7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Laimutė Ligeikaitė

Live performance sūkuriuose

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 80-mečio proga kalbamės su pianistu profesoriumi Petru Geniušu

Viena ryškiausių Lietuvos muzikos ir teatro akademijos asmenybių Petras Geniušas jau daugybę metų plačiai pasaulyje reprezentuoja ne tik akademiją, bet ir Lietuvos muzikinę kultūrą.
Už turiningą koncertinę ir kūrybinę veiklą Petras Geniušas buvo įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1992), Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) premija (2004), kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2011). Apie atlikėją yra sukurtas dokumentinis filmas „Improvizacija. Tema: Petras Geniušas“ (rež. Monika Juozapavičiūtė, 2004).
 

Šį muziką pirmyn nuolat veda menininko intelektualo smalsumas, naujų krypčių paieškos, noras bendrauti, dalintis meniniais potyriais ir idėjomis. Retas pianistas yra pasinėręs į tokią giliai kūrybišką būtį ir tokį įvairų, masinantį pažinimo džiaugsmu muzikinį gyvenimą. Petro Geniušo veiklos paletėje rasime ne tik „frakuotą“ klasikos repertuarą prestižinėse pasaulio salėse su įžymiais orkestrais, dirigentais, bet ir

Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Sugrįžtančių talentų staigmenos

Apie kelis muzikos festivalio „Sugrįžimai“ koncertus

XV tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“ (balandžio 8 – gegužės 2) jau pirmąją savaitę gausiems klausytojams pažėrė daugybę pakilių akimirkų bei staigmenų. Gražiai išleistame leidinyje Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius apie šio festivalio prasmingumą rašo: „Šiandien tai – ne tik galimybė susipažinti su pasklidusiais po pasaulį Lietuvos ir su Lietuva save siejančiais kūrėjais bei jų darbais, „Sugrįžimai“ šiandien – tai ir mūsų paraiška pasaulio bendruomenei, kad esame neatsiejama jos progreso ir kultūros dalis, kurią nuolat turtiname savo talentais, darbais ir laimėjimais.“
 

Pirmasis festivalio koncertas balandžio 8 d. sausakimšoje Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, iškilmingai prasidėjęs Lietuvos himnu, kultūros ministro Šarūno Biručio bei Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio sveikinimo kalbomis, klausytojams pateikė įdomias muzikines staigmenas. Tą vakarą išgirstas kompozitoriaus Jono Švedo anūkės Jūratės Švedaitės nuostabaus grožio

Smuikininkė Ieva Pranskutė, pianistė Morta Grigaliūnaitė
Smuikininkė Ieva Pranskutė, pianistė Morta Grigaliūnaitė
LKS Muzikologų sekcijos inf.

Įteiktos premijos už ryškiausius muzikologijos darbus

 

Balandžio 12 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija surengė geriausių 2012 m. muzikologijos darbų apdovanojimo iškilmes.
 
Geriausių muzikologijos darbų konkursas rengiamas kiekvieną pavasarį nuo 2004-ųjų. Jame premijos teikiamos už ryškiausius praėjusių metų darbus įvairiose muzikologijos mokslo srityse, taip pat už Lietuvos muzikinės kultūros tyrinėjimą ir populiarinimą. 2007 m. dviem premijoms suteikti iškilių Lietuvos muzikologų bendruomenės autoritetų Onos Narbutienės (1930–2007) ir Vytauto Landsbergio vardai. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Vytauto Landsbergio fondas.
 

Šiemet Onos Narbutienės premija apdovanota Jūratė Vyliūtė už originaliai ir meistriškai atskleistą kūrėjo portretą knygoje  „Gyvenimas-simfonija“. Ši knyga parašyta apie autorės gyvenimo draugą, kompozitorių Justiną Bašinską (1923–2003). Kaip iškilmėse kalbėjo muzikologė Jūratė Gustaitė, „Justino Bašinsko laimė, kad Jūratė buvo šalia, kad matė ar galėjo papasakoti, kaip radosi kūrinys, kaip kūrėjo dvasioje grumiasi demonai ir angelai, kaip tas kūrinys buvo vertinamas, ko jis iš tikrųjų vertas. Antroje knygos dalyje, pavadintoje „Mano vyras“, greta pagrindinio personažo vis labiau ryškėja antrasis – knygos autorė. Laiškeliai, dienoraščio fragmentai, prisiminimai – šviesūs ir skausmingi – tai atviras, nuoširdus, išmintingas, jautrus ir drąsus balsas, dėl kurio

