Muzika

Beata Leščinska

Opera „Andromeda“ LDK valdovų rūmuose

Gražus sumanymas – prikelti Vilniaus Žemutinėje pilyje XVII a. rodytus operos spektaklius, nuo kurių prasidėjo operos istorija Lietuvoje. Prieš penketą metų, 2018-aisiais, parodytas rekonstruotos „Elenos pagrobimo“ (1636) – pirmosios operos Lietuvoje – pastatymas. O šiais metais atkurtas dar vienas anais laikais, Žemutinėje pilyje reziduojant Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarui, įvykęs operos pastatymas „Andromeda“ (1644). Deja, šių, kaip ir trečiosios Vilniuje pastatytos operos „Apviltoji Kirkė“ (1648), yra išlikę tik libretai, parašyti į Lietuvą operą atvežusio Vladislovo IV Vazos dvaro sekretoriaus Virgilio Puccitelli.

Eglė Šeduikytė-Korienė

Tarptautiniam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui pasibaigus

Daugiau nei prieš savaitę baigėsi IX Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas, aidėjęs net keturiose Vilniaus koncertinėse erdvėse. Dešimtį dienų trukusią fortepijono ir vargonų muzikos puotą laimino vasariška šiluma, iš vėsių filharmonijos rūmų išėjusius klausytojus užliedama saulės spinduliais, akis džiuginančia vis dar vešlia medžių ir vejų žaluma, o po finalinių koncertų emocijų įkaitintus klausytojus gaivino dar ir vasariškas lietus. Įspūdžiai išliko tokie gyvi, kad, akivaizdu, lydės ir skambės dar ilgą laiką.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Pianisto Dmitrijaus Levkovichiaus rečitalis „Čiurlionio gimtadieniui“

Nacionalinė filharmonija, M.K. Čiurlionio namai ir Tytuvėnų festivalis rugsėjo 20 d. Nacionalinėje filharmonijoje surengė pianisto Dmitrijaus Levkovichiaus rečitalį „Čiurlionio gimtadieniui“. Su pianisto veikla išsamiau susipažinti buvo galima kaip visada kruopščiai filharmonijos parengtame lankstinuke, kuriame redaktorė Justa Adomonytė-Šlekaitienė pateikė svarbiausią informaciją ne tik apie atlikėjo gyvenimą, bet ir apie skambėsiančius kūrinius. „Kanadoje gyvenantis ukrainiečių kilmės menininkas Dmitrijus Levkovichius turi net du pašaukimus: pianisto ir kompozitoriaus. Fortepijono meno jis mokėsi pas legendinį armėnų pianistą Sergejų Babajaną, o kompozicijos – Curtis muzikos institute Filadelfijoje. Šių metų balandžio 1 d. turėjome progą išgirsti Levkovichiaus „Fantaziją“ – filharmonijoje ją atliko jo žmona pianistė Agnė Radzevičiūtė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigavo Robertas Šervenikas.“

Jonė Punytė-Svigarienė

Tarptautiniam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui pasibaigus

Praėjusį savaitgalį nuskambėjo paskutiniai IX Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso akordai. Tai seniausias tradicijas puoselėjantis ir didžiausią tarptautinį pripažinimą pelnęs Lietuvos konkursas, kuriame kaskart varžosi gausus itin ryškių atlikėjų būrys iš viso pasaulio.

Daiva Tamošaitytė

Muzikinio spektaklio „Mikas. Žmogus orkestras“ premjera

Ketvirtasis artistinių iniciatyvų festivalis „Salve“, vykęs Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje Vilniuje, buvo skirtas Vilniaus 700 metų jubiliejui ir Miko Petrausko 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Tarp kitų programų rugsėjo 24 d. buvo rodoma režisierės Eglės Tulevičiūtės muzikinio spektaklio „Mikas. Žmogus orkestras“ premjera. Du seansai nedidelę salę sausakimšai pripildė publikos, gyvai reagavusios į veiksmą.

