7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Algimantui Vincentui Raudonikiui

1934 01 30– 2023 10 20

„Ant vienatvėj paskendusio tako / krinta lapai, kaip saulės lašai...“ – skamba Dalios Kubiliūtės atliekama Algimanto Raudonikio daina „Ruduo“.

 

Ne piktas, ne užgaulus, ne plepys, bet santūrus, draugiškas, su visais gebantis rasti bendrą kalbą, visą gyvenimą besistengiantis įsiklausyti į savo širdies balsą, tyliai ir ramiai iš vienatvės pasitraukė į Amžinybę. Jo svajonė – 90-mečio koncertas – liko atlikėjų rūpestis...

Algimantas Raudonikis. A. Žižiūno nuotr.
Algimantas Raudonikis. A. Žižiūno nuotr.
Algimantas Raudonikis. E. Straigytes_nuotr.
Algimantas Raudonikis. E. Straigytes_nuotr.
Vaclovas Daunoras ir Algimantas Raudonikis. A. Sutkaus nuotr.
Vaclovas Daunoras ir Algimantas Raudonikis. A. Sutkaus nuotr.
Virgilijus Noreika ir Algimantas Raudonikis. A. Sutkaus nuotr.
Virgilijus Noreika ir Algimantas Raudonikis. A. Sutkaus nuotr.
Elvina Baužaitė

Muzika – mano aistra

Pokalbis su pianiste Milda Daunoraite

Talentinga jaunosios kartos pianistė Milda Daunoraitė reikšmingai plėtoja savo muzikinę veiklą Europos ir pasaulio horizontuose, išpildydama ir įprasmindama kompozitorių idėjas, kad jos gyvuotų ne tik muzikinio teksto forma, bet ir ypatingu skambesiu, emocija. Apie tai pokalbis su pianiste Milda Daunoraite.

Milda Daunoraitė. Asmeninio archyvo / G. Coxo nuotr.
Milda Daunoraitė. Asmeninio archyvo / G. Coxo nuotr.
Milda Daunoraitė. Asmeninio archyvo / G. Coxo nuotr.
Milda Daunoraitė. Asmeninio archyvo / G. Coxo nuotr.
Milda Daunoraitė. Asmeninio archyvo / G. Coxo nuotr.
Milda Daunoraitė. Asmeninio archyvo / G. Coxo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Savo misiją teatre atlikusi

Operos solistės Irenos Ylienės (1923–2016) šimtmečiui

Bėgantis laikas negailestingai pasiglemžia iškilius žmones, kurie per savo gyvenimą pasiekia itin daug, tačiau anksčiau ar vėliau būna pamiršti. Šių eilučių autoriui, muzikos istorijos bei asmenybių tyrinėtojui, itin svarbu, kad toks „pamirštųjų“ likimas neištiktų mūsų operos artistų.

Irena Ylienė (Džuljeta) operoje „Romeo ir Džuljeta“. Nuotrauka iš Lietuvos muzikų sąjungos archyvo
Irena Ylienė (Džuljeta) operoje „Romeo ir Džuljeta“. Nuotrauka iš Lietuvos muzikų sąjungos archyvo
Irena Ylienė (Violeta) ir Juozas Indra (Alfredas) operoje „Traviata“. Nuotrauka iš Lietuvos muzikų sąjungos archyvo
Irena Ylienė (Violeta) ir Juozas Indra (Alfredas) operoje „Traviata“. Nuotrauka iš Lietuvos muzikų sąjungos archyvo
Irena Ylienė operoje „Madam Baterflai“. Nuotrauka iš Lietuvos muzikų sąjungos archyvo
Irena Ylienė operoje „Madam Baterflai“. Nuotrauka iš Lietuvos muzikų sąjungos archyvo
Irena Ylienė (Kunigaikštienė Ona) ir Jonas Urvelis (Vytautas) V. Klovos operoje „Du kalavijai“. Nuotrauka iš Lietuvos muzikų sąjungos archyvo
Irena Ylienė (Kunigaikštienė Ona) ir Jonas Urvelis (Vytautas) V. Klovos operoje „Du kalavijai“. Nuotrauka iš Lietuvos muzikų sąjungos archyvo
Irena Ylienė. Nuotrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos
Irena Ylienė. Nuotrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos
Živilė Ramoškaitė

Visa vienijanti kokybė

Lietuvos kamerinio orkestro ir Hugo Ticciati koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos kamerinio orkestro koncertas su smuikininku ir dirigentu Hugo Ticciati gausiems orkestro gerbėjams iš anksto žadėjo išskirtinių muzikinių įspūdžių. Mat po 2020 m. įvykusio puikaus bendro koncerto svečio iš Švedijos pavardę įsiminė daugelis. Tarp orkestro ir dirigento užsimezgęs glaudus kūrybinis ryšys reikalavo tąsos. Taigi, spalio 11 d. įvyko antrasis susitikimas, tapęs tikrų tikriausia muzikos švente ir atlikėjams, ir klausytojams.

