7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Kotryna Lukšytė

Kotryna Lukšytė

Kelkis dar sykį

Antano Jasenkos oratorijos „Miraculum“ premjera Laisvės gynėjų atminimui

Sausio 13-osios tradicija kupina nuoširdžios pagarbos. Kasmet Vilniuje dega laužai, languose žiba žvakutės. Viena iš prasmingų tradicijų – kasmetis koncertas „In memoriam“. Tokia proga kartais būna atliekamas originalus, išskirtinai šiai progai sukurtas kūrinys. Šiais metais tokia garbė teko Antanui Jasenkai. Šis įvairiapusiškas menininkas, išbandantis jėgas įvairiais stiliais, sausio 12 d. Šv. Jonų bažnyčioje pasauliui pristatė oratoriją „Miraculum“, kurios siužetui įkvėpimo sėmėsi iš biblinės Jobo istorijos. Kūrinį atliko Lietuvos kamerinis orkestras, valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir dirigentas Artūras Dambrauskas), solistai Lina Dambrauskaitė, Rafailas Karpis, Mindaugas Jankauskas, Žygimantas Galinis, skaitovas aktorius Darius Meškauskas. Dirigavo Artūras Dambrauskas. Koncertą tiesiogiai transliavo LRT Plius.

Oratorija „Miraculum“. Choras „Vilnius“, LKO, solistai, dirigentas A. Dambrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Oratorija „Miraculum“. Choras „Vilnius“, LKO, solistai, dirigentas A. Dambrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Oratorija „Miraculum“. D. Matvejevo nuotr.
Oratorija „Miraculum“. D. Matvejevo nuotr.
Oratorija „Miraculum“. Dirigentas Artūras Dambrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Oratorija „Miraculum“. Dirigentas Artūras Dambrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Oratorija „Miraculum“. Mindaugas Jankauskas, Lina Dambrauskaitė, choras „Vilnius“. D. Matvejevo nuotr.
Oratorija „Miraculum“. Mindaugas Jankauskas, Lina Dambrauskaitė, choras „Vilnius“. D. Matvejevo nuotr.
Oratorija „Miraculum“. Rafailas Karpis, Žygimantas Galinis, choras „Vilnius“, LKO. D. Matvejevo nuotr.
Oratorija „Miraculum“. Rafailas Karpis, Žygimantas Galinis, choras „Vilnius“, LKO. D. Matvejevo nuotr.
Oratorija „Miraculum“. Skaitovas Darius Meškauskas. D. Matvejevo nuotr.
Oratorija „Miraculum“. Skaitovas Darius Meškauskas. D. Matvejevo nuotr.
Oratorija „Miraculum“. Choras „Vilnius“, LKO, solistai, dirigentas A. Dambrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Oratorija „Miraculum“. Choras „Vilnius“, LKO, solistai, dirigentas A. Dambrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Kotryna Lukšytė

Laisvės gynėjams skirta Antano Jasenkos oratorija „Miraculum“

Kasmet Laisvės gynėjų dieną prisimename už laisvė kovojusius žmonės, ypatingai tuos, kurie 1991 m. sausio 13 d. stojo į masinį neginkluotą pasipriešinimą. Lemtingosios nakties išvakarėse sausio 12 d. 19.45 val. Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje choras „Vilnius“ ir Lietuvos kamerinis orkestras, tęsdamas ilgametę tradiciją, rengia koncertą „In Memoriam“. Šiemet jie atliks Antano Jasenkos oratoriją „Miraculum“, įkūnijančią tvirtos, nepalaužiamos dvasios jėgą. Tai – pasaulinė šio kūrinio premjera. Tiesioginę koncerto transliaciją bus galima stebėti 19:50 per LRT Plius.