Elvina Baužaitė

Pokalbis su dainininke Lauryna Bendžiūnaite prieš operos „Karalius Rogeris“ koncertinį atlikimą

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO), vadovaujamas vyriausiojo dirigento ir meno vadovo Gintaro Rinkevičiaus, kūrybinės veiklos 35-ąjį sezoną rugsėjo 28 d. pradės lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio trijų veiksmų operos „Karalius Rogeris“ koncertiniu atlikimu. Poetinio simbolizmo prisodrintas kūrinys, užburiantis garsine raiška, kuria įprasmintas daugiaklodis prasminis turinys, apimantis skirtingų religijų, priešingų nuostatų ir oponuojančių ideologijų atstovų vidinį ir išorinį konfliktą, jų susitikimo dramą, klausytoją kviečia mąstyti, aiškintis, kas slypi už žodžių, garsuose, jų nuvilnijančiame aidėjime.

Rita Nomicaitė

Fortepijoninio kvinteto iš Ukrainos koncertas „Organum“ salėje

Dalios ir Dainiaus Sverdiolų muzikos salonas „Organum“, kamerinę filharmoniją primenanti įstaiga, taip pat jau pradėjo koncertų sezoną. Rugsėjo 16 d. salone savo pirmąjį koncertą pagrojo naujas ukrainiečių kvintetas. „Dabar pas mus telkiasi ne pianistai, o kameriniai ansambliai“, – sako koncertų salės šeimininkai. Antai netrukus, rugsėjo 24-osios popietę, šioje kamerinėje filharmonijoje rengiamas koncertas „Vokiškojo romantizmo balsai“ su smuiku (Dalia Šešelgienė), violončele (Ramutė Kalnėnaitė) ir vargonais (Jūratė Landsbergytė).

(1939 01 12 – 2023 09 08)

Tą valandą, kai laidojo iki šiol geriausią Lietuvos valtornininką Alfredą Račkauską, spaudos konferencijoje nuskambėjo sakinys apie „puikią darbinę atmosferą“ kolektyve, o ne apie pagarbą Išėjusiajam... Mus palieka ne šiaip muzikantai, bet tie, kurie pokariu įprasmino savo talentą, išmintį ir patirtį, ją perėmę iš nepriklausomos Lietuvos laikų. Valtornininkas Alfredas Račkauskas mokėsi pas Alfonsą Baužinską – Klaipėdos muzikos mokyklos, čekų noneto, Juozo Pakalnio muzikinių tradicijų tęsėją, buvo vienas talentingiausių jo mokinių. Pirmuosius žingsnius scenoje žengė palaikomas teatre grojusio tėvo Juliaus.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Sezono pradžios koncertas „Šviesiam atminimui. Varšuvos ir Vilniaus getų sunaikinimo 80-mečiui“

Pirmasis šio koncertų sezono vakaras Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas kilniai misijai – Vilniaus ir Varšuvos getų sunaikinimo 80-mečiui pagerbti. Koncerto globėja – ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo jo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas.

Ieva Pakalniškytė

Įvietintos muzikos festivalio „Muzika erdvėje ’23“ apžvalga

Rugsėjo 5–10 dienomis vyko įvietintos ir socialiai orientuotos šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzika erdvėje“ (meno vadovai Agnė Matulevičiūtė ir Matas Drukteinis), kuriame nepatogūs kontekstai, provokuojančios temos ir intriguojantys sąskambiai kvietė atrasti netikėtas Vilniaus miesto erdves. Taip užbaigtas „Vilniui 700“ skirtų programų ciklas. Šių metų festivalio „Muzika erdvėje“ tema „Užribiai“ nagrinėjo Vilniaus visuomenės ir viešojo gyvenimo paribiuose ar už ribų liekančias vietoves, bendruomenes, procesus. Pristatyti vienuolikos menininkų ir kompozitorių iš Lietuvos bei užsienio darbai.