7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Rasa Murauskaitė

Mylėti, nekęsti ir nevaldomai kvatotis

Įspūdžiai po operos „Don Žuanas“ premjeros Klaipėdos Žvejų rūmuose

Wolfgango Amadeus Mozarto „Don Žuanas“ subtiliai balansuoja tarp komedijos ir tragedijos. Šis kūrinys – tarsi žvilgsnis į žmogiškąsias silpnybes, klaidos prigimties perspektyvas, tik perlietas gero humoro doze. Naujajame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatyme svarstyklių lėkštelės vis dėlto labiau svyra į sveiko komizmo pusę. Tai, o ir daugelis kitų šios vieno svarbiausių XVIII a. sceninių veikalų interpretacijos aspektų byloja apie „žiūrovišką“ jo kryptį. Tad ir kalbėti apie šį pastatymą epitetais „įsimintinas“, „išskirtinis“ tarsi nepritiktų, bet jo solidumą ir kokybę svarbu pastebėti. Priešingo rezultato sunku tikėtis, mat prie šio „Don Žuano“ dirbo komanda, kurios pavydėtų bet kuris Lietuvos teatras. Muzikinę operos dalį rengė žinomas Mozarto muzikos ekspertas, Zalcburgo Mozarteumo profesorius Josefas Wallnigas, veikalą režisavo Jonas Vaitkus, scenografija rūpinosi Gintaras Makarevičius, kostiumais – Sandra Straukaitė, choreografija Aurelijaus Liškausko, šviesos Eugenijaus Sabaliausko.

Aušra Krasauskaitė, Steponas Zonys ir Monika Pleškytė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aušra Krasauskaitė, Steponas Zonys ir Monika Pleškytė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Stančikaitė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Stančikaitė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Liskauskas ir Gabrielė Kuzmickaitė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Liskauskas ir Gabrielė Kuzmickaitė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Igoris Bakanas ir Steponas Zonys operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Igoris Bakanas ir Steponas Zonys operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Vaitkus, Josefas Wallnigas ir atlikėjai po operos „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Vaitkus, Josefas Wallnigas ir atlikėjai po operos „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Josef Wallnig. D. Matvejevo nuotr.
Josef Wallnig. D. Matvejevo nuotr.
Monika Pleškytė ir Kšištofas Bondarenko operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Monika Pleškytė ir Kšištofas Bondarenko operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Ką man kalba Mahlerio Trečioji

Mintys po Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncerto

Gustavas Mahleris ir „Eurovizija“ gegužės 16-osios vakarą plėšė pasiryžusius viską aprėpti. Norint buvo galima suspėti visur ir vėlų vakarą užbaigti priešais televizorių, džiaugiantis arba burnojant dėl Lietuvos atstovo pasirodymo. Čia eilinį kartą kažkas kažko nepadarė. O nuo pasiteisinimų, kad „viskas remiasi į pinigus“, man jau bloga. Pirmiausia viskas remiasi į puikias idėjas, kurių Lietuvai netrūksta jokioje srityje, tik jos ne visada būna išklausomos, išgirstamos ir juolab įgyvendinamos. Eurovizinė situacija jau yra tapusi tam tikru mūsų visuomenės (ir valdžios) simboliu – mes tokie „per vidurį“, neryškūs, be fantazijos. Žinoma, pinigų trūksta, bet gal po tuo slepiasi kitoks skurdas – dvasios, idėjų, požiūrio, svajonių?..