Hugo Ticciati. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Musteikytė

Kompozitorius Arvydas Malcys kviečia pajusti jo jaunystės Vilnių

„Gaidos“ festivalio koncerte premjera – „Symphonia Vilnensis“

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro violončelininkas, jame reziduojantis kompozitorius Arvydas Malcys yra, ko gero, vienas produktyviausių šalies muzikos kūrėjų. Pastaraisiais metais viena po kitos įvyko dvi jo kūrinių premjeros, o spalio 20-ąją „Gaidos“ festivalio koncerte Nacionalinėje filharmonijoje nuskambės dar viena naujiena – šeštoji simfonija „Symphonia Vilnensis“. Ją orkestras atliks diriguojamas prancūzų maestro Victorieno Vanoosteno.

Arvydas Malcys. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys ir Krzysztofas Pendereckis. Asmeninio archyvo nuotr.
Arvydas Malcys ir Krzysztofas Pendereckis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kompozitoriai Vytautas Jurgutis, Arvydas Malcys, Vytautas Germanavicius. LNF archyvo nuotr.
Kompozitoriai Vytautas Jurgutis, Arvydas Malcys, Vytautas Germanavicius. LNF archyvo nuotr.
Ieva Kananavičiūtė

Svarbu, kad dainuočiau

Pokalbis su dainininke ir pedagoge Aušra Liutkute

Šiemet minėdama gražų jubiliejų, rugsėjo 24 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje „muzikinį bučinį“ publikai ir artimiesiems skyrė sopranas Aušra Liutkutė. Koncerte „Muzikinis bučinys“ ją lydėjo gausus mokinių, studentų ir kolegų būrys: diskantas Rokas Bachovas kartu su tėveliu, koncerte grojusiu akordeonu Dariumi Bachovu, baritonas Linas Drąsutis, pianistės Giedrė Gabnytė, Vilma Pečiukonytė, Elvyra Sinkevičienė, fleitininkė Julita Puidokė, vyrų vokalinis ansamblis „Avanti Vilnius“, koncerto vedėjas, buvęs jubiliatės studentas Laurynas Janulis. Apie siekį švęsti gyvenimą, gimtojo krašto reikšmę, lietuviškos muzikos subtilumą, pedagogų pamokas ir jų tąsą – pokalbis su Aušra Liutkute.

Aušra Liutkutė. D. Kavaliauskaitės nuotr.
Aušra Liutkutė. D. Kavaliauskaitės nuotr.
Aušra Liutkutė. D. Kavaliauskaitės nuotr.
Aušra Liutkutė. D. Kavaliauskaitės nuotr.
Aušra Liutkutė. D. Kavaliauskaitės nuotr.
Aušra Liutkutė. D. Kavaliauskaitės nuotr.
Giedrė Gabnytė ir Aušra Liutkutė. D. Kavaliauskaitės nuotr.
Giedrė Gabnytė ir Aušra Liutkutė. D. Kavaliauskaitės nuotr.
„Avanti Vilnius“ ir Laurynas Janulis. D. Kavaliauskaitės nuotr.
„Avanti Vilnius“ ir Laurynas Janulis. D. Kavaliauskaitės nuotr.
Julita Puidokė. D. Kavaliauskaitės nuotr.
Julita Puidokė. D. Kavaliauskaitės nuotr.
Rokas Bachovas. D. Kavaliauskaitės nuotr.
Rokas Bachovas. D. Kavaliauskaitės nuotr.
Vilma Pečiukonytė ir Linas Drąsutis. D. Kavaliauskaitės nuotr.
Vilma Pečiukonytė ir Linas Drąsutis. D. Kavaliauskaitės nuotr.
Laima Slepkovaitė

Utopija yra realybė

„Improdimensija“: Arno Mikalkėno, Joe Morriso, Williamo Parkerio ir Hamido Drake’o koncertas „Organum“ salėje

„Improdimensija“ per savo gyvavimo laikotarpį tapo labai optimistiškai nuteikiančia vidurine grandimi tarp festivalinio gyvenimo, kuris užtikrina mūsų publikos akistatas su tarptautinio lygio muzikantais, bet negali sukurti kasdienio kultūrinio cirkuliavimo, ir klubinio, kuris garantuoja pastovumą, tačiau turi vykti rinkos sąlygomis ir nebūtinai pasižymi vizionieriškumu, kokiu remiasi didieji renginiai.

