Muzika

Laima Slepkovaitė

Vilniaus kamerinės operos premjera Rusų dramos teatre

Atlikėjas mato operą kitaip negu režisierius. Režisierius seno teksto pagrindu kuria naują scenos opusą, atlikėjui viskas jau yra partitūroje, ją tereikia atrakinti, leisti jai vėl skambėti ir matytis. Jeigu yra tiesos tokioje mano prielaidoje, Inesos Linaburgytės, kaip režisierės, debiutas neįvyko. Nebuvo čia nei

Skaidrė Baranskaja

Kalbiname lenkų choreografą Robertą Bondarą 

Baleto meno mokiausi Lodzės choreografijos mokykloje. Paskutiniais studijų metais supratau, kad norėčiau būti ne tik atlikėju, bet ir viso vyksmo scenoje kūrėju – demiurgu. Vėliau baigiau Frédérico Chopino muzikos universitetą Varšuvoje ir jau dirbdamas Varšuvos Didžiojo teatro nacionalinėje baleto trupėje pradėjau po truputį reikštis kaip choreografas. Pirmas pripažinimas atėjo 2008 m., kai Bronisłavos Niżińskos konkurse tapau II vietos laureatu (pirmoji nepaskirta niekam) ir gavau specialųjį Witoldo Lutosłavskio instituto prizą už duetą „Andante con moto“pagal Wojciecho Kilaro muziką. Šis duetas vėliau buvo pristatytas ir Maskvos Didžiojo teatro Gala koncerte. Atsiskleisti kaip choreografui taip pat padėjo ir

Algirdas Klova

XXIII tarptautinis džiazo festivalis „Kaunas jazz 2013“

Mano pažintis su festivaliu prasidėjo Kauno Vienybės aikštėje, kur klausiausi „Baltic Salsa Orchestra“. Gal kiek ir keistoka, tačiau labai miela girdėti gana stiprų šio stiliaus muzikos kolektyvą ne kažkur Lotynų Amerikoje, o šaltoje ir lietingoje Lietuvoje. Gerai, kad tarp jaunų lietuvių muzikantų yra ir juos teisinga stilistine linkme galinčių nukreipti pačios Lotynų Amerikos, Ispanijos ar Italijos menininkų. Malonu, kad yra ir nemažas būrys gerbėjų – šokėjų. Šis kolektyvas gyvuoja jau šešerius metus, o jo įkūrėju ir lyderiu laikytinas Lietuvoje gyvenantis ir lietuviško kraujo turintis dainininkas iš Argentinos Federico Manzanares. Jų muzikavimo pagrindu iki šiol išliko

Vytautas Bruveris

Rokas Radzevičius, Lietuvos roko pionieriai , Vilnius, „Vaga“, 2013, 464 p.

Suprasti jo nuostabą nesunku, užtenka tik užmesti akį į

Aldona Eleonora Radvilaitė

Solidžioje vakaro programoje vargonininkė atskleidė geriausias savo savybes – ritmo pojūtį, atliekamos muzikos stiliaus supratimą, valingumą, gebėjimą

Laimutė Ligeikaitė

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 80-mečio proga profesorę Aušrą Motuzienę kalbina Laimutė Ligeikaitė

Tačiau šventes keičia kasdienybė net ir meno pasaulyje, juolab

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Kauno valstybinio choro ir miesto simfoninio orkestro koncerto įspūdžiai

Gloria! –remiantiems vieno iš Kauno muzikinio gyvenimo veikėjų veiklą, entuziastingiems orkestro organizatoriams, sugebėjusiems iš prieš trisdešimt metų pradėtų atsargių bandymų burti Kauno muzikus į ansamblius išsiplėsti į kamerinį orkestrą, o dabar – į jau devintus metus dirbantį profesionalų simfoninį orkestrą. Kolektyvas dalyvauja miesto renginiuose, yra koncertavęs Norvegijoje, Italijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje. Pernai dalyvavo Šveicarijoje vykusiame prestižiniame „Murten Classics“ festivalyje, nuolat rengia muzikinius projektus, grojo su populiariomis roko grupėmis („The Scorpions“ ir

Jurgita Skiotytė-Norvaišienė

Iš 5-osios Talino muzikos savaitės sugrįžus

Jau trečius metus savo nišą renginyje užima klasikinė muzika. Jai skirtos atskiros erdvės diskusijoms, kuriose susitinka, bendrauja ir patirtimi dalijasi su klasikinės muzikos „verslu“ susiję festivalių organizatoriai, muzikos agentai, vadybininkai ir patys atlikėjai. Šiais metais daugiau dėmesio buvo kreipiama į XXI a. akademinės muzikos atlikėjų karjeros planavimą bei Šiaurės–Baltijos šalių regiono bendradarbiavimo perspektyvas. Akademinės muzikos koncertai prieš porą metų buvo rengiami naktį, šiemet pasirinktas

Vytautė Markeliūnienė

Smuikininkės Ingridos Armonaitės ir pianistės Indrės Baikštytės rečitalis

Pastarasis modelis, atrodo, artimiausias smuikininkei Ingridai Armonaitei, kurios menines interpretacines aspiracijas jau kuris laikas diktuoja pirmiausia tam tikra, bet ne visokia muzika. Ir tai visiškai natūralu šios atlikėjos brandos etapui, kai patirtis lemia griežtesnę muzikos autorių atranką ar galimybę patyrinėti apibrėžto nedidelio laikotarpio kūrybą. Ši muzikė drauge su pastarųjų metų scenos partnere pianiste Indre Baikštyte ieško artimų kūrybos ištarmių, sykiu suvokdama

Laimutė Ligeikaitė

Koncertas „Piano.lt“ salėje

Prikelti „šubertiados“ dvasią sumanė keletas nerimstančių atlikėjų – dalis buvusių originalaus sambūrio „Nepaklusnieji“ narių: Rokas Zubovas, Sonata Deveikytė-Zubovienė (fortepijonas), Mindaugas Bačkus (violončelė), norvegas baritonas Steinas Skjervoldas (tarsi pakeitęs ištikimą „nepaklusnųjį“ norvegą klarnetininką Rogerį Arve Vigulfą), ne pirmą kartą