7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Kūrybinės laisvės ir išbandymų metas

Susipažinkime su tarptautiniu Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursu

Rasa Murauskaitė
Nr. 11 (1072), 2014-03-21
Muzika
Stasys Vainiūnas
Stasys Vainiūnas
Sportininkai savo jėgas suremia varžybose, o menininkams tokia proga tampa įvairūs konkursai. Žinoma, konkurencija mene nėra pati priimtiniausia dėl pačios meno prigimties – nuolatinis noras nugalėti, parodyti save veda tiesiai į destrukciją, ne į pamatinių vertybių įprasminimą. Tačiau save išbandyti aktualiame kontekste, įvertinti savo galimybes, tobulėjimą, pasidomėti, ką ir kaip atlieka kiti gali būti net labai naudinga. Pavasariui vis smarkiau įsibėgėjant, po ketverių metų į Vilniaus koncertų sales kovo 31 – balandžio 6 dienomis vėl sugrįžta jau VII tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas, minintis ir gražią sukaktį: šiemet švenčiamos 105-osios muziko gimimo metinės. Šis renginys, kurį organizuoja Tarptautinių kultūros programų centras, LR Kultūros ministerija bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija, o globoja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, yra viena svarbiausių lietuviškos profesionalios muzikos populiarinimo tarptautiniu mastu platformų.
 
Keturi svarbiausi tarptautiniai profesionaliosios muzikos konkursai Lietuvoje – tai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas, Jaschos Heifetzo smuikininkų, Balio Dvariono pianistų ir smuikininkų bei Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursai. Pastarasis savo istoriją pradeda skaičiuoti nuo tų pačių metų kaip ir respublikinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkursas – 1965-ųjų (1968-aisiais prie pianistų prisijungė ir vargonininkai). Tiesa, tuomet tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas dar žengė pirmuosius savo žingsnius, rengė respublikinius jaunųjų atlikėjų konkursus kas dvejus metus Vilniuje. Pagrindinė jų organizatorė buvo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (tuometės Lietuvos valstybinės konservatorijos) Fortepijono katedra. S. Vainiūnas, dirbęs šios katedros vedėju, buvo ir minimų respublikinių konkursų iniciatorius. Tai gana simboliška, nes šis pianistas ir kompozitorius buvo pirmasis lietuvis, pelnęs tarptautinio konkurso laurus 1933-iaisiais Vienoje. Kompozitoriui mirus, šių konkursų tradiciją toliau sėkmingai tęsė ir kiti LMTA fortepijono katedros pedagogai ir vedėjai.
 
1989-aisiais pianistės, LMTA profesorės Birutės Vainiūnaitės iniciatyva savo istoriją pradėjo respublikinis Stasio Vainiūno pianistų konkursas. Suteikiant jam garsaus lietuvių pianisto ir kompozitoriaus vardą norėta pagerbti didžiulį S. Vainiūno indėlį į Lietuvos kultūrą, atkreipti dėmesį į muziko įtaką lietuviškosios fortepijono mokyklos formavimuisi. Vos po ketverių metų, 1993-iaisiais, iš respublikinio konkursas išaugo į tarptautinį renginį. Dar po trejų metų prie jo organizavimo prisidėjo LR kultūros ministerija, tad konkurso kultūrinė reikšmė tik dar labiau išaugo. Pirmuoju jau tarptautiniu tapusio konkurso pirmosios premijos laimėtoju tapo pianistas Andrius Žlabys, dabar jau puikiai tarptautiniu mastu žinomas pianistas. Apskritai tarp konkurso laureatų daug žinomų pavardžių: dar respublikinio konkurso laikais laureatu yra tapęs Eugenijus Žarskus, tarp tarptautinio konkurso laureatų randame Kasparo Uinsko, Aido Puodžiuko, Dariaus Mažinto pavardes. Pianistės B. Vainiūnaitės tvirtinimu, konkurse dalyvaujančių pianistų meistriškumo lygis kasmet vis kyla, nuolatos stebindamas ir komisiją, ir publiką. Jos teigimu, labai džiugu, jog lietuvių pianistai konkurso kontekste visuomet atrodo ypač solidžiai.
 
