Muzika

Vytautė Markeliūnienė

Vakarų Vokietijos radijo simfoninio orkestro koncertas LNOBT

Stiprių simfoninių orkestrų gastrolės mūsų koncertų scenose tebėra retenybė. Kartu jos tampa ir įvykiu – ne tik nuolatiniams koncertų lankytojams, profesionaliems muzikos vertintojams, bet ir mūsų orkestrų nariams (o jų tenka tokiuose koncertuose nemažai sutikti). Šie, dalyvaudami savų orkestrų veikloje kaip tam tikroje rutinoje, po gastroliuojančių orkestrų koncertų, po atidaus žvilgsnio „iš šono“, manyčiau, aptinka galimybę orkestranto darbe atrasti kur kas daugiau kūrybinio profesionalumo apraiškų ar paskatų pasitempti. Ne, nesinorėtų iškart peikti, kritikuoti Lietuvos simfoninių orkestrų, kategoriškai supriešinant su gastroliuojančiais, esą štai kaip turėtumėte groti!

Rasa Murauskaitė

VII tarptautiniam Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursui pasibaigus

Savaitė nesibaigiančios muzikos – taip galima apibendrinti balandžio 6-ąją Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pasibaigusį VII tarptautinį Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursą, kuris džiugino ne tik dalyvių gausa, bet ir ryškiomis meno pasaulio asmenybėmis. Dalyvius vertino rimta tarptautinė komisija, o pirmuosius turus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje stebėjo „Alink-Argerich“ fondo vadovas Gustavas Alinkas. Jis ne tik rengė straipsnį apie konkursą Nyderlandų spaudai, bet ir ieškojo istorinės medžiagos – G. Alinkas yra pripažintų knygų apie profesionaliosios muzikos konkursus autorius. Jo žmona, pianistė, fondo tarybos narė Akemi Alink-Yamamoto, konsultuojanti profesionaliosios muzikos konkursų organizatorius, buvo ir kamerinių ansamblių grupės komisijos narė. Pirmą kartą konkurse viešėjo bei pianistų vertinimo komisijoje dalyvavo Škotijos karališkosios konservatorijos profesorius Aaronas Shorras, o pirmininkauti kamerinių ansamblių komisijai tradiciškai pakviestas Vienos muzikos ir scenos menų universiteto profesorius Avedisas Kouyoumdjianas. Atidarymo kalboje jo pasakytas linkėjimas „pasikalbėti per muziką“ buvo labai gražiai įgyvendintas – savo muzikos, kultūros, pasaulio suvokimu dalijosi muzikantai iš 20 valstybių.

Rasa Murauskaitė, Paulina Nalivaikaitė

Pirmieji įspūdžiai iš tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso

Tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas nepaprastai pagyvino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kasdienybę – prasidėjus pirmosioms perklausoms koridorius užplūdo organizatoriai su savanorių komanda, iš skirtingų pasaulio valstybių atvykę profesoriai, komisijos nariai ir besijaudinantys dalyviai, kurių šiais metais susirinko nepaprastai gausiai.

Laimutė Ligeikaitė

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas su Mirga Gražinyte-Tyla ir Andriumi Žlabiu

Koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje kovo 29 d. išties buvo neeilinis: dėl talentingų atlikėjų, neatsitiktinės programos koncepcijos bei netikėtų prasmingų sąsajų ir dar dėl to, kad buvo skirtas svarbaus (šiandien atrodo, jog vieno svarbiausių) Lietuvos pasiekimo – narystės NATO – dešimtmečiui pažymėti, o jame apsilankė Lietuvos vadovai. Buvo netgi spėliojančių, ko didžioji dalis publikos veršis labiausiai: pasiklausyti kaskart žavinčio pianisto Andriaus Žlabio? Susipažinti su talentinga jauna dirigente Mirga Gražinyte-Tyla, sulaukusia rimto pripažinimo Vokietijoje ir Austrijoje? Išgirsti legendinę Ludwigo van Beethoveno Penktąją simfoniją? Ar iš naujo išgirsti vienos įdomiausių simfoninės muzikos kūrėjų Ramintos Šerkšnytės opusą „Ugnys“? Dėl tiek daug rimtų priežasčių salė buvo sausakimša.

Laimutė Ligeikaitė

Valstybinio simfoninio orkestro koncertas Rolando Romoslausko kūrybinės veiklos sukakčiai

Svarbus kūrybinio muzikos pasaulio gyvybingumo veiksnys visuomet buvo ir yra atlikėjų iniciatyva. Ypač tokia iniciatyva yra grįstos naujų lietuviškų kūrinių suskambėjimo galimybės. Antai žinomas altininkas Rolandas Romoslauskas yra daugelio lietuviškų kamerinių kūrinių, kuriuos groja kartu su savo vadovaujamu kameriniu ansambliu „Vilniaus arsenalas“, premjerų atlikėjas, inicijavęs ne vieno naujo kūrinio atsiradimą ir jo sklaidą, įamžinęs juos kompaktinėse plokštelėse.

