7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Gražiai ir maloniai

„The King’s Singers“ Vilniaus festivalyje

Algirdas Klova
Nr. 24 (1038), 2013-06-14
Muzika
„The King’s Singers“. D. Matvejevo nuotr.
„The King’s Singers“. D. Matvejevo nuotr.

Jokia naujiena, kad šiuo metu Vilniuje vyksta svarbiausias ir didžiausias Lietuvoje Vilniaus festivalis ir kad šis renginys pristato gražią puokštę ryškių muzikos žvaigždžių. Antrasis koncertas buvo pavadintas „Vakaras su „The King’s Singers“. Manau, kad nemažai Lietuvos muzikų ar šiaip muzikos mėgėjų yra tikrai neblogai susipažinę su vienu geriausių Europoje (o ir plačiau) vokaliniu sekstetu „The King’s Singers“ iš Didžiosios Britanijos. Šis kolektyvas jau nebe pirmą kartą koncertavo Lietuvoje. Tiesa, lyginant su prieš aštuonerius metus čia koncertavusia sudėtimi, liko tik pusė mums matytų dainininkų. Kompaktinių plokštelių viršeliuose tenka matyti dar kitas pavardes. Tai reiškia, kad kolektyvas nebijo keisti sudėties. Vis dėlto įdomu, kad besikeičiant dalyviams beveik nekinta skambesys, technika, kokybė. Ar tai vokalinės mokyklos paslaptis?
 

Dar vienas keistokas reiškinys –  kad ir ką dainuotų, peršasi mintis, kad jie dainuoja senovinę muziką. Labai jau panašia maniera atliekami ir Orlando di Lasso, ir XX a. estų ar britų kompozitorių kūriniai. Senovinės muzikos atlikimui labai tinkami siauroki, aukšti vyrų balsai kartais gali dirbtinokai suskambėti naujos muzikos kontekste. „The King’s Singers“ atliekama muzika graži ir maloni, tačiau kartais ji skamba saldžiai ir ilgainiui toks atlikimas tampa pernelyg vienabriaunis, kyla netgi nuobodulio pavojus.
 
Garso išgavimo maniera kartais gali net pakeisti gerai mums žinomus kūrinius, ką jau kalbėti apie popmuzikos ar džiazo aranžuotes, tačiau kartais sunku atpažinti ir klasika tapusias kompozicijas. Panašiai atsitiko ir su XX a. pradžioje Claude’o Debussy sukurtomis Trimis dainomis pagal Charles’o d’Orleans’o tekstus. Žinoma, turint omeny tai, kad poetas gyveno ir kūrė XV a., ši vokalinė traktuotė suskambo įtikinamai.
 
Negali nežavėti nepriekaištingai valdomi balsai, puikus ansambliškumas, tobulas derėjimas. Daugelį lietuvių klausytojų, ypač moterų, žavi angliškos vyrų manieros, sceninis elgesys ir galantiškumas. Galbūt todėl plojimai po kiekvienos dainos tęsėsi kartais net ilgiau nei pati daina... Atrodo, lietuviai išmoko dėkoti muzikantams. Jau keleri metai galima pastebėti, kad visus užsieniečius publika palydi stovėdama.
 
Grupė „The King’s Singers“ 2008 m. atšventė savo keturiasdešimtmetį, taigi šiemet turėtų švęsti keturiasdešimt penkerius gyvavimo metus. Per tokį gražų darbo laiką jie buvo apdovanoti daugybe labai svarbių apdovanojimų, tarp kurių ir du „Grammy“ prizai. Šį sezoną grupė parengė didžiulį koncertinį turą, kurio ryškiausi taškai – Niujorko „Carnegie Hall“, Kembridžo Karaliaus koledžo bažnyčia, Dresdeno Dievo Motinos bažnyčia ir, žinoma, mūsų Vilniaus filharmonijos salė, kuri koncerto metu nuo scenos buvo giriama kokius penkis kartus. Į šį turą pateko dar daugybė Europos, Pietų Amerikos šalių.
Kalbėti apie šios grupės repertuarą tikrai nėra lengva, nes, ko gero, nesurasime tokio žanro kūrinių, kurių „The King’s Singers“ nėra dainavę. Štai ir Vilniuje, be pirmoje dalyje skambėjusių Orlando di Lasso ir Adriano Willaerto motetų, skambėjo XX a. estų kompozitoriaus Cyrilluso Kreeko „Dovydo psalmės“ ir brito Paulo Pattersono „Laikrodis“ („Timepiece“), kuris spindėjo tikru anglišku humoru – ir iš muzikos, ir iš tekstų, ir dar paryškintu pačių atlikėjų artistiškumo (beje, man atrodo, kad pasikeitus atlikėjų sudėčiai kiek priblėso ir humoro pajauta).
 
Antroje koncerto dalyje, po jau minėtų C. Debussy dainų, išgirdome žymiausius „The King’s Singers“ repertuaro perliukus. Tiesa, prieš aštuonerius metus man jie padarė kiek didesnį įspūdį, bet žavėtis aranžuotėmis ir atlikimo technika, žinoma, buvo galima ir šįkart. Girdėjome keletą ankstyvojo vokalinio džiazo šedevrų, spiričiuelių ir gospelų, popmuzikos dainų, kurias kadaise sukūrė didieji šio žanro meistrai. Tačiau gražiausiai suskambėjo bisui padainuota anglų liaudies dainelė, kuri yra labai gerai žinoma visoje Didžiojoje Britanijoje ir puikiai atspindi britiškos sielos ir muzikos sąskambį. Šis kūrinys ypač tiko kolektyvui ir jautėsi, kad jie labai jį myli.
 

 

„The King’s Singers“. D. Matvejevo nuotr.
„The King’s Singers“. D. Matvejevo nuotr.
„The King’s Singers“. D. Matvejevo nuotr.
„The King’s Singers“. D. Matvejevo nuotr.
„The King’s Singers“. D. Matvejevo nuotr.
„The King’s Singers“. D. Matvejevo nuotr.
„The King’s Singers“. D. Matvejevo nuotr.
„The King’s Singers“. D. Matvejevo nuotr.
„The King’s Singers“. D. Matvejevo nuotr.
„The King’s Singers“. D. Matvejevo nuotr.