turtingieji turi balsą. Buvo filmų, pavyzdžiui, iš Afganistano ar Pietų Korėjos, tų šalių filmų dažnai nepamatysi. Kai važiuoji į festivalius, sutinki jų autorius, sužinai apie skirtingas šalis. Jei istorija gera, ji bus visur suprantama. Taip pat moterų balsai trumpametražiame kine geriau išgirstami. Iš tų 140 filmų, kuriuos mačiau, 60–70 proc. buvo sukurti moterų. Mano filmą rodė maždaug šešiasdešimt festivalių visame pasaulyje, bet niekur trumpametražiai filmai nėra labai svarbūs. Manau, lietuviams pasisekė, kad žmonės nori juos kurti ir žiūrėti. Kitur pasaulyje reikia už juos kovoti.

Lietuvos kino centras gauna dešimtis prašymų remti trumpametražius filmus, tačiau paramą gauna tik keli.

Tas pats ir D. Britanijoje. Valstybė remia irgi tik kelis trumpametražius filmus. Aš negavau finansavimo. Vėliau gavau pasiūlymą paskaityti paskaitą apie trumpametražių filmų kūrimą. Su maždaug dvidešimt įvairių Europos šalių trumpametražių filmų autorių važinėjome po Europą, rodėme savo filmus. Buvo įdomu, dalijomės patirtimi, kaip gauti finansavimą, techniką, prisikviesti aktorius ir t.t., kas nėra lengva. Man atrodo, sukurti tiesiog neblogą filmą jau yra sėkmė.

„Skambutį“ finansavote tik iš savo kišenės?

Taip. Pardaviau mašiną. Daug dalykų gavome nemokamai – kamerą, aktorius, šviesas, montuotojas dirbo nemokamai ir t.t. Vis dėlto kai kas kainavo. Sally Hawkins atsakymo laukėme metus. Maniau, kad jau nebepavyks, ir tada paskambino jos agentas, paklausė, ar galime filmuoti už dviejų savaičių. Tad turėjau suorganizuoti filmavimą labai greitai.

Norėjote, kad vaidintų būtent ji?

Turėjau sąrašą aktorių, kurios galėtų vaidinti. Nusprendžiau nueiti pas Hawkins agentą. Jis perskaitė scenarijų ir jam patiko. Šis procesas užima laiko. Aš vis dar negaliu patikėti, kad ji sutiko vaidinti. O tai, kad gavome „Oskarą“, atrodo dar labiau neįtikėtina. Pirmą filmavimo dieną pamatęs ją vaidinant, pagalvojau: „Už tai galiu gauti „Oskarą“.“ Ji buvo nuostabi. Visa filmavimo grupė tiesiog tyliai žiūrėjo į tą „telefoninį pokalbį“. Jimas Broadbentas, vaidinęs vyriškį kitame laido gale, buvo kitame kambaryje, už durų, jie iš tikrųjų kalbėjosi telefonu. Aktorė sakė, kad jai bus lengviau iškart suvaidinti visus 20 scenarijaus puslapių. Ji nesuklydo nė menkiausio žodelio. Filmavome kitaip nei planavome.

Kino gamybai skirtame renginyje „Scanoramos kryptys“ Jūsų tema – „Trys žingsniai, kaip pelnyti „Oskarą“.“ Kokie tie trys žingsniai?

Man jie užtruko gana ilgai. Bet visuomet reikėjo stengtis vienodai. Kai esi aikštelės asistentas, stengiesi gauti nuolatinį darbą. Kai buvau aikštelės asistentas, gavau darbą trims mėnesiams. Dariau pačią skaniausią kavą ir stengiausi kuo geriau dirbti, pasilikdavau po darbo. Dirbau asistentu MTV, pasilikdavau po darbo, pats išmokau montuoti, naudotis apšvietimo įranga. Panašiai ir tapęs muzikinių klipų režisieriumi. Visko turėjau išmokti pats. Kartais teko dirbti nemokamai. Kai pradėjau režisuoti reklamas, uždirbdavau nemažai pinigų, bet kartais taip pat dirbau nemokamai. Visada reikia turėti darbą, kad apmokėtum sąskaitas ir nuomą, o tada gali dirbti prie projekto, kuris yra įdomus tau pačiam. Aš visąlaik taip dariau, kai turėjau galimybę.

„Skambučio“ scenarijų su kitu vaikinu rašėme dvejus metus, po darbo. Niekas tau neduoda galimybės, pats turi ją susikurti. Kiekviena galimybė yra tavo galimybė. Vidutinė vaidybinio filmo „Oskarų“ kampanija kainuoja apie 10 mln. dolerių, maniškė buvo 500 eurų. Du mėnesius gyvenau Holivude, garaže, miegojau ant sofos ir bandžiau suprasti, kaip vykdysiu „Oskaro“ kampaniją, kaip už dyką gausiu žiniasklaidos dėmesio, reklamos, kaip pateksiu į reikiamus vakarėlius, kas yra „reikiami“ žmonės, kaip su jais susitikti ir t.t.

Dabar bandau imtis kito žingsnio – sukurti pilnametražį filmą. Vėl sėdžiu iki dviejų nakties ir rašau. Rašau scenarijų pats, nes nemanau, kad tie, kuriuos man siūlo, yra geri. Man dabar 43-eji. Pats susikuri taisykles. Tai tavo pasirinkimas, susikuri jas ir dirbi. Jei tiki, žengi tolyn ir darai.

Kokie yra konkretūs žingsniai, norint laimėti „Oskarą“?

Nėra taisyklių, kaip tiksliai tai padaryti, bet aš dariau taip. Prisėdau prie interneto ir pasidariau sąrašą su maždaug dviem šimtais festivalių, jų datomis, kiek kainuoja ir kurie yra „Oskarų“ kvalifikaciniai. Tai buvo dvejų metų strategija. Pirmaisiais metais planavau siųsti filmą tik į festivalius, susijusius su „Oskarais“. Iš pradžių mano filmą atmetė daugybė festivalių, bet paskui po truputį ėmė jį įsileisti. Tada praėjau laimėti. Kai keliauji po festivalius, sužinai, kad tie, kurie atrinkinėja filmus, jų nežiūri. Bet jei tavo filmas geras, jis paklius į programą, tik gali užtrukti 3–4 mėnesiai, kol tavo filmą pradeda rodyti pirmieji festivaliai. Kiti dažniausiai išsirenka filmus, pamatę juos kituose festivaliuose. Kad tai suprasčiau, man reikėjo gal pusės metų. Kai filmą pradeda rodyti festivaliai, sulauki kvietimų. Festivalių ratas apsisuka ir ima kviesti tie, kurie pernai atsisakė. Turi laimėti vieną iš didžiųjų festivalių ir jie tave pamato. Yra daug galimybių laimėti „Oskarų“ kvalifikacinius festivalius.

O kas po to, kai laimi „Oskarą“?

Tada turi galimybę susitikti su daugybe žmonių. Aš gavau svarbų agentą, užtrukau Holivude gal dar du mėnesius tik vaikščiodamas į susitikimus. Kitą savaitę pristatysime projektą galimiems finansuotojams. Taigi viskas prasideda iš naujo. Čia tas pats, kas būti asistentu – stengiesi išsaugoti darbą.