Tarptautiniame Stasio Vainiūno konkurse (I)

Kaip šiandien galime groti ir varžytis konkursuose, kai kiekvieną dieną sužinome apie naujus, protu nesuvokiamus praradimus Ukrainoje? Ir ar dar galima guostis tuo, kad kiekvieną minutę Žemėje kažkas groja arba dainuoja? Socialiniuose tinkluose nuolat matome nepalaužiamos dvasios simbolį – dainuojančius ir grojančius ukrainiečius, nors negalime būti tikri dėl mus sužavėjusio muziko likimo... Kaip ir dėl tarptautiniame Stasio Vainiūno konkurse planavusių dalyvauti Ukrainos konkursantų – smuikininkės Katarinos Korshomnos ir pianisto Artūro Shutovo, atsiuntusių Césaro Francko Sonatos smuikui ir fortepijonui A-dur įrašą su žodžiais: „Netiesa, kad kai ginklai žvanga, mūzos tyli. Muzika ir dabar groja visuose mūsų vaizdingos šalies kampeliuose, nes visi mūsų žmonės susivieniję tiesos ir pergalės triumfui.“ O pianistų konkurso žiuri pirmininkas Kevinas Kenneris (JAV), muzikologės Rasos Murauskaitės LRT interviu paklaustas, kaip jis mato menininko, muziko misiją Ukrainos karo akivaizdoje, atsakė: „Pirmiausia tikiu, kad mes, muzikai, nesame nei virš, nei atskirti nuo to, kas vyksta pasaulyje. Priešingai, muzika yra viso to sūkuryje, nes išreiškia žmogaus sielą. Menininkas, mano nuomone, yra tas, kuris pasauliui sako tiesą per muziką, nes tik muzika gali išreikšti tai, kas neišreiškiama žodžiais. Kartais reikia priminti, kad muzika priklauso mums visiems, ji turi galią kalbėti visų kultūrų ir tautų žmonėms. Per muziką galime kovoti prieš neapykantą, melą, baimę ir siųsti žmogiškumo žinutę daugybe skirtingų formų.“

Kovo 26 – balandžio 2 dienomis vykusiame IX tarptautiniame S. Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurse dalyvavo dešimt pianistų iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos ir Kinijos. Festivalį organizavo Tarptautinių kultūros projektų centras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Pianistų konkurso žiuri: Kevinas Kenneris (pirmininkas, JAV), Zbignevas Ibelgauptas, Jurgis Karnavičius, Ewa Kupiec (Vokietija) Tomas Ostrovskis (Latvija), Mihkelas Pollas (Estija), Cezary Saneckis (Lenkija).

Puikiai organizuotą konkursą buvo galima stebėti gyvai ir nuotoliu, o ypač patikusių atlikėjų įrašus išklausyti dar kartą, Lithuanian Music Competitions paskyroje „YouTube“ kanale. Aš didžiąją konkurso dalį stebėjau nuotoliu, o pianistų finalą – Kauno valstybinėje filharmonijoje (įrašą galima rasti LRT mediatekoje).

Pirmame pianistų finale balandžio 1 d. grojo Anastasija Šumskaitė (Lietuva), Simonas Poška (Lietuva) ir Casonas Kangas (D. Britanija), antrame, balandžio 2 d., – Elžbieta Liepa Dvarionaitė (Lietuva), Simonas Miknius (Lietuva) ir Jonas Šopa (Lietuva). Kauno miesto simfoniniam orkestrui dirigavo Karolis Variakojis.

„Muzika man yra viltis“, – interviu Elvinai Baužaitei yra sakiusi pirmąją premiją finale laimėjusi Elžbieta Liepa Dvarionaitė, taip pat apdovanota Kauno simfoninio orkestro koncertiniu prizu – 2022 m. sezono uždarymo koncertu. Apdovanojimų iškilmėse ji atliko Vainiūno „Pakalnutės žydi“ iš ciklo „Gimtinės pievos“. Vienos muzikos ir scenos menų universiteto studentė (prof. Anna Malikova) E.L. Dvarionaitė mokėsi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, yra daugelio tarptautinių konkursų Latvijoje, Čekijoje, Prancūzijoje laureatė. 2018 m. S. Vainiūno pianistų konkurse ji buvo apdovanota specialiu „Impectus Musicus“ prizu. Ją globoja ir konsultuoja prof. Mūza Rubackytė. Finale Elžbieta Liepa pasirodė su Beethoveno Koncertu fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 C-dur, op. 15, pasirinkusi ilgąją autoriaus kadenciją. Mąsliu, poetišku skambesiu išsiskirianti pianistė, finale grojusi tarsi be jokio matomo jaudulio, apie Beethoveno muziką yra sakiusi: „Beethoveno muzika iš pianisto reikalauja visapusiškumo. Viena vertus, reikalingas labai didelis tikslumas, kita vertus, Beethoveno kūryba tiesiog dvelkia laisve, dėl to ją atlikti dažnam yra nemenkas iššūkis. Grojant iškart tampa aišku, ką jau esi įvaldęs ir ko dar ne.“