Onutė Narbutaitė irJūratė Vyliūtė. M. Aleksos nuotr.
Onutė Narbutaitė irJūratė Vyliūtė. M. Aleksos nuotr.
Edmundas Gedgaudas. M. Aleksos nuotr.
Edmundas Gedgaudas. M. Aleksos nuotr.
Gerūta Griniūtė

Atgimusios pasijos

Baigiamieji Johanno Sebastiano Bacho muzikos festivalio akordai

Baroko muzika, ypač Johanno Sebastiano Bacho kūryba, savo turtinga muzikine kalba ir ja išsakomomis mintimis tebėra aktuali ir XXI a. žmogui. Galbūt todėl iš kasmet pavasarį rengtų J.S. Bacho muzikos savaičių 2007 m. renginys išaugo į kelis mėnesius trunkantį didelio publikos susidomėjimo sulaukiantį festivalį. Senosios muzikos atlikimo tradicijos puoselėtojas ansamblis „Musica humana“ kitąmet minės keturiasdešimties metų aktyvios muzikinės veiklos sukaktį, o ansamblio meno vadovas ir dirigentas, J.S. Bacho muzikos festivalio iniciatorius ir meno vadovas, Nacionalinės premijos laureatas profesorius Algirdas Vizgirda sumano vis naujų barokinės ir šiuolaikinės muzikos programų, atliekamų įvairiose istorinėse Vilniaus senamiesčio erdvėse.
 

Šešiais spalvingais koncertais šiais metais klausytojus džiuginęs jau ketvirtasis festivalis, be senosios muzikos, kvietė išgirsti šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinius, dovanojo J.S. Bacho prancūziškųjų siuitų ir kantatų puošnumą, dviejų baroko genijų ‒ J.S. Bacho ir Antonio Vivaldi ‒ susitikimą vienoje scenoje. O per baigiamąjį koncertą balandžio 1-ąją, antrąjį Šv. Velykų vakarą, Nacionalinėje filharmonijoje, be styginių bei vargonų muzikos, išgirdome ir

Choras „Vilnius“. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Vilnius“. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Pragiedrėjimo link

Vytauto Laurušo autoriniai koncertai

Senas Antikos mitas pasakoja apie vienintelę mūzą, visą kuriamą gėrį įkūnijantį Apoloną. Helenizmo epochos žmonės nematė esminių skirtumų tarp meninės veiklos, žinojimo ir amato. Labai svarbu buvo suvokti, kad visokia praktinė veikla turi jungti žinias ir gebėjimus, suteikti galimybę praktiškai jas panaudoti. Ir tik žmogaus kūrybinės veiklos atšakos išryškino kitas mūzas, kurias vedė Apolonas – Mūzų vedlys (Apolon Musaget), tapęs pasaulio harmonijos ir grožio, menu įprasminto gyvenimo Viešpačiu.
 

Toks jis kadaise įžengė į Vytauto Laurušo pasaulį ir nejučia, bet ilgam paliko mūzų dvelksmą, pažadintą meilę menams, atvėrė kūrybingumo pradus. Aštuntąjį dešimtmetį peržengęs V. Laurušas atsiveria vis naujais partitūrų puslapiais. Per pastaruosius dešimt metų sukurti kūriniai liudija išsikristalizavusią savitą raiškos manierą, stilistiką. Impulsus jai rastis teikė atsivėręs pasaulis, naujos muzikinės patirtys, jaunesnių atlikėjų aspiracijos. Jis – vienintelis tokio amžiaus kompozitorius, visuomenei pateikiantis

Rašytojų klube po koncerto (iš kairės): Ieva Simonavičiūtė, Aleksandra Žvirblytė, Vytautas Laurušas, Eglė Klimaitė, Giedrė Muralytė-Eriksonė
Rašytojų klube po koncerto (iš kairės): Ieva Simonavičiūtė, Aleksandra Žvirblytė, Vytautas Laurušas, Eglė Klimaitė, Giedrė Muralytė-Eriksonė
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Muzikinės variacijos

Davido Geringo ir Lietuvos kamerinio orkestro koncertas

Variacijomis vadinosi balandžio 6 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvykęs Lietuvos kamerinio orkestro koncertas. Solistas ir dirigentas – David Geringas. Šį kartą orkestras nebuvo savo meno vadovui Sergejui Krylovui akompanuojantis kolektyvas. D. Geringas parengė savarankišką programą, kurios pirmojoje dalyje skambėjo XIX a. rusų kompozitorių Antono Arenskio Variacijos P. Čaikovskio tema styginių orkestrui, Nikolajaus Rimskio-Korsakovo Variacijos g-moll M. Glinkos tema obojui ir orkestrui (Boriso Traubo aranžuotė, solistas – Robertas Beinaris) ir Piotro Čaikovskio Variacijos rokoko tema violončelei ir orkestrui (solistas D. Geringas). Antrojoje dalyje skambėjo XVIII a. muzika: Johanno Christiano Bacho (J. S. Bacho sūnaus) „Sinfonia concertante“ F-dur (solo grojo R. Beinaris ir violončelininkas Dainius Palšauskas) bei Wolfgango Amadeus Mozarto Simfonija Nr. 29 A-dur (KV 201/186a).
       

Pirmiausia reiktų pasidžiaugti, kad su Lietuvos kameriniu orkestru padirbėjo jo grojimo stilių pažįstantis muzikas. Pastarąjį laikotarpį šį kolektyvą ne kartą teko girdėti

David Geringas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Jūratė Katinaitė

Lohengrino kelias į Vilnių

Richardo Wagnerio „Lohengrino“ premjera LNOBT

Richardo Wagnerio operų pastatymai Lietuvoje vis dar prilygsta novatoriškiems žygdarbiams. Tai, kas tarptautinėje erdvėje jau seniai tapo kasdiene operos teatrų duona, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje tampa rizikingu repertuariniu proveržiu, kuris neprognozuojamai gali paveikti publikos srautus. Jei Lietuvos publika būtų pratinta prie šios duonos anksčiau, jos skonis būtų įaugęs į receptorių genofondą, kaip kad nutiko su Giuseppe Verdi „Traviata“ ar „Don Karlu“.
 

Antai 1995 m. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Gintaras Rinkevičius kartu su režisieriumi Oskaru Koršunovu pateikė drąsią aniems laikams populiariausio Wagnerio „hito“ – „Skrajojančio olando“ – interpretaciją, sukėlusią diskusijas (šiandien aną pastatymą pavadintume

Scena iš spektaklio. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio. M. Aleksos nuotr.
Sandra Janušaitė (Elza) ir Ferdinandas von Bothmeris (Lohengrinas). M. Aleksos nuotr.
Sandra Janušaitė (Elza) ir Ferdinandas von Bothmeris (Lohengrinas). M. Aleksos nuotr.
Dainius Stumbras (Telramundas) ir Inesa Linaburgytė (Ortrūda). M. Aleksos nuotr.
Dainius Stumbras (Telramundas) ir Inesa Linaburgytė (Ortrūda). M. Aleksos nuotr.
Aušra Duobienė

Kasmetiniai pavasario pranašai

XV tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“

Lietuvos muzikų rėmimo fondo sumanytas festivalis „Sugrįžimai“ jau daugelį metų skambiai pranašauja pavasarį. Šiemet jubiliejinis XV tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“ pakvies į 16 koncertų Vilniuje, Kaune, Marijampolėje ir Utenoje. Festivalyje svečiuosis muzikai iš JAV, Norvegijos, Austrijos, Vokietijos, Rusijos, Italijos, D. Britanijos, Japonijos, Kinijos, Australijos (Tasmanijos) ir Gernsio salos. Turėsime progos klausytis 12 lietuvių, studijuojančių ir gyvenančių užsienyje, 6 jų kolegų ir 16 muzikų iš Lietuvos. Kaip ir kasmet, festivalis pažers pluoštą įdomios muzikos, pakvies į kupinus jaudulio ir naujų atradimų susitikimus.
 