Justina Gringytė,  Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Justina Gringytė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Justina Gringytė, Valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Justina Gringytė, Valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinio choro moterų grupė, berniukų choras „Ąžuoliukas“  G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinio choro moterų grupė, berniukų choras „Ąžuoliukas“ G. Jauniškio nuotr.
Justina Gringytė, choro „Ąžuoliukas“ vadovas Vytautas Miškinis, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Justina Gringytė, choro „Ąžuoliukas“ vadovas Vytautas Miškinis, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Muzikinis epochų diskursas

Mintys po sezono pabaigos koncerto su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir Nareku Hakhnazaryanu

78-ojo Nacionalinio simfoninio orkestro sezono pabaigos programa klausytojams atskleidė į  kitokio mąstymo muzikos stichiją išsirutuliojantį galingąjį romantizmą. Galingąjį, nes ir šiandien mūsų žmogiškoji padermė yra jo glėbyje. Romantinė muzika, poezija yra nesibaigianti išpažintis, raibuliuojanti jausmų verpetais, kuriuos inspiruoja menininkai, apdovanoti įtaigiu, genialiu jutimiškumu.

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncertas. N. Žilinskaitės nuotr.
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncertas. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. N. Žilinskaitės nuotr.
Rita Nomicaitė

Koncertiškas finalas

Lietuvos kamerinio orkestro sezono pabaigos koncerto įspūdžiai

Lietuvos kamerinio orkestro programa sezono baigiamajam koncertui žėrėjo. Reikšmingiausią jos dalį apėmė šventiški koncerto žanro kūriniai, kiti opusai taip pat dalijosi smagia energija. Sezono finale šėlo Wolfgango Amadeus Mozarto Simfonija Nr. 11 D-dur, Arvydo Malcio Koncertas smuikui, altui ir  styginiams, Artūro Mikoliūno „Boružių piemuo“ styginiams ir didžiajam būgnui bei nuostabiausioji Mozarto Koncertinė simfonija (Sinfonia concertante) smuikui, altui ir orkestrui Es-dur. Programos idėja suderino margaspalvius maršo, šokio pobūdžio skambesius ir jų kontrastus su liūdnai mąsliomis mintimis.

Artūras Mikoliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Artūras Mikoliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Arvydas Malcys ir atlikėjai. R. Šeškaičio nuotr.
Arvydas Malcys ir atlikėjai. R. Šeškaičio nuotr.
Džeraldas Bidva, Hartmut Rohde, Vilmantas Kaliūnas. R. Šeškaičio nuotr.
Džeraldas Bidva, Hartmut Rohde, Vilmantas Kaliūnas. R. Šeškaičio nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Džeraldas Bidva, Gediminas Derus, Arvydas Malcys su žmona Vaiva, Vilmantas Kaliūnas, Hartmutas Rohde. Nuotrauka iš A. Malcio asmeninio archyvo
Džeraldas Bidva, Gediminas Derus, Arvydas Malcys su žmona Vaiva, Vilmantas Kaliūnas, Hartmutas Rohde. Nuotrauka iš A. Malcio asmeninio archyvo
Aldona Eleonora Radvilaitė

Skriski, skriski Lietuvėlėn (II)

Įspūdžiai iš tarptautinio festivalio „Sugrįžimai“ koncertų

Yra manančiųjų, kad šių metų „Sugrįžimų“ koncertai dar įdomesni nei ankstesniųjų. Balandžio 15 d. puikios akustikos Taikomosios dailės ir dizaino (TDDM) salėje geriausias dovanas klausytojams teikė išskirtiniais gabumais ir aukštu profesiniu pasirengimu pasižymintys trys Norvegijos muzikos akademijos studentai. Klarnetą tobulai įvaldžiusi lietuvaitė Morta Kačionaitė šiemet kartu su violončelininku Martinu Solbu Stangebye bei pianistu Olafu Andreasu Strandu laimėjo Norvegijos muzikos akademijos kamerinės muzikos konkursą.