Su malonumu klausiausi susikaupusio antrosios premijos laimėtojo Jono Šopos grojimo. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (prof. Jurgio Karnavičiaus klasė) studentas J. Šopa taip pat yra daugelio konkursų laureatas, domisi akustinių garso įrašų režisavimu, kinematografija ir fotografija. Finale Jonas grojo Mozarto Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 24 c-moll, atlikdamas jį labiausiai įtikinusią pianistės ir dirigentės Mitsuko Uchidos kadenciją. Jis taip pat apdovanotas koncertiniu prizu – solo pasirodymu M.K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje.

Trečios vietos laimėtojas Hanoverio aukštosios muzikos, teatro ir medijų mokyklos, prof. Rolando Krügerio studentas Simonas Poška taip pat yra mokęsis Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, yra tarptautinių konkursų laureatas, jį globoja prof. Mūza Rubackytė. Finale jis grojo Mozarto Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 20 d-moll, pirmoje dalyje atliko savo autorinę kadenciją. Pianistas išsiskyrė itin emocingu grojimu ir vargu ar reikalinga mimika ir gestikuliacija, kurių net nesitikėjau po tiesiog maldingo susikaupimo prieš kūrinį.

Diplomą ir kelionių agentūros „Menų turas“ įsteigtą publikos prizą laimėjo Singapūre gimęs D. Britanijos pianistas Casonas Kangas, studijavęs Škotijos karališkojoje konservatorijoje, įvairių konkursų laureatas. Finale jis demonstravo tiesiog olimpinę ramybę, brandžiai ir grakščiai atliko Beethoveno Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 B-dur, op. 19.

Diplomą ir Birutės Vainiūnaitės specialųjį prizą už įtaigiausią Vainiūno kūrinio atlikimą, taip pat ir specialųjį prizą už geriausią Vainiūno fortepijoninio koncerto atlikimą finale (ir mano didžiausias simpatijas!) pelnė Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos moksleivis Simonas Miknius (jis, beje, mokosi pas 2010 m. pirmą vietą šiame konkurse laimėjusį Motiejų Bazarą). S. Miknius yra konkursų Lietuvoje, Serbijoje, Prancūzijoje laureatas. Finale jis pasirodė su charakteringu ir nemažos ištvermės reikalaujančiu Vainiūno Koncertu fortepijonui ir orkestrui Nr. 2, op. 22, atlikdamas jį su reta branda ir tiesiog juvelyriškai. Kūrinys nuskambėjo net ir simboliškai – konkurse kaip tik buvo paminėtas 1909 m. balandžio 2 d. Rygoje gimusio Vainiūno gimtadienis. Apie šį opusą prof. Eugenijus Ignatonis yra sakęs: „Antrasis koncertas fortepijonui buvo sukurtas dar prieš mano „erą“ ir mano laiku apie koncertą buvo daug diskutuojama. Tada man atrodė, kad kūrinys – tarsi duoklė to meto reikalavimams, kad po Pirmojo, ypač įspūdingo koncerto tai buvo kompozitoriaus kompromisas, susitaikymas. Tačiau dabar, kai daugelis vis dažniau pamiršta buvusią okupaciją, terorą, šaudymus, vežimus, Vainiūno, kurį labiau pavadinčiau tragiškuoju dainiumi, Antrasis koncertas įgauna naują jaunatviško džiaugsmo prasmę.“

Diplomą konkurse pelniusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriaus Petro Geniušo studentė Anastasija Šumskaitė yra laimėjusi antrą vietą IX tarptautiniame Piotro Čaikovskio pianistų konkurse Latvijoje, diplomus ir prizines vietas Lenkijoje ir Lietuvoje. Finalui ji pasirinko Beethoveno Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 C-dur, op. 15, su trumpąja autoriaus kadencija. Labai gaila, kad puikiai grojanti pianistė neįstengė suvaldyti jaudulio.

Žinia, šio konkurso, iš pradžių kaip jaunųjų atlikėjų, vienas iniciatorių buvo pats Vainiūnas. Nuo 1989 m. konkursas imtas vadinti jo vardu, 1993 m. tapo tarptautinis, nuo 2006 m. prie pianistų konkurso prisijungė ir kameriniai ansambliai. 2011 m. konkursas tapo Alink-Argerich fondo nariu. Kaip vieną svarbiausių konkurso tikslų Tarptautinių kultūros projektų centras išskiria naujų talentų atradimą ir kuo platesnę lietuvių muzikos sklaidą. O Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė doc. dr. Judita Žukienė pabrėžė ilgamečio akademijos pedagogo, kompozitoriaus ir koncertuojančio pianisto Vainiūno neblankstančią įtaką.

Kitame numeryje – kamerinių ansamblių finalininkų apžvalga.