7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Svečiuose pas latvius

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Didžiajame latvių simfoninės muzikos koncerte

Justa Adomonytė-Šlekaitienė
Nr. 5 (1242), 2018-02-02
Muzika
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. A. Rake nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. A. Rake nuotr.

Sausio 20 d. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras bei jo meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas buvo pakviesti į Rygą, į Didįjį latvių simfoninės muzikos koncertą, rengiamą jau dvyliktą kartą. Ši graži tradicija prasidėjo 2005-aisiais, muzikologui Arnoldui Klotiņiui pasiūlius taip paminėti latvių simfoninės muzikos 125-metį (1880 m. kompozitorius Andrėjis Jurjānas pirmasis sukūrė „Simfoninį allegro“). O šiemet, švenčiant Baltijos valstybių atkūrimo 100-metį, į šį koncertą pakviesti ir kaimynai lietuviai, kad, M. Pitrėno žodžiais, „pagrotume latvišką muziką lietuviškomis širdimis!“.

Snieguotame Vilniuje pusnis perbridusius muzikantus maloniai nustebino švarios, išvalytos Rygos gatvės. Miestą tebepuošė naujametinės dekoracijos. Koncertas vyko senamiestyje, visai šalia Domo katedros, ypatingos akustikos Didžiosios gildijos salėje („Lielā ģilde“). Tai viena seniausių ir gražiausių Rygos koncertų salių, Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro namai. XIV a. rūmai – istorinis architektūros paminklas, buvusios miesto pirklių brolijos rezidencija. Be Didžiosios, gildijoje įvairiems renginiams yra dar kelios salės – Baltoji, Židinio ir Miunsterio.

 

Lietuvos orkestrui buvo suteikta garbė pradėti Didįjį trijų dalių koncertą, atliekant pirmosios latviškos operos, Alfrēdo Kalniņio „Baniutos“ (1920) uvertiūrą. Po jos skambėjo Jānio Ivanovo Koncerto violončelei ir orkestrui h-moll II dalis Adagio, solo partiją grojo jaunas latvių violončelininkas Kristapas Bergas. Lietuvos orkestro pasirodymo kulminacija – Jānio Mediņio simfoninis paveikslas „Imanta“ (1923) – tai pirmoji simfoninė poema latvių muzikos istorijoje. Būtent J. Mediņis anksčiau nei A. Kalniņis sukūrė ir vieną pirmųjų latvių operų „Ugnis ir naktis“ pagal Raiņio dramą („Uguns un nakts“, 1919), deja, ji buvo pastatyta tik 1995 metais. Beje, Didžiojoje gildijoje skambėjusi programa koncerto išvakarėse buvo atlikta ir Vilniuje, nacionalinėje filharmonijoje.

 

Tą vakarą Rygoje prisiminiau ir nuostabią latvių tradiciją – publika plojo tol, kol į sceną įėjo, o po pasirodymo išėjo visi 86 orkestro muzikantai! Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir dirigento M. Pitrėno pasirodymas buvo įspūdingas. Po J. Mediņio „Imantos“ ovacijų decibelai ir ilgis „privertė“ lietuvius pagroti bisą – Emīlio Dārziņio „Melancholišką valsą“. Tai buvo dar vienas meistriškas brangakmenis koncerto karūnoje. Kaip visados nuostabi latvių publika – salė buvo pilnutėlė (vargu ar pas mus susirinktų tiek klausytojų į ilgą, trijų dalių ir vien lietuviškos muzikos koncertą). Kalbinami žiūrovai sakė, kad šis koncertas – vienas svarbiausių įvykių Rygos muzikiniame gyvenime, o be to – juk esame patriotai!


Kitose dviejose koncerto dalyse pasirodė Liepojos simfoninis orkestras (dirigentas Atvaras Lakstīgala), pianistas Rihardas Plešānovas ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras (dirigentas Guntis Kuzma). Buvo pirmą kartą atlikta Jēkabo Jančevskio „Turbidus“, Jurio Karlsono „Gliese 581, devintas Liepojos koncertas“ ir Ādolfo Skultės Penktoji simfonija.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. A. Rake nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. A. Rake nuotr.