Iš pradžių vykdavęs kas dvejus arba kas trejus metus, nuo 2006-ųjų tarptautinis Stasio Vainiūno konkursas rengiamas kas ketverius. Ši data svarbi ne tik dėl nusistovėjusio ciklo: būtent 2006-aisiais prie konkurse besivaržančių pianistų prisidėjo ir kameriniai ansambliai. Kaip teigia B. Vainiūnaitė, kuriai ir kilo idėja išplėsti konkursą kamerinių ansamblių kategorija, S. Vainiūnas yra sukūręs puikios kamerinės muzikos – Sonatą smuikui ir fortepijonui, fortepijoninį trio, du fortepijoninius kvintetus, – tad norėjosi, kad šie kūriniai nuskambėtų plačiau. Anot pianistės, LMTA Kamerinio ansamblio katedros vedėjos, tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso organizacinio komiteto vicepirmininkės ir vertinimo komisijos narės profesorės Dalios Balsytės, šie opusai atitinka klasikinius kamerinės muzikos žanro reikalavimus tarptautiniams konkursams. S. Vainiūno kameriniai kūriniai yra plačiai atliekami, kiekvienas savo charakteriu labai skirtingi. Juose atsiskleidžia postimpresionistinės stilistikos tendencijos ir kompozitoriaus asmenybei būdingas humoro jausmas. Kartu juose galima stebėti ir tai, kaip keitėsi kompozitoriaus kūrybinės idėjos, nes šie kūriniai rašyti skirtingais laikotarpiais.
                     
Kamerinių ansamblių įtraukimas į tarptautinį S. Vainiūno konkursą tapo ir jo išskirtiniu bruožu – Lietuvos profesionaliosios muzikos konkursų pasaulyje toks reiškinys unikalus. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo atsiradus daugiau erdvės kultūros puoselėjimui, LMTA sėkmingai įsiliejus į tarptautinę profesionaliosios muzikos bendruomenę, aptariamas konkursas tapo dar viena svarbia prielaida kamerinės muzikos plėtrai Lietuvoje. Pirmojo tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso, kuriame jau dalyvavo ir ansambliai, organizavimo procese ypač aktyviai darbavosi smuikininkas, LMTA profesorius Petras Kunca, su užsidegimu norėjęs šią idėją išpildyti kuo sėkmingiau, taip pat smuikininkė, LMTA profesorė Audronė Vainiūnaitė. 2006-ųjų konkurso pirmosios premijos laureatu tuomet tapo dabar jau tarptautinio pripažinimo sulaukęs fortepijoninis trio „FortVio“ (Indrė Baikštytė, fortepijonas; Ingrida Rupaitė, smuikas; Povilas Jacunskas, violončelė). Prisimindama šį konkursą ir savo auklėtinius – pirmuosius laureatus – D. Balsytė tvirtina, kad tuomet konkursinėje programoje sulaukta nedaug kamerinių ansamblių, tačiau laureatais tapę „FortVio“ iškėlė kartelę labai aukštai.
 
VI tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso 2010-aisiais kamerinio ansamblio sekcijos konkursinėje programoje jau dalyvavo 18 ansamblių, kurių dviem – fortepijoniniam kvintetui (Rima Chačaturian, fortepijonas; Ramunė Grakauskaitė, I smuikas; Justina Plauškaitė, II smuikas; Aistė Mikalauskaitė, altas; Rokas Vaitkevičius, violončelė) iš Lietuvos ir kvintetui „Robert“ (Ilja Kondratjev, fortepijonas; Mariana Osipova, I smuikas; Dmitrij Chachalin, II smuikas; Aleksandra Telmanova, altas; Ilja Pašincev, violončelė) iš Rusijos buvo skirtos antrosios premijos. Pirmoji premija 2010-aisiais neskirta.
 
Šiemet laukiama net 26 kamerinių ansamblių, taip pat varžysis net 45 pianistai. VII tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso geografija kaip niekad plati – dalyviai atvyksta iš 22 pasaulio šalių. Tai rodo akivaizdžią šio konkurso plėtrą. O kadangi 2011-aisiais šis konkursas tapo Alink-Argerich fondo nariu, jis dar geriau įsitvirtino tarptautinėje profesionaliosios muzikos konkursų bendruomenėje, užsitikrino prestižą europiniu mastu.
 
