7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Laimutė Ligeikaitė

Roberto obojus

Obojininko Roberto Beinario rečitalis Taikomosios dailės muziejuje

Robertas Beinaris dažnai ir teigiamai paminimas koncertų recenzijose. Koncertuodamas su įvairių sudėčių kolektyvais, jis visuomet įvardijamas kaip vienas stipriausių tų pasirodymų grandžių, puikus ansamblinio ir solinio muzikavimo profesionalas. O pažvelgus akyliau, jis, ko gero, vienintelis dabar nuolat koncertuojantis lietuvių obojininkas, plataus spektro muzikos atlikėjas, jau nuėjęs ir kūrybinio kelio 20-metį.

Algirdas Vizgirda, Karolina Beinarytė, Robertas Beinaris ir orkestras „Musica humana“. A. Rakausko nuotr.
Algirdas Vizgirda, Karolina Beinarytė, Robertas Beinaris ir orkestras „Musica humana“. A. Rakausko nuotr.
Algirdas Klova

Surasti raktą

Kelios mintys po Belgijos baroko orkestro „B’Rock“ koncerto Nacionalinėje filharmonijoje

Gerai, techniškai, švariai ir nepriekaištingai groti tikrai neužtenka. Mažų mažiausiai reikia dar rasti raktą į tą muziką, kurią atlieki, nes šiandien jau turime susikūrę „štampus“ kiekvieno muzikinio stiliaus atlikimui. Klausytojas, atėjęs į koncertą, dedasi žinąs, kaip reikia atlikti vieno ar kito amžiaus, stiliaus, žanro muziką. O atlikėjas, laužantis įprastą stereotipą, stiprokai rizikuoja būti nesuprastas publikos. Tam reikia daug drąsos ir pasitikėjimo, kad elgiesi teisingai.

Orkestras „B’Rock“ ir Maurice Steger. D. Matvejevo nuotr.
Orkestras „B’Rock“ ir Maurice Steger. D. Matvejevo nuotr.
Orkestras „B’Rock“. D. Matvejevo nuotr.
Orkestras „B’Rock“. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Įspūdinga devintųjų simfonijų pynė

Valstybinio simfoninio orkestro 25-ojo gimtadienio koncertui nuskambėjus

Valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius gimtadienio koncertus rengia kasmet ir būtinai sausio 30-ąją, pirmo viešo orkestro koncerto dieną. Apie tą koncertą jau sukurta legenda, kuo labiau jis tolsta, tuo įspūdingesnėmis detalėmis apauga. Nenuostabu, kiekvienas juk turime sukaupę stiprių meninių išgyvenimų, kurie metams bėgant darosi vis brangesni ir ryškesni. Į mūsų patetiškus prisiminimus koks nors iš šalies žvelgiantis abejingas subjektas gal tik galvą pakraipys...

Gintaras Rinkevičius. V. Ščiavinsko nuotr.
Gintaras Rinkevičius. V. Ščiavinsko nuotr.
Irena Bespalovaitė, Jovita Vaškevičiūtė, Edgaras Montvidas, Michailas Kazakovas ir Valstybinis simfoninis orkestras. V. Ščiavinsko nuotr.
Irena Bespalovaitė, Jovita Vaškevičiūtė, Edgaras Montvidas, Michailas Kazakovas ir Valstybinis simfoninis orkestras. V. Ščiavinsko nuotr.
Beata Baublinskienė

Tarsi eilėraštis, o muzika jo kraujas

Pokalbis su režisieriumi Gintaru Varnu artėjant Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“ premjerai

„Didžiulis išplėstas dviejų valandų eilėraštis, o muzika yra jo kraujas“, – taip režisierius Gintaras Varnas apibūdina Onutės Narbutaitės operą „Kornetas“ pagal Rainerio Maria Rilke’s ir kitų autorių tekstus. Pripažintas dramos teatro meistras ir patyręs operų inscenizuotojas (net du iš pelnytų apdovanojimų yra „Auksiniai scenos kryžiai“ už operų režisūrą) O. Narbutaitės „Kornetą“ stato Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Naujo veikalo premjera numatyta vasario 21 ir 22 dienomis.

