Muzika

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Kovo 17 d., eidamas 96-uosius, Izraelyje mirė ilgametis Lietuvos filharmonijos direktoriaus pavaduotojas, direktorius (1973–1974 m. ir 1979–1985 m.) Pinchosas Mendelsonas.

Rasa Murauskaitė

Susipažinkime su tarptautiniu Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursu

 Sportininkai savo jėgas suremia varžybose, o menininkams tokia proga tampa įvairūs konkursai. Žinoma, konkurencija mene nėra pati priimtiniausia dėl pačios meno prigimties – nuolatinis noras nugalėti, parodyti save veda tiesiai į destrukciją, ne į pamatinių vertybių įprasminimą. Tačiau save išbandyti aktualiame kontekste, įvertinti savo galimybes, tobulėjimą, pasidomėti, ką ir kaip atlieka kiti gali būti net labai naudinga. Pavasariui vis smarkiau įsibėgėjant, po ketverių metų į Vilniaus koncertų sales kovo 31 – balandžio 6 dienomis vėl sugrįžta jau VII tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas, minintis ir gražią sukaktį: šiemet švenčiamos 105-osios muziko gimimo metinės. Šis renginys, kurį organizuoja Tarptautinių kultūros programų centras, LR Kultūros ministerija bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija, o globoja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, yra viena svarbiausių lietuviškos profesionalios muzikos populiarinimo tarptautiniu mastu platformų.

Rasa Murauskaitė

Premjerinis Baroko operos teatro vakaras Valdovų rūmuose

Kiekviena premjera Lietuvoje – džiaugsmingas įvykis, rodantis, kad mūsų kultūrinis gyvenimas nestovi vietoje, nuolat ieško naujų impulsų, raiškos formų, kuria tai, ko anksčiau dar nebūta, kas prasminga ir reikalinga. Tokio džiugaus pirmojo karto liudininkais tapo intelektualioji vilniečių publika, kovo 14-osios vakarą susibūrusi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje ir pirmaisiais plojimais „pašventinusi“ naujojo Baroko operos teatro (meno vadovas – Viktoras Gerasimovas, muzikos vadovas – Juozas Mantas Jauniškis) debiutą. Pristatyti projektą nuspręsta atliekant vieno ryškiausių baroko epochos kompozitorių Georgo Friedricho Händelio dviejų dalių oratoriją „Prisikėlimas“ („La Resurrezione“) Carlo Sigismondo Capece’o libretu. Viena ankstyviausių kompozitoriaus oratorijų, atspindinčių baroko muzikos lengvumą, grakštumą, subtilumą ir žavesį, Lietuvoje skambėjo pirmą kartą, tad aptariamą premjerą galima pavadinti dviguba. Kaip viename savo interviu minėjo Baroko operos teatro meno vadovas ir vienas įkūrėjų V. Gerasimovas, toks pasirinkimas įgavo ir simbolinę prasmę, nes „Prisikėlimas“ tarsi pažymi naujo teatro įkūrimą, baroko muzikos prisikėlimą Lietuvos profesionaliojoje kultūroje. Prasminga ir tai, kad prieš koncertą vyko teatro organizuota vieša paskaita „G. F. Händelio oratorija „Prisikėlimas“ ir Romos muzikos mecenatų varžytuvės“, kurią vedė muzikologė Aleksandra Pister, – gilesnis baroko muzikinio konteksto pažinimas būtinas šios unikalios muzikinės estetikos suvokimui.

Laimutė Ligeikaitė

Prieš kūrinio „In memoriam Mstislavui Rostropovičiui“ premjerą kompozitorių Arvydą Malcį kalbina Laimutė Ligeikaitė

Neeilinė pasaulio asmenybė violončelininkas Mstislavas Rostropovičius yra palikęs gilų pėdsaką ir Lietuvos kultūroje. Tai ne tik įsimintini koncertai, bendradarbiavimas su Lietuvos orkestrais, meistriškumo kursai Muzikos ir teatro akademijoje, bet ir nepaprastai šiltas, žmogiškas bendravimas, nepakartojamas humoras ir gyvenimiška išmintis. Violončelininkų gildija buvo palaiminta galėjusi tiesiogiai bendrauti ir semtis patirties iš maestro, o po jo netekties su lietuvių muzikais draugystę tęsė jo mokinys, iškilus violončelininkas David Geringas, niekados nepamirštantis savo vilnietiškų šaknų ir lietuvių muzikos. Su šiais iškiliais menininkais ilgus metus iki šiol kūrybiškai bendrauja kompozitorius, Nacionalinio simfoninio orkestro violončelininkas Arvydas Malcys.

Rita Nomicaitė

Nacionalinės filharmonijos koncertas „Iš aukso fondo“ su pianistu Daumantu Kirilausku

Taip sutapo, kad Nacionalinės filharmonijos koncertui „Iš aukso fondo“ (kovo 1 d.) Ludwigo van Beethoveno 4-ąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui paskambinti pakviestas Daumantas Kirilauskas neseniai pristatė savo įgrotos Johanno Sebastiano Bacho muzikos CD. Filharmonijos koncerte dar skambėjo simfonija, sukurta Johanneso Brahmso – štai ir „trys didžiosios B“. Tokiu bendru vardu šiuos kompozitorius išaukština muzikos istorija, o jų pavardėms atsitiktinai susitelkus straipsnyje galima pamatyti mūsų muzikinio gyvenimo aukso dulkes.