Morta Kačionaitė, Olaf Andreas Strand,  Martin Solb Stangebye. Asmeninio archyvo nuotr.
Morta Kačionaitė, Olaf Andreas Strand, Martin Solb Stangebye. Asmeninio archyvo nuotr.
„Edson ensemble“. A. Duobienės nuotr.
„Edson ensemble“. A. Duobienės nuotr.
Lora Kmieliauskaitė

Šiuolaikinę muziką tereikia pasiimti

Festivalis „Druskomanija“ pristato: pokalbis su dirigentu profesoriumi Donatu Katkumi

Nors šiemet „Druskomanijos“ pagrindinė vertybė yra laisvė, festivalis taip pat tęsia tradicijas ir, kaip ir kasmet, pristato Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos bakalauro absolventų baigiamuosius darbus. Tai ypatinga galimybė klausytojams išgirsti, kokiomis kūrybinėmis idėjomis gyvena patys jauniausi kūrėjai ir netgi paspėlioti, kokiomis kryptimis formuosis lietuviškos šiuolaikinės muzikos laukas. Šalia absolventų premjerų koncerte skambės festivalio užsakymu sukurtos jaunų, lietuviškos šiuolaikinės muzikos scenoje jau žinomų kūrėjų kompozicijos.

Donatas Katkus. R. Šeškaičio nuotr.
Donatas Katkus. R. Šeškaičio nuotr.
Jūratė Kučinskaitė

Didžioji sonata Paliesiaus dvare

Įspūdžiai po Vladimiro Tarasovo ir Vladimiro Čekasino programos „La Sonata Grande“

„Akustika kaip Berlyno filharmonijoje“, – po koncerto žavėjosi Vladimiras Tarasovas, išsklaidydamas mano abejones dėl galimo mušamųjų rezonavimo su akmeninėmis „Pasagos“ salės sienomis Paliesiaus dvare, kur drauge su ilgamečiu kūrybiniu bendražygiu Vladimiru Čekasinu pristatė programą „Didžioji sonata“ („La Sonata Grande“). Garsusis perkusininkas džiūgavo, kad šioje išskirtinės akustikos salėje jiedu galėjo valdyti plačiausią dinamikos skalę – nuo pastelinių pianissimo potėpių iki dramatiško fortissimo.

Vladimiras Čekasinas. A. Jakšto nuotr.
Vladimiras Čekasinas. A. Jakšto nuotr.
Vladimiras Tarasovas. A. Jakšto nuotr.
Vladimiras Tarasovas. A. Jakšto nuotr.
Vladimiras Čekasinas. A. Jakšto nuotr.
Vladimiras Čekasinas. A. Jakšto nuotr.
Vladimiras Čekasinas. A. Jakšto nuotr.
Vladimiras Čekasinas. A. Jakšto nuotr.
Vladimiras Tarasovas. A. Jakšto nuotr.
Vladimiras Tarasovas. A. Jakšto nuotr.
Zita Bružaitė

Dvi programos – vienas tikslas

Orkestrų „Trimitas“ ir „Ąžuolynas“ mainų koncertai

Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ ir Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ nuo seno draugauja ir susitinka savo žanro renginiuose, tačiau praeitų metų rudenį buvo pasvajota ir apie naujas bendrystės formas, o netrukus sutarta inicijuoti programas pasikeičiant dirigentais. Mainų tikslas – ne tik bendradarbiauti, bet ir plėtoti profesionalių pučiamųjų orkestrų veiklą, originalias idėjas, juolab kad kitoks svečio dirigento mostas, darbas su orkestru visada naudingas ir kolektyvams, ir patiems programas rengiantiems dirigentams.