Festivalis prasidės vokalinės muzikos koncertu balandžio 8 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Dainuos sopranas iš JAV Jūratė Švedaitė su kolegomis iš Lietuvos. Jūratė yra kompozitoriaus Jono Švedo vaikaitė, „Connecticut Lyric Opera“ solistė, sukūrusi 20 operos vaidmenų: Rosina, Grafienė, Dona Ana, Pamina, Violeta, Adina, Tatjana, Antonija, Džuljeta, Neda, Toska, Desdemona. 2010 m. Niu Londono laikraštyje „The Day“ Amerikos muzikos kritikų paskelbtoje kasmetinėje apžvalgoje „Nuo Bostono iki Niujorko“ J. Švedaitė buvo įvardyta kaip viena iš

Jūratė Švedaitė. LMRF archyvo nuotr.
Jūratė Švedaitė. LMRF archyvo nuotr.
Povilas Syrrist-Gelgota ir Toril Syrrist-Gelgota. LMRF archyvo nuotr.
Povilas Syrrist-Gelgota ir Toril Syrrist-Gelgota. LMRF archyvo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Į ateitį su pasitikėjimu

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondui „Pagalba Lietuvos vaikams“ – 10 metų

Įžymusis XX a. violončelininkas Mstislavas Rostropovičius buvo gerai pažįstamas su daugeliu Lietuvos muzikų, turėjo čia išugdytų mokinių – Silviją Sondeckienę, Davidą Geringą, koncertavo su Lietuvos kameriniu ir Nacionaliniu simfoniniu orkestru. Su Lietuvos baleto trupės atliekamu ir paties maestro diriguojamu Sergejaus Prokofjevo baletu „Romeo ir Džuljeta“ apkeliavo kone pusę pasaulio.

Lankydamasis Vilniuje garbusis maestro noriai duodavo interviu laikraščiams ir televizijai, dalydavosi mintimis apie muziką ir apie viską. Su nepaprastu humoru ir meniniu polėkiu jis pasakodavo apie savo gyvenimą, neaplenkdamas tragiškiausių įvykių. Iš šio didžio žmogaus trykšte tryško neišsemiama energija, šiluma, išmintis. Dabar, kai jo nėra, esu tikra, su juo bent kiek bendravusieji klausosi muzikos įrašų, žiūri filmus ir fotografijas, o mintyse atskamba kokia nors maestro pasakota istorija, kad ir apie

Dalia Kuznecovaitė. E. Gabrytės nuotr.
Dalia Kuznecovaitė. E. Gabrytės nuotr.
Aleksandra Perlova, Eglė Bartkevičiūtė, Arsenijus Munas, Dalia Kuznecovaitė, Modestas Barkauskas. E. Gabrytės nuotr.
Aleksandra Perlova, Eglė Bartkevičiūtė, Arsenijus Munas, Dalia Kuznecovaitė, Modestas Barkauskas. E. Gabrytės nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Pamiršti ir vėl prisiminti

Mūza Rubackytė, Alainas Pâris ir prancūziškai egiptietiškas Saint-Saensas

Šeštadienio (kovo 16 d.) koncertas Filharmonijoje suteikė galimybę susipažinti su labai menkai pažįstamais XIX a. prancūzų kompozitorių kūriniais. Trys iš programoje numatytų keturių veikalų suskambėjo Lietuvoje pirmąsyk. Tai Jules’o Massenet uvertiūra „Fedra“, Camille’o Saint-Seanso Koncertas fortepijonui su orkestru Nr. 5 „Egiptietiškasis“ ir Césaro Francko Keturios simfoninės poemos iš ciklo „Psichė“. Koncertą užbaigusį Paulio Dukas „Burtininko mokinį“ Nacionalinis simfoninis orkestras yra atlikęs su Juozu Domarku, bet ši interpretacija buvo kitokia – dėmesys sutelktas į orkestro faktūros detales, skaidrų skambesį, veikalo žaismingumą.
 

Išvardytų kūrinių nepažįstame ne tik mes. Jie neskamba ir pasaulyje. Kad ši muzika sugrįžtų į koncertų sales, rūpinasi Venecijoje įsikūręs

Mūza Rubackytė ir Alainas Pâris. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir Alainas Pâris. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Alainas Pâris ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Alainas Pâris ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 187  >>> Archyvas