Audronė Žiūraitytė

Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“ premjera LNOBT

Kartais sapnuojame gražius spalvotus sapnus. Juose įmanoma maloniau nei tikrovėje nubusti, viliantis, kad tikrasis pabudimas – tai blogas ar net baisus sapnas, ypač kruvinų įvykių Kijeve kontekste. Karo ir taikos, meilės ir mirties tema Onutės Narbutaitės operoje „Kornetas“ pagal Rainerio Marios Rilke’s „Sakmę apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį“ (1906) išskleidžiama peržengiant realybės ir vizijos ribą, ją niveliuojant. Librete, kurio autorė yra pati kompozitorė, pavadintame improvizacija pagal Rilke’s poemą (2 veiksmai, 18 scenų), atsirado Korneto sapnai, kurių sakmėje nėra. Juos, anot autorės, įkvėpė rašytojo amžininko, garsaus austrų menininko Oskaro Kokoschkos knygelės „Sapnuojantys berniukai“ teksto fragmentai ir iliustracijų pavadinimai. Prisiminkime muzikai artimų neklasikinio mąstymo tradicijos atstovų teiginius apie tai, kad kompozitorius išreiškia giliausią išmintį, vartodamas kalbą, nesuprantamą jo protui, panašiai kaip somnambulas (Schopenhaueris). Apgaulė, sapnas, iliuzija – tai ne išvirkščioji tikrovės pusė, o vienintelė tikrovės forma (Nietzsche).

Vaida Urbietytė Urmonienė

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro 20-mečio koncertas

Daugelis gerą muziką ir aukšto meistriškumo atlikimą vertinančių klausytojų vasario 20 d. susirinko į Šv. Kotrynos bažnyčią, kur Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus) pakvietė savo ištikimiausius gerbėjus paminėti gyvavimo dvidešimtmetį. Per ilgus kūrybinės veiklos metus kolektyvas pelnė platų pripažinimą ne tik Lietuvoje (paskutinis orkestro pasirodymas už Lietuvos ribų vyko Paryžiuje, UNESCO rūmuose, kur orkestras su choru „Jauna muzika“ bei solistais atliko Broniaus Kutavičiaus oratoriją „Metai“), intensyviai koncertuoja žymiausiose Europos scenose su garsiais atlikėjais, o jų pasirodymai visuomet sulaukia teigiamų kritikų vertinimų. Orkestro gerbėjai matė jį įvairų: šmaikštų, rimtą, susikaupusį, vėjavaikišką, eksperimentuojantį, drąsų, novatorišką. Orkestras yra mylimas ir laukiamas, jo pasirodymai profesionalūs, išbaigti ir kupini nenuspėjamų nuotykių.

Daiva Tamošaitytė

Lietuvių kompozitorių premjeros

Vasario 22 d. Taikomosios dailės muziejuje skambėjo aštuonios pasaulinės premjeros, skirtos Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Renginį organizavo Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Valstybinis choras „Vilnius“, dirigavo jo meno vadovas ir vyr. dirigentas Povilas Gylys; taip pat dalyvavo Dainius Jozėnas (vargonai), styginių kvartetas „Archi Quartett“, Varinių pučiamųjų kvintetas bei ansamblis „Giunter Percussion“. Aktorius Ramūnas Abukevičius prieš kiekvieną kūrinį skaitė Donelaičio žodžius, kurie nušvietė rašytojo asmeninį požiūrį į save ir pasaulį.

Rasa Murauskaitė

Metų pradžios Paryžiaus operų įspūdžiai

Amžiams bėgant ji keitė muzikos ir kalbos santykio sampratą, muzikinę dramaturgiją, išraiškos priemones, tačiau šiuolaikinės postmoderniosios muzikos akivaizdoje opera neretai pavadinama konservatyviausiu iš muzikos žanrų. Nūdienos pasaulio kompozitoriai, akivaizdžiai įsimylėję kamerinės muzikos žanrus, operos prisibijo, o ir publika dažnai išlieka gana santūri šiuolaikinių operų ar itin modernių pastatymų atžvilgiu. Dabar naujos operos neretai užsakomos specialiai festivaliams, dažniausiai rodomos vos keletą kartų, vėliau greit nugrimzta užmarštin. Didieji operos teatrai savosios scenos neužleidžia – dažniausiai postmoderniajai operai tenka glaustis kuklesnėse erdvėse. Kodėl? Galbūt tai šiuolaikinės operos estetinių principų, reikalavimų pasekmė ar klasikinės operos diktato išraiška, o gal atlikėjų galimybių klausimas – moderniai operai atlikti reikia kiek kitokio pasirengimo nei itališkai bel canto ar Richardo Wagnerio muzikinėms dramoms.

Daiva Tamošaitytė