Dainos pasaulių slėpiniai

„Tarp pasaulių“ – taip pavadintas Lied žanro dueto, Tomo Kildišiaus (baritonas) ir Gusto Raudoniaus (fortepijonas), koncertas, kurį jaunieji muzikai surengė praėjus vos keliems mėnesiams po jų triumfo Tarptautiniame Nadios ir Lili Boulanger konkurse, kur laimėjo Grand Prix.

Sunku įsivaizduoti skirtingesnių asmenybių duetą. Charizmatiškas, ryškus, nuolat pozityvios energijos pilnas Kildišius ir santūrus, rimto veido, taupių judesių Raudonius. Šio dueto sėkmės paslaptis – intelektinė bendrystė, dėmesys poetiniam žodžiui ir subtiliausioms detalėms.

Kaleidoskopiška koncerto programa nustebino originalumu. Tenka prisipažinti, kad iš penkiolikos dainų autorių trys pavardės buvo visiškai negirdėtos, o iš dvidešimties skambėjusių kompozicijų penkiolika pavadinimų girdėjau pirmąsyk.

Atlikėjai, jausdami savo ne tik kūrybinę, bet ir šviečiamąją misiją, parengė dainų tekstų vertimus į lietuvių kalbą, kad klausytojai turėtų galimybę įvertinti kūrinių turinį bei jų interpretaciją. Ačiū koncerto organizatoriams už apgalvotą apšvietimą. Yra tekę būti koncertuose, kai programėlės tekstų sekti nebuvo įmanoma dėl salės užtemdymo.

Dviejų dalių kamerinės vokalinės muzikos (Lied) programą galima sąlygiškai skirstyti į keturias padalas. Iki pertraukos skambėjo gamtos tematikos kūriniai: jūros ir miško vaizdiniai, pripildyti fantastinių būtybių ar susieti su lyrinio herojaus išgyvenimais. Antra koncerto dalis buvo skirta meilės lyrikai ir humoristinei dainai.

Užsienyje reziduojantys muzikai koncertą simboliškai pradėjo Vytauto Klovos šienapjūtės daina „Valioj pievą pievutėlę“. Gimtinės lankų įkvėpti, atlikėjai nėrė į XX a. graikų kompozitoriaus Janio Christou kompoziciją, rūsčios filosofijos prisodrintą Thomo Stearnso Elioto mini dramą „Paskenduolis“. Raiški Kildišiaus dikcija, virtuoziškas Raudonio fortepijono registrų valdymas nuo pat koncerto pradžios įtraukė klausytojus į bendrą kelionę per jų siūlomus skirtingus dainos pasaulius. Savitu stiliumi, ypatingais harmoniniais sprendimais, kuriuos meistriškai valdomu pedalizavimu pabrėžė Raudonius, išsiskleidė žavinga Ralpho Vaughano Williamso baladė pagal George’o Herberto žodžius „Meilė mane pasveikino“. Po jos skambėjo dvi sudėtingos, Lietuvoje negirdėtos Claude’o Debussy dainos: „Jūra gražesnė už katedras“ (pagal Paulio Verlaine’o tekstą) bei ironiška „Miegančioji gražuolė“ (Vincento Hyspa žodžiai), atverianti paslaptingą pasakų ir miško būtybių pasaulį.

Atskirą dėmesį norisi atkreipti į Gérardo Pessono dainą „Neikite į mišką“ pagal Maurice’o Ravelio (!) žodžius, sukurtą specialiai Boulanger konkursui kaip privalomą atlikti kūrinį. Čia dosniai pažeriama užduočių tiek dainininkui, tiek pianistui: greitas tempas, sudėtinga ritmika, komplikuota fortepijono partija. Šalia modernių intonacijų dainininkui tenka greitakalbe vardinti visą piktųjų miško dvasių katalogą (suskaičiavau 59 skirtingus pavadinimus). Duetas lengvai ir grakščiai susitvarkė su visais kūrinio iššūkiais, „paskanindamas“ reginį netikėtais (ypač pianisto) teatriniais triukais. Šis kūrinys atskleidė atlikėjų sceninę laisvę ir įrodė, kad duetas konkurso laurus pelnė ne veltui.

Pasakų temą pratęsė jautriai atlikta Franko Bridge’o ir Jameso Joyce’o „Auksaplaukė“, žmogaus gyvenimo trapumą filosofiškai apmąstė Gabrielio Fauré ir Catulle’o Mendèso „Rugsėjo miške“. Įspūdingas Kildišiaus ir Raudonio gebėjimas po pašėlusios Pessono fejerijos žaibiškai persikūnyti į romantišką Bridge’o miniatiūros nuotaiką ar nuoširdžiai melancholišką Fauré lyriką!

Pirmos koncerto dalies pabaigai duetas pasirinko dramatišką, intensyviai plėtojamą Henri Duparco dainą „Banga ir varpas“ (Françoiso Coppée žodžiai), uždarančią jūros tematikos „arką“ programoje bei perteikiančią skausmingas būties prasmės paieškas.

Po pertraukos Kildišius su Raudoniu nepavargdami pažindino publiką su vis naujais dainų pasauliais: skambėjo mistiškasis Arnoldo Schönbergo „Lūkestis“ (Richardo Dehmelio žodžiai), po jo – dvi Hugo Wolfo dainos: lordo Byrono įkvėpta „Nė viena neprilygsta“ bei Eduardo Mörike’s pasakėčios bruožų turinti ir itin virtuoziška fortepijono partija išsiskirianti „Vėjų daina“.

Žavėjo įspūdingos Ericho Wolfgango Korngoldo kompozicijos: „Mėnuli, tu ir vėl kyli“ (Ernsto Lotharo žodžiai) bei meilės ekstazės išaukštinimas dainoje „Nemirtingumas“ pagal Eleonoros van der Straaten poeziją. Šio kompozitoriaus kūrybos pasaulis egzaltuotas, pripildytas romantinio polėkio ir dramatinio emocinio krūvio, puikiai derantis su pasirinktais poetiniais tekstais.

Tarp Korngoldo dainų įsiterpė Raudoniaus brandžiai atliktas Johanneso Brahmso Intermezzo, op. 117 Nr. 3, nuskambėjęs lyg daina be žodžių ir kartu, pateisindamas pradinę žodžio reikšmę (it. „pertrauka“), suteikęs kelias minutes poilsio dainininkui.

Finalinė koncerto dalis buvo skirta šelmiško turinio dainoms. Nuskambėjo įspūdingi Henriëtte’s Bosmans, žydų kilmės Nyderlandų kompozitorės, kūriniai „Sraigių daina“ (Jacques’o Prévert’o žodžiai) ir „Velnias naktyje“ (Paulio Forto tekstas). Bosmans – Poulenco bendraamžė ir kiek panašaus kompozicinio braižo autorė. Kildišius ir Raudonius abi dainas interpretavo įtaigiai ir ypač artistiškai. Kiek nuosaikesnė, lyriškesnė Édouardo Lalo „Liepsnelė“ (André Theuriet’o žodžiai) – šios koncerto padalos lyrinis centras, perteikiantis gamtos ir dvasios harmoniją. Koncertą duetas baigė Poulenco dainomis pagal ironiškus nežinomų XVII a. poetų tekstus: subtiliai erotiška „Auka“ ir bravūriškai perteiktais „Bakchiškaisiais kupletais“.

Kildišius ir Raudonius suteikė didžiulį estetinį malonumą bei pagrįstai sukėlė naujų, įdomių programų lūkestį. Nekantriai lauksime atlikėjų sugrįžtant.