Muzika

Nuo 2008 m. Lietuvos kameriniam orkestrui vadovauja ryškus rusų smuikavimo tradicijų atstovas Sergejus Krylovas. „Iš orkestro noriu to, ko siekiu ir pats: instrumentinės, techninės atlikimo kokybės, nuolatinių interpretacinių paieškų, kurioms peno teikia visą gyvenimą trunkantys tyrinėjimai“, – skaitau Johanno Sebastiano Bacho monografinio koncerto lankstinuke. Įsidėmėtini žodžiai.
 

Šių metų kovo mėnesį vykęs vienas svarbiausių pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų atlikėjų konkursų Lietuvoje siunčia daug žadančių žinių. Čia galime išgirsti ir pajusti, kaip tobulėja mūsų jaunieji muzikai. Man pačiam šis konkursas rūpi ne tik organizavimo požiūriu, bet yra brangus ir prisiminimais – esu ne kartą ir pats jame dalyvavęs. Žinau, kaip jaunam atlikėjui svarbu nugalėti būtent šiame konkurse. Daugelis pripažįsta, kad kartais gerokai sunkiau laimėti J. Pakalnio konkurse negu kur nors užsienyje.
 

Konkursas turi senas tradicijas. Nors buvo pradėtas organizuoti dar anksčiau, nuo 1992-ųjų jam suteiktas Juozo Pakalnio vardas. Konkursas organizuojamas kiekvienais metais, tačiau skirtingoms mokyklų kategorijoms. Vienais metais – muzikos mokykloms, kitais – meno mokykloms ir konservatorijoms.

„Uolų medus“ – taip pavadintą DVD gegužės 14 d. Bažnytinio paveldo muziejuje pristatė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro suburti kūrėjai. Popietę vedusi Živilė Stonytė pristatė gausius vakaro svečius. Tai apie kūrybinį darbą prie projekto kalbėję, renginyje dalyvavę scenarijaus autorius ir atlikėjas kunigas dr. Vilius Sikorskas, MELC vyresnioji mokslinė redaktorė ir leidinio įkvėpėja, projekto vadovė Birutė Žalalienė, koregavusi kalbamus ir rašomus tekstus, vaizdo režisierius Robertas Zamaris, dvasingą tonaciją pajautusi dizainerė Rūta Žalalytė, DVD programuotojas Marius Girutis, giedotojai.
 

Jokia naujiena, kad šiuo metu Vilniuje vyksta svarbiausias ir didžiausias Lietuvoje Vilniaus festivalis ir kad šis renginys pristato gražią puokštę ryškių muzikos žvaigždžių. Antrasis koncertas buvo pavadintas „Vakaras su „The King’s Singers“. Manau, kad nemažai Lietuvos muzikų ar šiaip muzikos mėgėjų yra tikrai neblogai susipažinę su vienu geriausių Europoje (o ir plačiau) vokaliniu sekstetu „The King’s Singers“ iš Didžiosios Britanijos. Šis kolektyvas jau nebe pirmą kartą koncertavo Lietuvoje. Tiesa, lyginant su prieš aštuonerius metus čia koncertavusia sudėtimi, liko tik pusė mums matytų dainininkų. Kompaktinių plokštelių viršeliuose tenka matyti dar kitas pavardes. Tai reiškia, kad kolektyvas nebijo keisti sudėties. Vis dėlto įdomu, kad besikeičiant dalyviams beveik nekinta skambesys, technika, kokybė. Ar tai vokalinės mokyklos paslaptis?
 

Šiemet jau tokie metai, kad be Wagnerio Lietuvoje ir pasaulyje – nė žingsnio. Neseniai nacionalinio operos ir baleto teatro sceną drebino Wagnerio savaitė, kurioje buvo pateiktas ir baletas pagal Wagnerio „Tristaną ir Izoldą“. Į šį choreografinį pastatymą įterptos penkios Mathildos Wesendonck dainos – nuostabus Wagnerio vokalinės muzikos perlas. Dainavo Sigutė Stonytė. Susitikime su žiūrovais kalbėdama apie Wagnerio atlikimo ypatumus, dainininkė galiausiai pasakė: „Pavydžiu Violetai Urmanai, kuri gyvena tame Wagnerio pasaulyje. Kai Violeta dainuos, ateikite paklausyti, kaip iš tikrųjų turi skambėti ši muzika.“
 

Pažvelgus į baleto „Čiurlionis“ gimimą, kuris įvardijamas kaip neeilinis Lietuvos kultūrinio gyvenimo įvykis (premjera įvyko gegužės 24 d.), abejonių nekelia rimtas, atsakingas autorių požiūris į naują kūrinį. Čiurlionis – kompozitorius, dailininkas, mąstytojas. Atrodytų, tokia dėkinga tema baletui, kuriame vizualus veiksnys ypač svarbus. Ir ­kokia sudėtinga! Tai liudija jau muzikos sukūrimo istorija. Kompozitorius Giedrius Kuprevičius atvirai prisipažįsta, kad nelengva kurti muziką apie kompozitorių – ji gimė sunkiai, ieškant akustinio rakto. Neslepia jis ir pirmojo varianto perklausos nesėkmės 2007 metais. Vėliau atsirado antroji teatro aprobuota partitūra (2011). Tai devynioliktas G. Kuprevičiaus kūrinys scenai ir pirmasis Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui. Baleto muzika, anot autoriaus, lyg kelionė, „motyvas iš Čiurlionio (kuriame slypi visa jo muzikos galia) ir tolesnė mano kalbėsena“.
 

Jau praūžusio festivalio „Druskomanija“ (gegužės 11–19 d.) nuotaika dar neišblėso. Skubu pasidalyti patirtais įspūdžiais. Vilniuje, Druskininkuose ir Liškiavoje įvyko dvidešimt festivalio renginių. Ne vienas ten pabuvojęs pripažins, kad renginiai buvo solidūs ir verti dėmesio, juose skambėjo ir jaunųjų, ir vyresniosios kartos kompozitorių kūriniai, kaip ir kasmet, buvo gausu premjerų. Koncertuose girdėjome tiek nuosaikios akademinės muzikos, tiek eksperimentinius ar elektroninius projektus.

Festivalis šiemet buvo pradėtas netradicine spaudos konferencija, tapusia tarsi įžanga į tą vakarą vykusį fortepijoninių ansamblių grupės „4.3.2.1“ koncertą. Spaudos konferenciją vedė kompozitorius Andrius Maslekovas, kūrybinei komandai parengęs nemažai klausimų apie festivalio organizavimą, koncepciją, sunkumus ir kt. Tiesa, neslėpsiu, kad spaudos konferencija labiau priminė „savo rato“ pokalbį, nes joje dalyvavo patys organizatoriai, kompozitoriai ir atlikėjai, bet vis dėlto renginys buvo gana įdomus, su diskusijomis ir pasisakymais.
 

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras gegužės 11 d. ypatinga programa pažymėjo koncertų sezono pabaigą. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje skambėjo dviejų skirtingų stilistinių epochų rusų kompozitorių kūriniai: Piotro Čaikovskio koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 b-moll, op. 23, ir Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonija Nr. 10 e-moll, op. 93. Orkestrui dirigavo vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas Juozas Domarkas.
 

Neseniai iš ilgo koncertinio turo Lotynų Amerikoje sugrįžęs Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras baigiamajame sezono koncerte sulaukė gausaus klausytojų būrio. Tai dar vienas gyvas įrodymas, jog orkestras yra vertinamas ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Balandžio mėnesį Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras pirmą kartą pradėjo bendradarbiauti su didžiausia Lotynų Amerikos koncertų agentūra „Conciertos Grappa“, kurios kvietimu sėkmingai koncertavo Brazilijoje, Peru, Ekvadore ir Argentinoje.