7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Naujosios muzikos iššūkiai

Festivalio „GED 42: šiuolaikinės muzikos dienos“ įspūdžiai

Goda Marija Gužauskaitė
Nr. 4 (1241), 2018-01-26
Muzika
Deimantas Jurevičius, Simonas Kaupinis, Dominykas Besakirskas, Domantas Razmus. T. Tereko nuotr.
Deimantas Jurevičius, Simonas Kaupinis, Dominykas Besakirskas, Domantas Razmus. T. Tereko nuotr.

Sausio 11–13 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pirmą kartą vyko šiuolaikinės muzikos festivalis „GED 42: šiuolaikinės muzikos dienos“. Nuskambėjo 27 lietuvių ir užsienio autorių kūriniai, iš kurių net 19 – pirmą kartą Lietuvoje. Tris vakarus iš eilės akademija skendėjo šiuolaikinės akustinės, elektroakustinės ir elektroninės muzikos vandenyse: nuskambėjo Johno Cage’o muzikos koncertas, pluoštas moderniosios muzikos improvizacijų, net dvylika Kompozicijos katedros studentų naujų kūrinių, o festivalį vainikavo solidus elektroakustinės muzikos koncertas, organizuotas kartu su belgų elektroninės muzikos centru „Centre Henri Pousseur“ ir Lietuvos ansamblių tinklo (LAT), vadovaujamo Vykinto Baltako, muzikantais. Po jo klausytojai buvo pakviesti į Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje vykusį kompozicijos studentų elektronikos darbų pristatymą.

 

Festivalį „GED 42: šiuolaikinės muzikos dienos“ organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos inovacijų studijų centras ir Lietuvos ansamblių tinklas, jie suteikia jauniesiems šiuolaikinės muzikos atlikėjams bei kūrėjams stiprią paskatą ir motyvaciją. Tai itin svarbi iniciatyva Kamerinio ansamblio katedros magistrantams bei Kompozicijos katedros studentams, leidžianti bendradarbiauti ir įgyti profesinės patirties.

 

Pirmąjį vakarą dar tik antrus metus rengiamos, tačiau itin perspektyvios Šiuolaikinės kamerinės muzikos programos magistrantai pristatė du koncertus. Pirmasis buvo skirtas amerikiečių kompozitoriaus Johno Cage’o kūrybai, antrasis dovanojo retą galimybę išgirsti gyvai atliekamas šiuolaikinės muzikos improvizacijas. Publika netruko įsitikinti, kad jauni muzikantai rimtai žiūri į šiuolaikinės muzikos atlikimą. Girdėjome J. Cage’o kūrinius „Credo in US“, „Ryoanji“, III ir IV Kvarteto dalis, „Fontana Mix“ ir „Living room music“. Paskutinis kūrinys pelnė gausias publikos ovacijas. Atlikėjai Greta Garmašaitė, Monika Kinkadzė, Deimantas Balys ir Simonas Kaupinis, pasitelkę įvairius buities daiktus, sugebėjo įtaigiai ir profesionaliai atlikti šį šmaikštų, bet kartu ir sudėtingą kūrinį. Antroje vakaro dalyje girdėjome grupines bei solo improvizacijas. Subtiliu tembro ir rafinuotu muzikos formos pajautimu pasižymėjo Dominyko Besakirsko improvizacija (mušamieji), o dar labiau visus pakerėjo garsaus džiazo saksofonininko Liudo Mockūno ir Arno Mikalkėno vadovaujamų magistrantų ansamblių improvizacijos. Jaunatviškas energijos užtaisas, entuziazmas, rimtas požiūris ir nuoširdus savo svajonės siekimas – tai Šiuolaikinės kamerinės muzikos programos magistrantų savybės, suteikiančios didelių vilčių Lietuvos ir užsienio dabarties muzikos sklaidos sėkmei.

 

Antrasis festivalio vakaras sukvietė jaunosios kompozitorių kartos gerbėjus. Suvieniję jėgas, magistrantai ir Lietuvos ansamblių tinklo nariai – klarnetininkas Andrius Žiūra, smuikininkė Rusnė Mataitytė, violončelininkas Edmundas Kulikauskas, pianistės Indrė Baikštytė ir Ugnė Antanavičiūtė, džiazo atlikėjas Liudas Mockūnas bei kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas – atliko net dvylikos Kompozicijos katedros studentų naujus kūrinius: Agnės Mažulienės „COR“, Pauliaus Prasausko „Kvintetą“, Mykolo Treščenkino „Du krantus“, Aleksejaus Kalinino „Aokigahara“, Aleksandros Zviozdkinos „nonagon“, Beatos Juchnevič „Tales from the dead of night“. A. Mažulienės kūrinys „COR“ dvelkė šviesia, kartu kiek melancholiška nuotaika ir priminė tarsi iš niekur atsirandančią ir vėl pranykstančią lietuviško kolorito idilę. Ovacijas pelnė ir A. Kalinino „Aokigahara“, kuriame autorius drąsiai neria į instrumentų bei jų derinių tembro paieškas. Išmoningai ir tikslingai naudojamos išplėstinės grojimo technikos leido kompozitoriui išgauti orkestrišką skambesį ir kaustė klausytojų dėmesį. Antroje vakaro dalyje nuskambėjo postminimalistiško skambesio I. Parnarauskaitės „Breathe“, taip pat Modesto Rinkevičiaus „Auksinio sviesto spindesys“, Jolantos Grinevič „In-a-mellow-mood“, Dainoros Aleksaitės „Septetas“, Boženos Čiurlionienės „Metatritone“ ir publikos simpatijas pelnęs džiugios nuotaikos Larso Adamo Färnlöfo „Dviratis“. Visi kūriniai savaip įdomūs: vienų braižas savitesnis, kituose jaučiama žymių kompozitorių įtaka.

 

Profesionalaus kūrinių atlikimo ir įrašymo galimybė neabejotinai paskatino gausų būrį Kompozicijos katedros studentų parašyti opusus šiam jungtiniam – magistrantų ir LAT – kolektyvui. O Kamerinio ansamblio katedros magistrantams tai buvo nemenkas iššūkis – reikėjo parengti ne tik jau grojamus sudėtingus šiuolaikinės muzikos kūrinius, bet ir nemažą pluoštą jaunųjų kompozitorių opusų. Magistrantai įrodė turintys ambicijų atlikti šiuolaikinę muziką ir tobulėti grodami kartu su geriausiais tokios muzikos atlikimo meistrais – LAT nariais bei dirigentu Vykintu Baltaku.

 

Paskutinis „GED 42: šiuolaikinės muzikos dienos“ festivalio vakaras prasidėjo ilgai lauktu LAT ir Belgijos elektroninės muzikos centro „Centre Henri Pousseur“ koncertu, kuris 2017 m. gruodžio 17 d. buvo pristatytas ir prestižinės Briuselio „Flagey“ koncertų salės publikai. Koncerte Vilniuje išgirdome lietuvių ir belgų kompozitorių – Igno Krunglevičiaus, Vykinto Baltako, Stéphane’o Orlando, Guillaume Auvray, Alberto Navicko ir Monikos Sokaitės – elektroakustinius, audiovizualinius kūrinius. Juos atliko trio „Kaskados“ – Rusnė Mataitytė (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė), Albina Šikšniūtė (fortepijonas) – ir klarnetininkas Andrius Žiūra. Muzikantai įtaigiai ir itin profesionaliai perteikė šiuolaikinę muziką, jautėsi jų susigrojimas, koncerte Briuselyje įgyta patirtis. Gyvąja elektronika rūpinosi „Centre Henri Pousseur“ ir LMTA Muzikos inovacijų studijų centro meistrai. Ilgai laukta Belgijos elektroninės muzikos centro narių viešnagė priminė apie aukštą jų meistriškumą – iš publiką apsupusių kolonėlių sistemos sklido profesionaliai valdoma aukštos meninės kokybės elektronika, puikiai deranti su akustiniais muzikos instrumentų garsais. Ko gero, tai vienas iš retų atvejų, kai Lietuvoje galime išgirsti bene tobulą gyvo bei elektroninio garso sintezę ir pasinerti į jos kuriamą meninį rezultatą.