„Korneto“ eskizas. Dailininkė Medilė Šiaulytytė
„Korneto“ eskizas. Dailininkė Medilė Šiaulytytė
Gintaras Varnas repetuoja „Kornetą“. M. Aleksos nuotr.
Gintaras Varnas repetuoja „Kornetą“. M. Aleksos nuotr.
Gintaras Varnas (centre) „Korneto“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Gintaras Varnas (centre) „Korneto“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Eglė Šidlauskaitė ir Mindaugas Zimkus „Korneto“ repeticioje. M. Aleksos nuotr.
Eglė Šidlauskaitė ir Mindaugas Zimkus „Korneto“ repeticioje. M. Aleksos nuotr.
Laura Zigmantaitė ir Raimundas Juzuitis „Korneto repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Laura Zigmantaitė ir Raimundas Juzuitis „Korneto repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis (Kornetas). M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis (Kornetas). M. Aleksos nuotr.
Kamilė Rupeikaitė

Kibirkšties ilgesys

Lietuvos kamerinio orkestro ir Julios Novikovos koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Georgas Friedrichas Händelis ir Wolfgangas Amadeus Mozartas – šių kompozitorių muzikos klausytis einame tada, kai pajuntame grožio ir tauraus paprastumo poreikį, kai pavargstame nuo kasdienių įtampų, nesibaigiančių stresų, blogų naujienų per televiziją ar internete; kai, anot I a. graikų–žydų mąstytojo Filono Aleksandriečio, „išsiderina vidinių balsų kombinacija“ ir norisi atkurti dvasinę pusiausvyrą. Tokia amžinybės harmonija alsuojanti muzika, kad atkurtų ir subalansuotų, negali skambėti bet kaip. Ji turi būti atliekama taip pat puikiai.

Julia Novikova ir Georg Mark. D. Matvejevo nuotr.
Julia Novikova ir Georg Mark. D. Matvejevo nuotr.
Julia Novikova. D. Matvejevo nuotr.
Julia Novikova. D. Matvejevo nuotr.
Georg Mark. D. Matvejevo nuotr.
Georg Mark. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Murauskaitė

Juodais ir baltais Paryžiaus klavišais

Birutės Vainiūnaitės koncertų Paryžiuje tradicija

Margame Paryžiaus kultūriniame žemėlapyje lietuviški veidai šmėkščioja gana retai, tad kaskart koncertų ar teatrų afišose išvydus pažįstamas pavardes smalsu pasidomėti, kas ir kaip atvedė juos į vieną svarbiausių Europos kultūros sostinių.

Birutė Vainiūnaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Birutė Vainiūnaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Birutė Vainiūnaitė (viduryje) po koncerto Paryžiaus amerikiečių bažnyčioje. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Birutė Vainiūnaitė (viduryje) po koncerto Paryžiaus amerikiečių bažnyčioje. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Laimutė Ligeikaitė

„Metai“ atvėrė vartus

Muzikos, dailės ir poezijos projektas, skirtas Kristijonui Donelaičiui

Šiemet pradėta daug kalbėti apie Kristijoną Donelaitį – jo gimimo metinės įtrauktos į UNESCO minimų sukakčių sąrašą, LR Seimas šiuos metus paskelbė Donelaičio metais, intensyviai vyksta daug jam skirtų renginių. Prisipažinsiu, kažko įdomaus iš šių tarsi „priverstinių“ paminėjimų nesitikėjau. Tačiau netikėtai atradau daugybę įdomių dalykų.

Žygimantas Augustinas, „Autoportretas pagal K. Donelaičio kaukolės matmenis“ ir „Kraniometrinis Donelaitis“. 2014 m.
Žygimantas Augustinas, „Autoportretas pagal K. Donelaičio kaukolės matmenis“ ir „Kraniometrinis Donelaitis“. 2014 m.
Vidmantas Bartulis atlieka hegzametrinį repą. R. Danisevičiaus nuotr.
Vidmantas Bartulis atlieka hegzametrinį repą. R. Danisevičiaus nuotr.
Aktorius Vytautas Anužis, Čiurlionio kvartetas, solistės Ilona Pliavgo ir Nora Petročenko. R. Danisevičiaus nuotr.
Aktorius Vytautas Anužis, Čiurlionio kvartetas, solistės Ilona Pliavgo ir Nora Petročenko. R. Danisevičiaus nuotr.
Renginio sumanytoja Zita Bružaitė, fone – Donelaičiui skirta skulptūrų paroda. R. Danisevičiaus nuotr.
Renginio sumanytoja Zita Bružaitė, fone – Donelaičiui skirta skulptūrų paroda. R. Danisevičiaus nuotr.
Čiurlionio kvartetas ir saksofonininkas Liudas Mockūnas. R. Danisevičiaus nuotr.
Čiurlionio kvartetas ir saksofonininkas Liudas Mockūnas. R. Danisevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Ir bosas būna elegantiškas

Operos „Švyturio“ laureatą Tadą Girininką kalbina Laimutė Ligeikaitė

 Ne vienoje recenzijoje mūsų savaitraščio puslapiuose jaunas dainininkas Tadas Girininkas vadintas kone kiekvieno spektaklio atradimu. Jo gražiai įvaldytą vokalą, puikią mokyklą (prof. Vladimiro Prudnikovo dainavimo klasės absolventas), sodrų bosą, greitą profesinį brendimą pastebėjo visi Lietuvos teatrai ir spektaklių statytojai.