Orkestras „Ąžuolynas“ ir solistai, dirigentas Ugnius Vaiginis. D. Čėplos nuotr.
Orkestras „Ąžuolynas“ ir solistai, dirigentas Ugnius Vaiginis. D. Čėplos nuotr.
Orkestras „Ąžuolynas“, dirigentas Ugnius Vaiginis. D. Čėplos nuotr.
Orkestras „Ąžuolynas“, dirigentas Ugnius Vaiginis. D. Čėplos nuotr.
Orkestras „Ąžuolynas“. D. Čėplos nuotr.
Orkestras „Ąžuolynas“. D. Čėplos nuotr.
Koncerto akimirka. D. Čėplos nuotr.
Koncerto akimirka. D. Čėplos nuotr.
Justina Tomkutė-Petraitienė, orkestras „Ąžuolynas“, dirigentas Ugnius Vaiginis. D. Čėplos nuotr.
Justina Tomkutė-Petraitienė, orkestras „Ąžuolynas“, dirigentas Ugnius Vaiginis. D. Čėplos nuotr.
Justina Tomkutė-Petraitienė, orkestras „Ąžuolynas. D. Čėplos nuotr.
Justina Tomkutė-Petraitienė, orkestras „Ąžuolynas. D. Čėplos nuotr.
Orkestras „Ąžuolynas“, dirigentas Ugnius Vaiginis. D. Čėplos nuotr.
Orkestras „Ąžuolynas“, dirigentas Ugnius Vaiginis. D. Čėplos nuotr.
Koncerto akimirka. D. Čėplos nuotr.
Koncerto akimirka. D. Čėplos nuotr.
Paulina Nalivaikaitė

„Permąstant fortepijoną“

Festivalis „Druskomanija“ pristato: pianistė Marta Finkelštein

Pianistė Marta Finkelštein didžiulę savo kūrybinės energijos dalį skiria šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ veiklai, būdama jo narė ir vadovė. Marta pasakoja be galo mėgstanti sumanyti ir formuoti konceptualumu garsėjančių ansamblio koncertų idėjas – programos formavimo procesas jai teikia ne mažiau malonumo nei įgyvendinimas. Šis aspektas atlikėjai ne mažiau svarbus ir solinėje veikloje – gegužės 11 d. rengiamas koncertas „Piano re-imagined“ („Permąstant fortepijoną“), kuriame skambės kompozicijos, kviečiančios kitu kampu pažvelgti į pianisto veiklos fenomeną, ir siekiančios rekontekstualizuoti kiek ikonišką fortepijoninės muzikos rečitalio žanrą. Artėjant Martos koncertui „Druskomanijos“ festivalyje, kalbiname atlikėją.

Paulina Nalivaikaitė ir Marta Finkelštein. Organizatorių nuotr.
Paulina Nalivaikaitė ir Marta Finkelštein. Organizatorių nuotr.
Pianistė Marta Finkelštein. Organizatorių nuotr.
Pianistė Marta Finkelštein. Organizatorių nuotr.
Paulina Nalivaikaitė

„Flute Focus“

Festivalis „Druskomanija“ pristato: fleitininkė Ewa Liebchen

„Druskomanijos” festivalio viešnia iš Lenkijos, fleitininkė Ewa Liebchen – viena ryškiausių šiuolaikinės muzikos atlikėjų. Muzikantė, įvaldžiusi fleitas nuo piccolo iki bosinės, aktyviai koncertuoja su šiuolaikinės muzikos ansambliais, kartu su kolega fleitininku Rafału Jędrzejewskiu yra įkūrę duetą „Flute o’clock“. E. Liebchen atlieka įvairių kūrėjų muziką, tačiau taip pat jai svarbu skatinti ir garsinti savo šalies kompozitorių kūrybą. Fleitininkė aktyviai bendradarbiauja su jaunosios ir viduriniosios kartos kompozitoriais ir gali pasidžiaugti specialiai jai sukurtų kūrinių gausa. Gegužės 11 d. Vilniuje, Kompozitorių namuose E. Liebchen surengs solinį pasirodymą „Flute Focus“, kuriame skambės lenkų, lietuvių ir kanadientės muzika fleitai ir elektronikai. Artėjant koncertui, pakalbinome atlikėją.

Ewa Liebchen. Organizatorių nuotr.
Ewa Liebchen. Organizatorių nuotr.
Ewa Liebchen. Organizatorių nuotr.
Ewa Liebchen. Organizatorių nuotr.
Ewa Liebchen. Organizatorių nuotr.
Ewa Liebchen. Organizatorių nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas