7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Gražina Daunoravičienė

Gražina Daunoravičienė

Fluxus vėl aktualus?

Apie naujuosius muzikos genotipus ir jų pasireiškimus

Ne taip dažnai šiuolaikinės menotyros diskurse svarstomas vienos ar kitos meno rūšies žanrų (juos straipsnio autorė vadina genotipais) klausimas. Tam prielaidą dar paskutiniais XX a. dešimtmečiais davė sutartinis šio fenomeno nuvertinimas. Kartais atrodė, kad atskirų meno sričių tyrėjai lenktyniauja siūlydami kuo rafinuotesnes metaforas, pažyminčias jų išnykimą.

Anykščių hepeningų festivalis. G. Sodeikos archyvo nuotr.
Anykščių hepeningų festivalis. G. Sodeikos archyvo nuotr.
Ričardas Kabelis. LMIC nuotr.
Ričardas Kabelis. LMIC nuotr.
Fluxus paroda Moksleivių rūmuose. 1992 m. G Sodeikos archyvo nuotr.
Fluxus paroda Moksleivių rūmuose. 1992 m. G Sodeikos archyvo nuotr.
Anykščių hepeningų festivalis. G. Sodeikos archyvo nuotr.
Anykščių hepeningų festivalis. G. Sodeikos archyvo nuotr.
Gintaras Sodeika. „Fluxus Requiem“ atlikimas. G. Sodeikos archyvo nuotr.
Gintaras Sodeika. „Fluxus Requiem“ atlikimas. G. Sodeikos archyvo nuotr.
Jurgis Mačiūnas. „Fluxus manifestas“
Jurgis Mačiūnas. „Fluxus manifestas“
Gražina Daunoravičienė

In memoriam Algirdui Ambrazui

(1934–2016)

Liepos mėnesį, šurmuliuojant nerūpestingai vasarai ir skambant Thomo Manno festivalio Nidoje garsams, muzikų bendruomenę pasiekė tragiška žinia: eidamas 83-iuosius metus, staiga mirė muzikologas, profesorius, habilituotas daktaras, Nacionalinės premijos laureatas Algirdas Ambrazas. Nors ir prabėgus šiek tiek laiko, kviečiame atversti puslapį, skirtą ištikimo šio laikraščio skaitytojo atminimui, o prie jo kapo išsakytos mintys teneleidžia pamiršti šios iškilios asmenybės ir prasmingų  jo darbų.

Algirdas Ambrazas. M. Aleksos nuotr.
Algirdas Ambrazas. M. Aleksos nuotr.
Gražina Daunoravičienė

Laudāmus Maestro

Įžymiam smuikininkui Gidonui Kremeriui suteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaro (Honoris Causa) vardas

„Gimiau šeimoje, kuriai buvo genetiškai nulemta griežti smuiku. Profesionaliais smuikininkais buvo mano tėvas, mano motina, senelis, netgi prosenelis“, – taip apie save yra pasakojęs pasaulinės šlovės menininkas, Rygoje gimęs Gidonas Kremeris. Griežti smuiku jis pradėjo jau ketverių metų, o dar nebaigęs studijų Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje (Davido Oistracho klasėje) jau buvo užkopęs į tarptautinių konkursų Olimpą. 1969 m. jis nugalėjo Niccolò Paganini konkurse Genujoje, po metų pelnė I premiją bei aukso medalį P. Čaikovskio konkurse Maskvoje. Tais pačiais 1970-aisiais jau griežė legendinėje Vienos „Musikverein“ salėje. Jo pasirodymai tapo pasaulio muzikos sensacija. Žiuri ir publiką žavėjo smuikavimo tobulybė ir neįprastai naujai suskambantis žinomas repertuaras. Netrukus Gidonas Kremeris solavo garsiausiose pasaulio scenose, jam akompanavo žymiausi pasaulio orkestrai, dirigavo legendos, jo partneriai buvo geriausi muzikantai. Pagriežus Johanneso Brahmso koncertą smuikui, 1976 m. Herbertas von Karajanas viešai titulavo Gidoną Kremerį didžiausiu pasaulio smuikininku.

Gidonas Kremeris. M. Aleksos nuotr.
Gidonas Kremeris. M. Aleksos nuotr.