Algirdas Klova

Skaidrūs prisiminimai po Birštono džiazo festivalio

Kiekvienas Lietuvoje gyvenantis ir bent kiek muzika besidomintis žmogus žino, kiek svarbus mūsų kultūrai yra Birštono džiazo festivalis. Šis jau trisdešimt šešerius metus suskaičiavęs tarptautinis, bet labiausiai į lietuvišką džiazą orientuotas festivalis yra mūsų džiazinės kultūros veidrodis, lopšys ir židinys, prie kurio gimė ir užaugo praktiškai visi šio žanro Lietuvos muzikantai ir kompozitoriai. Visų jų kūrybos kelias yra gerai matomas būtent dėl šio renginio. Groti Birštono festivalyje kiekvienam džiazo atstovui yra didžiulė garbė, malonumas ir būtinybė. Aš, negalintis savęs vadinti tikru džiazo muzikos atstovu, šio renginio scenoje per jo ir savo gyvenimą su skirtingais kolektyvais grojau net tris kartus, o rašyti apie jį ir, dar kadaise dirbant Lietuvos radijo garso režisieriumi, įrašinėti garsą teko dešimtis kartų. Taigi, kiekvieną kartą atvykęs į Birštono kultūros rūmus ir susitikęs su festivalio siela Zigmu Vileikiu žinau – šiemet vėl viskas bus gerai! Pats būdamas ne vieno festivalio organizatoriumi tikrai suprantu, kaip sunku, kai vėluoja Kultūros ministerijos finansinė pagalba, bet kaip smagu, kai niekas nesako, kad jos nebus...

Daiva Tamošaitytė

Klaipėdos kamerinio orkestro ir David Geringo koncertas

Maestro David Geringas, kurio Lietuvos publikai pristatinėti nereikia – mat vienas žymiausių pasaulio violončelininkų dažnai koncertuoja savo Tėvynėje, aktyviai dalyvauja šalies muzikiniuose procesuose ir nuosekliai propaguoja lietuvišką muziką, – nesiliauja stebinti ne tik meistryste, bet ir naujomis idėjomis, jaunatviška energija, meile muzikai ir ją mylintiems žmonėms. Kovo 21 d. maestro Klaipėdai padovanojo teminį vakarą „Su ilgesiu ir meile“, vykusį miesto Koncertų salėje. Su Klaipėdos kameriniu orkestru (meno vadovas Mindaugas Bačkus) jis atliko programą, kurioje pasirodė ir kaip dirigentas, ir kaip solistas.

Vytautė Markeliūnienė

Pianistės koncertmeisterės Larisos Lobkovos jubiliejui

 Neseniai šio savaitraščio puslapiuose atgijo smuikininko Raimundo Katiliaus atminimas – kovo 16-ąją koncertu paminėtas Maestro gimtadienis. Besibaigiantis kovas atverčia ir dar vieną atminties puslapį, taip pat susijusį su šio smuikininko kūrybiniu gyvenimu. Kovo 27 d. – pianistės Larisos Lobkovos, ilgametės R. Katiliaus koncertmeisterės, jubiliejus, jai sukanka 90 metų. L. Lobkova tebegyvena Maskvoje, savo kūrybinę veiklą yra dokumentavusi trimis knygomis (išleistos 2009, 2010 ir 2013), o jas perskaičius aišku viena – jos pianistinę patirtį reikšmingai brandino maždaug dešimtmečio darbas Maskvos konservatorijos prof. Igorio Bezrodno smuiko klasėje bei bemaž 25 metus trukusi R. Katiliaus scenos partnerės veikla. Be to, ne vieną koncertinę ir konkursinę programą L. Lobkova vėliau parengė su kita I. Bezrodno studente – smuikininke Ingrida Armonaite.

Laimutė Ligeikaitė

Jūratė Vyliūtė, Gaila Kirdienė. Lietuviai ir muzika Sibire. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2013.

Vytautė Markeliūnienė

Raimundo Katiliaus gimtadienio paminėjimo koncertas

 Kovo 16-oji – smuikininko Raimundo Katiliaus (1947–2000) gimtadienis. Ir šioji diena jau nebe pirmą kartą po lemtingo 2000-ųjų pavasario pražysta koncertu, skirtu Katiliaus atminimui. Tokį koncertą pastarąjį sekmadienį (kovo 16 d.) Taikomosios dailės muziejuje parengė smuikininkė, Raimundo Katiliaus mokinė Rasa Vosyliūtė ir pianistas Leonidas Dorfmanas. Salė – absoliučiai pilna publikos (šioje erdvėje tai nedažna patirtis).