 

Šio vakaro, kaip ir kitų festivalio koncertų, programa buvo sudaryta kruopščiai ir profesionaliai: pasirinkti įdomūs lietuvių ir užsienio autorių opusai, sudėlioti taip, kad išlaikytų klausytojų dėmesį. Vienas labiausiai įstrigusių kūrinių – Osle gyvenančio lietuvių kompozitoriaus ir vizualiųjų menų kūrėjo Igno Krunglevičiaus „The Knight“ (2009) bosiniam klarnetui, violončelei ir vaizdo projekcijai. Galbūt dėl kūrinio naratyvumo, galbūt dėl kompozicijos grynumo, viskas tarpusavyje derėjo ir įtaigiai perteikė meninę mintį. Scenoje matėme violončelininką ir klarnetininką. Šalia kiekvieno stovėjo po ekraną, kuriame, jiems grojant, buvo rodomas vieno ir kito instrumento „išsakomas“ dialogas. Jų perteikiama garsinė istorija darniai susipynė ir sudarė vientisą, nedalomą visumą. Išryškėjo skirtingi dviejų personažų – violončelės ir klarneto – charakteriai ir dialogo tikslai. Nors ekrane rodomas tekstas kiek palengvino muzikos suvokimą ir palaikė klausytojų dėmesį, tai nebuvo priemonė pridengti silpnesnei kompozicijai, kaip kartais nutinka. Priešingai, kompozicija pasižymėjo išbaigtumu, muzikos ir vaizdo projekcijos lygiavertiškumu ir taikliu idėjos perteikimu.  

 

Po šio solidaus koncerto elektroninės muzikos paieškas galėjome tęsti Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje, kur vyko studentų elektroninės muzikos darbų pristatymas. Išgirdome Dominyko Digimo, Marijos Paškevičiūtės, Mato Šablauskio, Irmos Bogdanavičiūtės, Jolantos Grinevič, Žygimanto Kepenio ir Vyginto Kisevičiaus darbus, skirtus erdvinio garso sferai. Klausydami kūrinių ekrane matėme muzikos spektrogramas, kurios leido geriau suprasti vykstančius muzikinius procesus. Kadangi šie darbai buvo kompozicijos pedagogo dr. Jono Jurkūno paskaitos užduotys, galėjome nesunkiai palyginti studentų interpretacijas, pavyzdžiui, kuriant muziką tai pačiai vaizdo projekcijai. Jauki studentiška aplinka leido ramiai prisiminti ir kitus festivalyje patirtus įspūdžius.

 

Daug puikių, jau girdėtų ir premjerinių kūrinių, geriausi šiuolaikinės akustinės ir elektroninės muzikos atlikėjai bei tarptautinį pripažinimą pelnę kompozitoriai iš Lietuvos ir užsienio pakerėjo gausiai susirinkusią festivalio publiką, o jaunatviško entuziazmo kupini jaunieji atlikėjai su kompozitoriais visiškai užkariavo klausytojų dėmesį. Drąsiai galima teigti, kad tai vienas profesionaliausių naujų šiuolaikinės muzikos festivalių, kurio iniciatyvai lemta augti ir klestėti.

Deimantas Jurevičius, Simonas Kaupinis, Dominykas Besakirskas, Domantas Razmus. T. Tereko nuotr.
Deimantas Jurevičius, Simonas Kaupinis, Dominykas Besakirskas, Domantas Razmus. T. Tereko nuotr.
Greta Garmašaitė, Domantas Razmus, Simonas Kaupinis. T. Tereko nuotr.
Greta Garmašaitė, Domantas Razmus, Simonas Kaupinis. T. Tereko nuotr.
Liudas Mockūnas, Domantas Razmus, Dominykas Norkūnas. T. Tereko nuotr.
Liudas Mockūnas, Domantas Razmus, Dominykas Norkūnas. T. Tereko nuotr.
Rusnė Mataitytė, Albina Šikšniūtė, Emilija Budžemaitė, Andrius Žiūra, Edmundas Kulikauskas. A. Svirsko nuotr.
Rusnė Mataitytė, Albina Šikšniūtė, Emilija Budžemaitė, Andrius Žiūra, Edmundas Kulikauskas. A. Svirsko nuotr.