Tadas Girininkas (Karalius) operoje „Lohengrinas“. M. Aleksos nuotr.
Tadas Girininkas (Karalius) operoje „Lohengrinas“. M. Aleksos nuotr.
Tadas Girininkas (Silva) operoje „Ernanis“. M. Aleksos nuotr.
Tadas Girininkas (Silva) operoje „Ernanis“. M. Aleksos nuotr.
LKS inf.

Menininkai atveria vartus į Kristijono Donelaičio metus

Teatralizuota muzikos, poezijos ir dailės šventė

2014 m. sausio 16 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėse „Titanikas“ Lietuvos kompozitorių sąjunga organizuoja teatralizuotą muzikos, poezijos ir dailės šventę „Metai atveria vartus“, skirtą Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms.

 

Furmanavičiūtė Monika. Be pavadinimo I 2013
Furmanavičiūtė Monika. Be pavadinimo I 2013
Grafika. Discenko Banys 2012
Grafika. Discenko Banys 2012
Metai atveria vartus
Metai atveria vartus
Aldona Eleonora Radvilaitė

Keli akordai iš praėjusiųjų

Instrumento atgimimas ir kitos staigmenos

 

Malonu prisiminti du renginius, vykusius dar prieš Šv. Kalėdas, kurie paliko labai jaukių, informatyvių ir viltingų įspūdžių pėdsakus. Vienas jų – gruodžio 14 d. Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje įvykęs mokytojos Beatos Šmidtienės smuiko klasės mokinių Kalėdinis koncertas, kuriame mieloje giminių ir artimų draugų aplinkoje jaudinančiai nuotaikingai koncertavo ne tik dabartiniai šios patyrusios mokytojos mokiniai, neseniai išlaikę egzaminus su visai kitomis programomis, bet ir dvi šios mokytojos klasę baigusios ir užsienyje besidarbuojančios atlikėjos bei pedagogės. Smagu buvo girdėti nuoširdų gabių vaikų (nuo pirmos iki dvyliktos klasės) griežimą (jiems dėmesingai akompanavo Sigutė Gražinienė). Po įspūdingų vyresniųjų klasių talentų pasirodymų – aštuntokės Elenos Kirdaitės, pagriežusios Johanneso Brahmso „Tris valsus“, ir temperamentingos dvyliktokės Ulijonos Pugačiukaitės, nuotaikingai atlikusios Maurice’o Ravelio koncertinę rapsodiją „Čigonė“ – nelengva buvo suvaldyti jaudulį ir patyrusioms smuikininkėms. Audronės Šarpytės, jau seniai išvykusios iš Lietuvos (iš pradžių dirbusios Meksikoje, o dabar tęsiančios savo veiklą Toronte, Kanadoje), branda, stipri įtaiga, jautrus ir rafinuotas griežimas (net skolintu iš bičiulės Editos Vasiliauskaitės smuiku) ne vienam klausytojui išspaudė ašarą. Puikiame ansamblyje su vaikystės drauge vargonininke, pianiste, poete Jūrate Landsbergyte nuskambėjo dvi melodingos, lėtos tėkmės pjesės – Giedriaus Kuprevičiaus „Dedikacija Aleksandrui Livontui“ ir Johanno Sebastiano Bacho–Charles’o Gounod’o „Ave Maria“.

 

Viktoras Paukštelis. Autorės nuotr.
Viktoras Paukštelis. Autorės nuotr.
Viktoras Paukštelis, Julius Ptašekas, Darius Narmontas. Autorės nuotr.
Viktoras Paukštelis, Julius Ptašekas, Darius Narmontas. Autorės nuotr.
Viktoras Paukštelis ir fleitininkė Edita Mikantavičiūtė. Autorės nuotr.
Viktoras Paukštelis ir fleitininkė Edita Mikantavičiūtė. Autorės nuotr.
Paliesiaus dvaras. Autorės nuotr.
Paliesiaus dvaras. Autorės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 187  >>> Archyvas