Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 80-mečio proga kalbamės su pianistu profesoriumi Petru Geniušu
Šį muziką pirmyn nuolat veda menininko intelektualo smalsumas, naujų krypčių paieškos, noras bendrauti, dalintis meniniais potyriais ir idėjomis. Retas pianistas yra pasinėręs į tokią giliai kūrybišką būtį ir tokį įvairų, masinantį pažinimo džiaugsmu muzikinį gyvenimą. Petro Geniušo veiklos paletėje rasime ne tik „frakuotą“ klasikos repertuarą prestižinėse pasaulio salėse su įžymiais orkestrais, dirigentais, bet ir
Apie kelis muzikos festivalio „Sugrįžimai“ koncertus
XV tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“ (balandžio 8 – gegužės 2) jau pirmąją savaitę gausiems klausytojams pažėrė daugybę pakilių akimirkų bei staigmenų. Gražiai išleistame leidinyje Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius apie šio festivalio prasmingumą rašo: „Šiandien tai – ne tik galimybė susipažinti su pasklidusiais po pasaulį Lietuvos ir su Lietuva save siejančiais kūrėjais bei jų darbais, „Sugrįžimai“ šiandien – tai ir mūsų paraiška pasaulio bendruomenei, kad esame neatsiejama jos progreso ir kultūros dalis, kurią nuolat turtiname savo talentais, darbais ir laimėjimais.“
Pirmasis festivalio koncertas balandžio 8 d. sausakimšoje Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, iškilmingai prasidėjęs Lietuvos himnu, kultūros ministro Šarūno Biručio bei Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio sveikinimo kalbomis, klausytojams pateikė įdomias muzikines staigmenas. Tą vakarą išgirstas kompozitoriaus Jono Švedo anūkės Jūratės Švedaitės nuostabaus grožio
Šiemet Onos Narbutienės premija apdovanota Jūratė Vyliūtė už originaliai ir meistriškai atskleistą kūrėjo portretą knygoje „Gyvenimas-simfonija“. Ši knyga parašyta apie autorės gyvenimo draugą, kompozitorių Justiną Bašinską (1923–2003). Kaip iškilmėse kalbėjo muzikologė Jūratė Gustaitė, „Justino Bašinsko laimė, kad Jūratė buvo šalia, kad matė ar galėjo papasakoti, kaip radosi kūrinys, kaip kūrėjo dvasioje grumiasi demonai ir angelai, kaip tas kūrinys buvo vertinamas, ko jis iš tikrųjų vertas. Antroje knygos dalyje, pavadintoje „Mano vyras“, greta pagrindinio personažo vis labiau ryškėja antrasis – knygos autorė. Laiškeliai, dienoraščio fragmentai, prisiminimai – šviesūs ir skausmingi – tai atviras, nuoširdus, išmintingas, jautrus ir drąsus balsas, dėl kurio
Baigiamieji Johanno Sebastiano Bacho muzikos festivalio akordai
Šešiais spalvingais koncertais šiais metais klausytojus džiuginęs jau ketvirtasis festivalis, be senosios muzikos, kvietė išgirsti šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinius, dovanojo J.S. Bacho prancūziškųjų siuitų ir kantatų puošnumą, dviejų baroko genijų ‒ J.S. Bacho ir Antonio Vivaldi ‒ susitikimą vienoje scenoje. O per baigiamąjį koncertą balandžio 1-ąją, antrąjį Šv. Velykų vakarą, Nacionalinėje filharmonijoje, be styginių bei vargonų muzikos, išgirdome ir
Vytauto Laurušo autoriniai koncertai
Toks jis kadaise įžengė į Vytauto Laurušo pasaulį ir nejučia, bet ilgam paliko mūzų dvelksmą, pažadintą meilę menams, atvėrė kūrybingumo pradus. Aštuntąjį dešimtmetį peržengęs V. Laurušas atsiveria vis naujais partitūrų puslapiais. Per pastaruosius dešimt metų sukurti kūriniai liudija išsikristalizavusią savitą raiškos manierą, stilistiką. Impulsus jai rastis teikė atsivėręs pasaulis, naujos muzikinės patirtys, jaunesnių atlikėjų aspiracijos. Jis – vienintelis tokio amžiaus kompozitorius, visuomenei pateikiantis
Davido Geringo ir Lietuvos kamerinio orkestro koncertas
Pirmiausia reiktų pasidžiaugti, kad su Lietuvos kameriniu orkestru padirbėjo jo grojimo stilių pažįstantis muzikas. Pastarąjį laikotarpį šį kolektyvą ne kartą teko girdėti
Richardo Wagnerio „Lohengrino“ premjera LNOBT
Antai 1995 m. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Gintaras Rinkevičius kartu su režisieriumi Oskaru Koršunovu pateikė drąsią aniems laikams populiariausio Wagnerio „hito“ – „Skrajojančio olando“ – interpretaciją, sukėlusią diskusijas (šiandien aną pastatymą pavadintume
XV tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“
Festivalis prasidės vokalinės muzikos koncertu balandžio 8 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Dainuos sopranas iš JAV Jūratė Švedaitė su kolegomis iš Lietuvos. Jūratė yra kompozitoriaus Jono Švedo vaikaitė, „Connecticut Lyric Opera“ solistė, sukūrusi 20 operos vaidmenų: Rosina, Grafienė, Dona Ana, Pamina, Violeta, Adina, Tatjana, Antonija, Džuljeta, Neda, Toska, Desdemona. 2010 m. Niu Londono laikraštyje „The Day“ Amerikos muzikos kritikų paskelbtoje kasmetinėje apžvalgoje „Nuo Bostono iki Niujorko“ J. Švedaitė buvo įvardyta kaip viena iš
Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondui „Pagalba Lietuvos vaikams“ – 10 metų
Įžymusis XX a. violončelininkas Mstislavas Rostropovičius buvo gerai pažįstamas su daugeliu Lietuvos muzikų, turėjo čia išugdytų mokinių – Silviją Sondeckienę, Davidą Geringą, koncertavo su Lietuvos kameriniu ir Nacionaliniu simfoniniu orkestru. Su Lietuvos baleto trupės atliekamu ir paties maestro diriguojamu Sergejaus Prokofjevo baletu „Romeo ir Džuljeta“ apkeliavo kone pusę pasaulio.
Lankydamasis Vilniuje garbusis maestro noriai duodavo interviu laikraščiams ir televizijai, dalydavosi mintimis apie muziką ir apie viską. Su nepaprastu humoru ir meniniu polėkiu jis pasakodavo apie savo gyvenimą, neaplenkdamas tragiškiausių įvykių. Iš šio didžio žmogaus trykšte tryško neišsemiama energija, šiluma, išmintis. Dabar, kai jo nėra, esu tikra, su juo bent kiek bendravusieji klausosi muzikos įrašų, žiūri filmus ir fotografijas, o mintyse atskamba kokia nors maestro pasakota istorija, kad ir apie
Mūza Rubackytė, Alainas Pâris ir prancūziškai egiptietiškas Saint-Saensas
Šeštadienio (kovo 16 d.) koncertas Filharmonijoje suteikė galimybę susipažinti su labai menkai pažįstamais XIX a. prancūzų kompozitorių kūriniais. Trys iš programoje numatytų keturių veikalų suskambėjo Lietuvoje pirmąsyk. Tai Jules’o Massenet uvertiūra „Fedra“, Camille’o Saint-Seanso Koncertas fortepijonui su orkestru Nr. 5 „Egiptietiškasis“ ir Césaro Francko Keturios simfoninės poemos iš ciklo „Psichė“. Koncertą užbaigusį Paulio Dukas „Burtininko mokinį“ Nacionalinis simfoninis orkestras yra atlikęs su Juozu Domarku, bet ši interpretacija buvo kitokia – dėmesys sutelktas į orkestro faktūros detales, skaidrų skambesį, veikalo žaismingumą.
Išvardytų kūrinių nepažįstame ne tik mes. Jie neskamba ir pasaulyje. Kad ši muzika sugrįžtų į koncertų sales, rūpinasi Venecijoje įsikūręs