Antanas Jasenka. J. Jurkūno nuotr.
Antanas Jasenka. J. Jurkūno nuotr.
Kotryna Lukšytė

Egzistencinis chorinis akibrokštas

Penkių autorių opera „Kas aš?“ su valstybiniu „Vilniaus“ choru ir solistais

Naujausias valstybinio choro „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas) repertuaro komponentas – šiuolaikinė opera. Po ilgų transformacijų ir pokyčių ji įgavo pavidalą – lapkričio 25 d. Vilniaus senajame teatre pristatytas keturių paveikslų spektaklis „Kas aš?“, suvienijęs penkis kompozitorius. Libreto autorius ir režisierius Alvydas Šlepikas, kostiumų dailininkė bei scenografė Birutė Ukrinaitė, choreografė Indrė Puišytė-Šidlauskienė, šviesų dailininkas Džiugas Vakrinas, vaizdo projektorių autorius Oskaras Stirna, dekoracijų kūrėjas Remigijus Jančauskas, garso režisierius Vilius Narvilas.. Kupinas prasmingų idėjų spektaklis pradėjo savo kelionę po Lietuvą. 

Opera „Kas aš?“. Jovita Vaškevičiūtė, choras „Vilnius“. J. Auškelio nuotr.
Opera „Kas aš?“. Jovita Vaškevičiūtė, choras „Vilnius“. J. Auškelio nuotr.
Opera „Kas aš?“. Mindaugas Jankauskas ir choras „Vilnius“. J. Auškelio nuotr.
Opera „Kas aš?“. Mindaugas Jankauskas ir choras „Vilnius“. J. Auškelio nuotr.
Opera „Kas aš?“. Mindaugas Jankauskas ir choras „Vilnius“. J. Auškelio nuotr.
Opera „Kas aš?“. Mindaugas Jankauskas ir choras „Vilnius“. J. Auškelio nuotr.
Opera „Kas aš?“. Jovita Vaškevičiūtė ir Anelė Aleknaitė. J. Auškelio nuotr.
Opera „Kas aš?“. Jovita Vaškevičiūtė ir Anelė Aleknaitė. J. Auškelio nuotr.
Opera „Kas aš?“. Choras „Vilnius“. J. Auškelio nuotr.
Opera „Kas aš?“. Choras „Vilnius“. J. Auškelio nuotr.
Scena iš operos „Kas aš?“. J. Auškelio nuotr.
Scena iš operos „Kas aš?“. J. Auškelio nuotr.
Opera „Kas aš?“. Mindaugas Jankauskas, Jovita Vaškevičiūtė ir choras „Vilnius“. J. Auškelio nuotr.
Opera „Kas aš?“. Mindaugas Jankauskas, Jovita Vaškevičiūtė ir choras „Vilnius“. J. Auškelio nuotr.
Opera „Kas aš?“. Mindaugas Jankauskas, Anelė Aleknaitė, Jovita Vaškevičiūtė ir choras „Vilnius“. J. Auškelio nuotr.
Opera „Kas aš?“. Mindaugas Jankauskas, Anelė Aleknaitė, Jovita Vaškevičiūtė ir choras „Vilnius“. J. Auškelio nuotr.
Kotryna Lukšytė

Operos premjerai susivienijo net penki Lietuvos kompozitoriai

Valstybinis choras „Vilnius“ rengia ypatingą dovaną – lapkričio 25 d., 19 val. Vilniaus senajame teatre įvyks šiuolaikinės operos „Kas Aš?“ premjera. Operos tema ir siužetas – neeilinis: opios ir jautrios atskirties, būties temos atsiskleidžiamos pasitelkiant sudėtingomis ligomis sergančių žmonių bei jų artimųjų patirtis. Kiekviena pasakojama istorija ir patirti išgyvenimai yra labai skirtingi ir individualūs, kaip ir penkių operos kompozitorių – Martyno Bialobžeskio, Jono Jurkūno, Ryto ir Giedriaus Svilainių ir Lino Rimšos.