Verta pasakyti, kad konkurso dalyvius kasmet vertina kompetentinga tarptautinė komisija – stengiamasi kviesti tik aukščiausio lygio menininkus. Pianistų žiuri visuomet dalyvauja Rygos Jazepo Vitolo muzikos akademijos profesorius Juris Kalnciems, šiemet pianistų vertinimo komisijai pirmininkaus Nacionalinės Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijos profesorius Denisas Pascalis, jau kelinti metai kamerinių ansamblių vertinimo komisijai pirmininkauja Vienos muzikos ir teatro universiteto profesorius Avedisas Kouyoumdjianas. D. Balsytės teigimu, būtent jo nuomonę išgirsti kaskart ypač įdomu, nes tai nepaprastai aukšto lygio menininkas, Lietuvos atlikėjus pažįstantis gana gerai, nes čia atvažiuoja ne tik vertinti Tarptautinio Stasio Vainiūno kamerinių ansamblių konkurso dalyvių, bet ir veda meistriškumo kursus LMTA, koncertuoja. Simboliška, kad jis atvyksta iš Vienos – Europos muzikinės sostinės, kurioje Stasys Vainiūnas ir pelnė pirmuosius tarptautinio pianistų konkurso laurus Lietuvai.
 
Konkursas, populiarindamas Stasio Vainiūno muziką, kaskart tampa ir didele staigmena, nes tenka išgirsti daug skirtingų lietuvių kompozitoriaus kūrinių interpretacijų, dažnai išaugusių iš visiškai kitokio požiūrio, kultūrinio konteksto. D. Balsytės teigimu, lietuvių interpretacijos neretai pasižymi autentiškumu, o užsienio atlikėjų sprendimai nustebina visiškai kitokiu muzikinės medžiagos perskaitymu. Pati smuikininkė, LMTA profesorė Audronė Vainiūnaitė teigia, kad S. Vainiūno muzika neturi ir negali turėti vienos interpretacijos. Nors kompozitorius rašė labai tiksliai ir konkrečiai, nors būtina teisingai perskaityti jo harmoninę kalbą, platų alsavimą, ši muzika natūraliai pažadina fantaziją. Prisimindama Sonatos smuikui ir fortepijonui komponavimo procesą, į kurį muzikė taip pat buvo įtraukta, A. Vainiūnaitė mini, jog iš pradžių šis kūrinys atrodė labai sudėtingas, tačiau įsigrojus atsivėrė didžiulės improvizacinės galimybės. Anot smuikininkės, ir studentams prireikia nemažai laiko, kad prieitų prie S. Vainiūno kūrinių esmės, suvoktų, kiek juose laisvės groti ir vienaip, ir kitaip. „Praėjusiais metais vienas duetas iš Baltarusijos S. Vainiūno Sonatą smuikui ir fortepijonui pagrojo taip, kad ji man atsivėrė tarsi naujas pasaulis“, – neeilinius įspūdžius prisimena A. Vainiūnaitė. Įdomiomis interpretacijomis, pianistės B. Vainiūnaitės teigimu, žavi ir pianistai. „Pats S. Vainiūnas buvo ypač tolerantiškas skirtingoms interpretacijoms ir džiaugdavosi kiekviena idėja“, – sako profesorė.
 
Tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas neabejotinai yra didelis įvykis Lietuvos kultūriniame gyvenime. Šis renginys svarbus Lietuvos meno propagavimui užsienyje, supažindina kitų šalių muzikus su talentingo lietuvių kompozitoriaus muzika, su profesionaliais lietuvių muzikantais, nuostabia mūsų šalimi. Nors kartais manoma, kad keturi tarptautiniai profesionaliosios muzikos konkursai tokiai nedidelei šaliai galbūt yra per daug, tai tik įrodo, jog mūsų šalyje aukštuoju menu yra rūpinamasi, jis svarbus ir vertinamas. Jo reikšmę įrodo ir tai, kad tarptautinį Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursą ėmėsi globoti LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
 
„Aš manau, kad šis konkursas, muzikantai ir apskritai visi menininkai šiais sunkiais dvasinio nuosmukio laikais yra tarsi dar viena „dainuojanti revoliucija“. Menas atspindi dvasinį pasaulį, tad tai turėtų būti svarbu visiems. Muzika yra priemonė, kuria galima išauklėti jaunus žmones, nukreipti juos teisinga linkme. Šiemet konkurse susirinks menininkai iš 22 skirtingų pasaulio šalių, skirtingų kultūrinių kontekstų, ir juos suburs S. Vainiūno muzika. Tad tai yra labai didelis dvasinis įvykis“, – teigia smuikininkė A. Vainiūnaitė. Telieka tikėtis, jog šis įvykis stebuklinga meno galia palies kuo daugiau tikrojo džiaugsmo išsiilgusių sielų.

 

Stasys Vainiūnas
Stasys Vainiūnas