Muzika
Laimutė Ligeikaitė
Besikeičiantis laikas
Įspūdžiai iš Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir chorų koncerto „Epitafija praeinančiam laikui“
Neįmanoma nupasakoti keisto jausmo, apėmusio Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje gegužės 3 d. besiklausant koncerto. Buvo apnikęs kone egzistencinis istorijos ir dabarties vienalaikiškumo pojūtis. Jį sukėlė koncerto programa, į kurią vien pažvelgus apima noras pasklandyti ne vien muzikoje, bet ir jos konotacijose. Atgaivinta dalis romantiškosios Juozo Žilevičius Simfonijos f-moll – pirmosios lietuviškos simfonijos! – mus nukelia į 1919-uosius ir vėl primena pernai permąstytą Valstybės atkūrimo 100-metį, o Broniaus Kutavičiaus „Epitafija praeinančiam laikui“ („Epitaphium temporum pereunti“) leidžia dar daugiau pafantazuoti apie keistas laiko transformacijas.
Gražina Montvidaitė
„Susijunkit, milijonai“
Festivalio „Resurrexit“ pabaigos koncertas
Savaitę po šv. Velykų Šiauliai trisdešimt septintą kartą skambėjo klasikinės muzikos garsais, skelbiančiais prisikėlimą. Kai vis dažniau menas ir kultūra stengiasi šokiruoti, išmušti iš vėžių, gera žinoti, kad yra stabilių dalykų, kaip kasmetinė klasikinės muzikos šventė – festivalis „Resurrexit“. Renginys įpareigojantis, bet organizatoriai vis turi paslėptų kozirių, kurių kasmet ištraukia bent po kelis.
Jonas Vytautas Bruveris
Apie gyvenimą dainose
Karinos Firkavičiūtės knyga
Balandžio 23 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo pristatyta dr. Karinos Firkavičiūtės knyga „Życie w pieśni karaimskiej – Life in Karaim songs – Gyvenimas karaimų dainose – Tirlik karaj jyrlarynda“. Knygą išleido Lenkijos karaimų sąjungos leidykla „Bitik“ ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, leidimą finansavo Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerija bei Vroclavo miestas.
Eglė Gudžinskaitė
Ramūno Motiekaičio muzika iš dulkių ir pelenų
Mintys po festivalio „Jauna muzika“ uždarymo koncerto
Balandžio 28 d. baigėsi intensyvi šešių dienų „Jaunos muzikos“ festivalio savaitė, kurią šiemet pirmą kartą organizavo kompozitoriaus Arturo Bumšteino ir kuratorės Monikos Lipšic duetas. Idėjų demokratiją vietoje skirstymo pagal žanrus ar medijas pasiūlę naujieji organizatoriai sudėliojo labai margą, tarpdisciplininių projektų ir menininkų duetų prisodrintą programą. Jos kontekste uždarymui numatytas autorinis retrospektyvinis vieno kompozitoriaus vakaras, dar ir iškeltas į visai kitą erdvę (visas festivalis vyko „Menų spaustuvėje“, o paskutinis koncertas – Sapiegų rūmuose) iš anksto atrodė kaip keistas inkliuzas. O po koncerto klausytojų labai greit buvo įvertintas kaip „tylioji festivalio kulminacija“.
Algirdas Klova
„Kaunas Jazz“ įvairenybės
Įspūdžiai iš festivalio
Dvidešimt devintasis „Kaunas Jazz“ iki oficialaus atidarymo jau buvo surengęs nemažai koncertų Kaune ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, juose dalyvavo daugybė puikių mūsų šalies ir užsienio muzikantų. Birštone, Palangoje ir Panevėžyje grojo Izraelio kolektyvas „Ground Heights“ su įspūdinga, iš Etiopijos kilusia vokaliste Hewan Meshesha; Kauno respublikinėje ligoninėje dainavo dar labai jaunas Artūro Noviko džiazo mokyklos vokalinis kolektyvas „Color Jazz“; „Volfas Engelman“ studijoje Jano Maksimovičiaus (saksofonas) ir Dmitrijaus Golovanovo (klavišiniai) džiazo duetas pademonstravo savo naująją programą „Thousand Seconds of our Life“ („Tūkstantis mūsų gyvenimo akimirkų“); Kauno autobusų stotį šiemet drebino klaipėdiečių grandai Steponas Januška ir Algis Kilis su grupe „JazzWay“. Tačiau visa tai tebuvo uvertiūra.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam Vytautui Laurušui
(1930 05 08–2019 04 29)
Balandžio 29-ąją nustojo plakusi kompozitoriaus Vytauto Laurušo širdis: jautusi ir užjautusi žmogų. Anapilin išėjo didis žmogus, apdovanotas talentu nuoširdžiai kurti naują muzikos pasaulį, kuriame tilptų garsiniai mintijimai apie gyvenimo prasmę, emocijų proveržiai ir ironiškas požiūris į ilgai besitęsiantį gyvenimą.
Danguolė Vilidaitė
Viskas tik dėl vieno grūdo
Įspūdžiai iš Broniaus Kutavičiaus operos vaikams „Kaulo senis ant geležinio kalno“ Klaipėdoje
Nors kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus kūryboje randame tokias monumentalias scenines kompozicijas kaip jo operos „Lokys“ bei „Ugnis ir tikėjimas“, operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis“, vienas pirmųjų šio autoriaus prisilietimų prie teatro formos įvyko turbūt 1977-aisiais, kai M.K. Čiurlionio menų mokykloje buvo pastatyta vienaveiksmė opera vaikams „Kaulo senis ant geležinio kalno“ (teksto autorius Sigitas Geda). Operos, kad ir nesudėtingos, paprastos, premjera mokykloje tais laikais buvo neįprastas reiškinys. Kūrinys sulaukė netikėtos sėkmės ir net, tuometiniam kultūros ministro pavaduotojui Dainiui Trinkūnui padedant, be eilės įrašyta jo vinilinė plokštelė.
Edmundas Gedgaudas
Luko Geniušo pianistinės įžvalgos
Mintys po LVSO ir Luko Geniušo koncerto
Antrasis koncertas fortepijonui ir orkestrui... Johanneso Brahmso didingojo kūrinio laukiau tarsi šventės – juk labai retai turime progą gyvai išgirsti šį koncerto ir simfonijos žanrus sujungusį opusą. O dar ir pirmaeilis pianistas, kurio evoliuciją galime stebėti ir vis naujai stebėtis. Pastaruoju metu Lukas Geniušas Vilniuje dažniau koncertuodavo „Vaidilos“ salėje, kurios privalumus didina ir iš „Organum“ fortepijonų salono parūpintas „Bösendorfer“ firmos koncertinis fortepijonas, ir geriausia Vilniuje akustika.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Simfonija su būtinu fortepijonu
Lukas Geniušas skambino Johanneso Brahmso Antrąjį koncertą fortepijonui
Balandžio 18 d. Vilniaus Kongresų rūmuose Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Valstybinis simfoninis orkestras atliko Piotro Čaikovskio Pirmąją simfoniją g-moll, op. 13, „Žiemos svajos“ ir Johanneso Brahmso Antrąjį koncertą B-dur, op. 83. Solistas – pianistas Lukas Geniušas.
Vytautė Markeliūninenė
Nepatetiškai apie Beethoveną
Pokalbis su pianistu Daumantu Kirilausku
Jau tapo įprasta, kad kasmet pianistas Daumantas Kirilauskas parengia naują kompaktinę plokštelę. Ne, ne atsitiktinę, o įamžinančią subrandintą muzikinę programą. Pastaraisiais metais greta Johanno Sebastiano Bacho Partitų, Ludwigo van Beethoveno devynių fortepijoninių sonatų, Diabelli variacijų, op. 120, šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrybos (naujausiame, 2018 m. išleistame albume – Juliaus Andrejevo, Tomo Kutavičiaus, Felikso Bajoro, Juliaus Juzeliūno, Osvaldo Balakausko, Šarūno Nako, Loretos Narvilaitės, Jeronimo Kačinsko kūriniai), radosi ir dar vienas Beethoveno sonatų albumas.