Alvydas Šlepikas. Organizatorių nuotr.
Alvydas Šlepikas. Organizatorių nuotr.
 Birutė Ukrinaitė. Organizatorių nuotr.
Birutė Ukrinaitė. Organizatorių nuotr.
Kotryna Lukšytė

Šviesą nešantys

Įspūdžiai iš Vilniaus festivalio koncerto „Baltijos malda“

Gedulo ir vilties diena žymi ypač skaudžią datą – 1941 m. birželio 14-ąją Sovietų Sąjunga pradėjo masinius trėmus į Sibirą. Šimtams tūkstančių žmonių – tai sudaužyti gyvenimai, mirtys, badas bei milžiniška trauminė patirtis net ir vėlesnėms kartoms. Gedulo ir vilties diena kasmet priverčia susimąstyti, kaip stipriai tai paveikė asmeninę šeimos istoriją bei mūsų tautos ir regiono visuomenę. Šiandien, visai čia pat, rusų sukeltas karas Ukrainoje atgaivina šią kolektyvinę atmintį. Tačiau būtent tos iš kartos į kartą perduodamos tautų, šeimų ir individų patirtys suteikia jautrumo ir stiprybės nesuvokiamo žiaurumo akivaizdoje.

Dalia Dėdinskaitė, Vaclovas Augustinas, Glebas Pyšniakas, choras „Jauna muzika“. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Dėdinskaitė, Vaclovas Augustinas, Glebas Pyšniakas, choras „Jauna muzika“. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Dėdinskaitė, Vaclovas Augustinas, Glebas Pyšniakas, choras „Jauna muzika“. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Dėdinskaitė, Vaclovas Augustinas, Glebas Pyšniakas, choras „Jauna muzika“. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“, Glebas Pyšniakas, Vaclovas Augustinas. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“, Glebas Pyšniakas, Vaclovas Augustinas. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Baltijos malda“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Baltijos malda“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Kotryna Lukšytė

Erdvės atmintis

Įspūdžiai iš patyriminės garso ekskursijos Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje

Ar gali garsas perteikti pojūčius ir skausmą iš praeities? Prancūzų istorikas Pierre’as Nora yra apibrėžęs sąvoką lieu de mémoire kaip kolektyvinės atminties ne savaiminį, o tikslingą išsaugojimą jį materializuojant. Dažniausia to išraiška – atminimo lentos, muziejai, tačiau ilgainiui paminklų pertekliuje gali pranykti jų prasmė. Vis dėlto atminties, kad ir kokia ji būtų sunki, išsaugojimas yra reikšmingas. Tai matome Ukrainoje vykstančio karo kontekste: tautos, išgyvenusios rusų priespaudą, ne tik geriau supranta agresoriaus keliamą pavojų valstybei, bet ir labiau atjaučia asmenines tragedijas. Todėl menininkai imasi išskirtinės užduoties – prakalbinti erdves, persunktas stiprių išgyvenimų ir kančios, galų gale mirties ir gyvenimo džiaugsmo.

Kornelijus Pukinskis. T. Tereko nuotr.
Kornelijus Pukinskis. T. Tereko nuotr.
Renginio akimirka. T. Tereko nuotr.
Renginio akimirka. T. Tereko nuotr.
Dominykas Snarskis ir Kornelijus Pukinskis. T. Tereko nuotr.
Dominykas Snarskis ir Kornelijus Pukinskis. T. Tereko nuotr.
Dominykas Snarskis. T. Tereko nuotr.
Dominykas Snarskis. T. Tereko nuotr.
Renginio akimirka. T. Tereko nuotr.
Renginio akimirka. T. Tereko nuotr.
Viktorija Smailytė ir Kornelijus Pukinskis. T. Tereko nuotr.
Viktorija Smailytė ir Kornelijus Pukinskis. T. Tereko nuotr.
Kotryna Lukšytė

Vinilas Vilniaus knygų mugėje

Vinilas išgyvena savo renesansą. Tarsi feniksas pakilęs iš pelenų jis sklendžia per Lietuvos populiariosios muzikos padangę. Ypač akivaizdi ir apčiuopiama jo apraiška pasirodė ir 18-toje Vilniaus knygų mugėje. Vos įėjus į Lietuvos gretutinių teisių asociacijos „AGATA" organizuojamą Muzikos salę buvo galima pastebėti vieną labai ryškų reiškinį – vinilo plokštelės karaliavo prekyboje.  O ką jau kalbėti apie tai, kad jauni atlikėjai mugės metu pristatė savo albumų vinilines versijas!

Teisučio Makačino plokštelė „Disko muzika" (1982)
Teisučio Makačino plokštelė „Disko muzika" (1982)