William Parker, Hamid Drake, Joe Morris. Organizatorių nuotr.
William Parker, Hamid Drake, Joe Morris. Organizatorių nuotr.
Hamid Drake. Organizatorių nuotr.
Hamid Drake. Organizatorių nuotr.
Liudas Mockūnas, Hamid Drake, Joe Morris, William Parker. Organizatorių nuotr.
Liudas Mockūnas, Hamid Drake, Joe Morris, William Parker. Organizatorių nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Skirtingų epochų skambesys

Nacionalinės filharmonijos koncertas „J. Juzeliūno ir J. Brahmso disputas. LNSO, Martynas Stakionis ir Andrius Žlabys“

Filharmonijos Didžiojoje salėje spalio 7 d. grojo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), kuriam dirigavo Martynas Stakionis, o fortepijono partiją atliko Andrius Žlabys. Orkestro muzikos koncertai visada pritraukia daugybę klausytojų, o šį vakarą dar didesnį susidomėjimą kėlė du ypač talentingi muzikai – energingas, žėrintis nuoširdumu, jau spėjęs melomanus sužavėti Martynas Stakionis ir jau ne vienus metus pasaulio klausytojus savo išskirtiniu talentu stebinantis pianistas Andrius Žlabys.

Andrius Žlabys, Martynas Stakionis ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys, Martynas Stakionis ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys, Martynas Stakionis ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys, Martynas Stakionis ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Pakalniškytė

Dinamiška įvairovė

Festivalio „Vilnius Winds“ koncertas „Macchinaria & Bolero“

Pernai prasidėjęs pučiamųjų muzikos festivalis „Vilnius Winds“ įnešė naujų vėjų į itin gausią renginių pasiūlą sostinėje ir kvietė išgirsti dar neskambėjusių bei rečiau atliekamų kūrinių, tarp kurių buvo galima atrasti šiuolaikinės klasikos interpretacijų ir eksperimentinių projektų. Pernai metų programoje vyko muzikinis dialogas tarp praeities ir modernių meno formų (pvz., Mozartas sutiko repą) ar džiazo muzikos bendrystė su klasika (džiazo koncertas fortepijonui ir orkestrui) bei intriguojančios teatro jungtys, o šių metų festivalio programoje vyravo kūriniai nuo Vienos iki Niujorko, skandinaviška muzika, kameriniai ansambliai ir alternatyvaus roko įkvėptas avangardinis menas.

Perkusininkai Džiugas Daugirda, Mindaugas Stundžia, Darius Pašiūnas, Edgars Saksons, Guntars Freibergs ir LSPO. D. Matvejevo nuotr.
Perkusininkai Džiugas Daugirda, Mindaugas Stundžia, Darius Pašiūnas, Edgars Saksons, Guntars Freibergs ir LSPO. D. Matvejevo nuotr.
LSPO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
LSPO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Leif Karlsson ir „Giunter Percussion“. D. Matvejevo nuotr.
Leif Karlsson ir „Giunter Percussion“. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

„Karalius Rogeris“

Valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio muziką daugiau mažiau pažįsta profesionalai. Platesniems sluoksniams, net ir koncertus lankančiai publikai, ji beveik nežinoma. Retsykiais Szymanowskis suskamba, ypač iniciatyvą parodžius mūsų atlikėjams. Neminint senesnių laikų, kuriuos įprasta išmesti iš atminties kaip „kultūros dykumą“, jau Antrosios Respublikos laiku Rusnė Mataitytė bent porą kartų yra atlikusi Pirmąjį smuiko koncertą, o Nacionalinė filharmonija 2007 m. paminėjo kompozitoriaus 125-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines. Iškilmingą koncertą tuomet surengė maestro Antonio Wito diriguojamas Varšuvos filharmonijos orkestras, pristatęs minėtą smuiko koncertą ir kitus kūrinius.

Gintaras Rinkevičius, Edgaras Montvidas, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Edgaras Montvidas, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Brettas Polegato, Mindaugas Jankauskas, LVSO, Kauno valstybinis choras, Gintaras Rinkevičius. S. Lukoševičiaus nuotr.
Brettas Polegato, Mindaugas Jankauskas, LVSO, Kauno valstybinis choras, Gintaras Rinkevičius. S. Lukoševičiaus nuotr.
Brettas Polegato, LVSO. S. Lukoševičiaus nuotr.
Brettas Polegato, LVSO. S. Lukoševičiaus nuotr.
Edgaras Montvidas, LVSO, Kauno valstybinis choras, Gintarras Rinkevičius. S. Lukoševičiaus nuotr.
Edgaras Montvidas, LVSO, Kauno valstybinis choras, Gintarras Rinkevičius. S. Lukoševičiaus nuotr.
Edgaras Montvidas, LVSO. S. Lukoševičiaus nuotr.
Edgaras Montvidas, LVSO. S. Lukoševičiaus nuotr.
Gintaras Rinkevičius, LVSO. S. Lukoševičiaus nuotr.
Gintaras Rinkevičius, LVSO. S. Lukoševičiaus nuotr.
Choras „Ąžuoliukas“. Simono Lukoševičiaus nuotr.
Choras „Ąžuoliukas“. Simono Lukoševičiaus nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė, Edgaras Montvidas, LVSO, Kauno valstybinis choras, G. Rinkevičius. S. Lukoševičiaus nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė, Edgaras Montvidas, LVSO, Kauno valstybinis choras, G. Rinkevičius. S. Lukoševičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas