7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

7md inf.

Paskelbti Europos kino akademijos apdovanojimų nominantai

Nugalėtojai paaiškės gruodžio 1 d.
 

Šį savaitgalį paskelbti Europos kino akademijos apdovanojimų nominantai. Nugalėtojai paaiškės gruodžio 1 d. Maltoje per iškilmingą apdovanojimų ceremoniją, kuri šiemet vyks jau 25 kartą.


Geriausio Europos 2012 metų filmo apdovanojimui nominuoti: Michaelio Haneke‘s filmas „Meilė“ („Amour“, Austrija, Prancūzija, Vokietija), Christiano Petzoldo „Barbara“ (Vokietija), Paolo ir Vittorio Taviani „Cezaris turi mirti“ („Cesare deve morire“, Italija), Olivier Nakache‘o ir Erico Toledano „Neliečiamieji“ („Intouchables“, Prancūzija), Thomaso Vinterbergo „Medžioklė“ (Jagten“, Danija) ir Steve‘o McQueeno „Gėda“ („Shame“, D. Britanija).

„Cezaris turi mirti“
„Cezaris turi mirti“
„Barbara“
„Barbara“
Jonas Ūbis

Važiuokime į Gargždus?

Krėsle prie televizoriaus

 

 

Jei dirbčiau turizmo agentūroje, būtinai sugalvočiau vienos dienos kelionę į Gargždus. Kelionė gal padėtų atsakyti į klausimą, kodėl šio miesto gyventojai taip myli Petrą Gražulį, kad nuolat jį renka į Seimą. Kodėl būtent šiame šalies užkampyje gyvenantys žmonės nori, kad Seime jiems atstovautų juokingas
homofobas? Nejau visi gargždiškiai žavisi šiuo išpuoselėtu vyriškiu, linkusiu į viešus ekscesus? Kas suformavo tokį jų požiūrį į politiką – oras, geografinė padėtis ar kokios nors gamtinės anomalijos? Gal atsidūrę Gargžduose keliautojai taip pat pajustų nenugalimą ir protu nepaaiškinamą potraukį šiam seimūnui? Matote, kiek daug klausimų, ir tai tik pradžia. Kita vertus, kol turizmo agentūros delsia, kodėl tokios kelionės mums negalėtų surengti kokia nors iš lietuviškų televizijų? Gal, įminę Gražulio sėkmės mįslę, kitaip pažiūrėtume ir į savo tautą?
 

Šiaip ar taip, Vėlinės žada

 

„Pasiruošusi kilti“
„Pasiruošusi kilti“
„Amelija“
„Amelija“
Pagal rengėjų inf.

„Scanorama 2012“: lietuviškos premjeros

Nauji filmai ir prisiminimai apie neseną praeitį

 

 

Lapkričio 8 d. prasidėsiantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pristatys keturių pilnametražių lietuviškų dokumentinių filmų premjeras. Šių filmų autoriai – skirtingų kartų bei patirčių kūrėjai.
 

Populiarios trumpo metražo vaidybinės komedijos „Jau puiku, tik dar šiek tiek...“ (2009) autorė Lina Lužytė dokumentinį filmą „Igruški“ (Lietuva, 2012) nufilmavo Baltarusijoje, Žlobine. Praėjus 21 metams po Sovietų Sąjungos griūties daugelis miesto gyventojų išgyvena tik siūdami ir pardavinėdami pliušinius žaislus. Vieninteliai žaislų, kuriuos filmo autorė kažkodėl nusprendė vadinti rusiškai „igruški“, pirkėjai – pravažiuojančių traukinių keleiviai. Tačiau priartėti prie traukinio su žaislais prekeiviams yra draudžiama. O žmonės gamina žaislus, juos parduoda, šnekasi, išgėrinėja

 

„Igruški“
„Igruški“
„Tėvas“
„Tėvas“
„Sapnuoju, kad einu“
„Sapnuoju, kad einu“
 „Antra klasė“
„Antra klasė“
7MD

Kino naujienos trumpai

Europos kino akademija nominavo dokumentinius filmus

Europos kino akademija paskelbė tris filmus, kurie nominuoti geriausio šių metų Europos dokumentinio filmo apdovanojimui. Tai – Manuelio von Stürlerio „Klajoklių žiema“ („Hiver nomade“, Šveicarija). Niono dokumentinio kino festivalyje šiemet geriausiu pripažintas filmas – tai pasakojimas apie piemenis Carole ir Pascalį, kurie turi peržiemoti kartu su trimis asilais, keturiais šunimis ir 800 avių. 600 kilometrų sunkiais ir šaltais žiemos keliais – išbandymas, bet kartu ir tikras šiuolaikinis nuotykis.
Per dvi valandas trunkantis Julieno Temple’o „Londonas – šiuolaikinis Babilonas“ („London – the Modern Babylon“, D. Britanija) buvo įtrauktas į kultūrinę Londono olimpiados programą. Tai kelionė į britų sostinės centrą, pokalbiai su menininkais, muzikais, rašytojais, paprastais žmonėmis ir politiniais radikalais apie
 

„Londonas – šiuolaikinis Babilonas“
„Londonas – šiuolaikinis Babilonas“
„Arbata arba elektra“
„Arbata arba elektra“
„Rūdys ir kaulas“
„Rūdys ir kaulas“
„Tango Libre“
„Tango Libre“
7MD informacija

Lietuvos dokumentinis kinas internete

 

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugoma daugiau kaip aštuoni tūkstančiai lietuviškų dokumentinių filmų. Siekdamas pagerinti prieigą prie filmų, Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato naują interneto portalą www.e-kinas.lt, sukurtą įgyvendinant projektą „Lietuvos dokumentinis kinas Internete (e-kinas)“, finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemonę „Lietuvos kultūra informacinėje visuomenėje“.
 

Jau dabar naujame interneto portale www.e-kinas.lt galima rasti daugiau kaip šimtą filmų, sukurtų 1919–1961 metais. Portalas nuolat papildomas naujais filmais. Planuojama, kad artimiausiu metu bus

 

Iliustracija: www.e-kinas.lt
Iliustracija: www.e-kinas.lt
Jonas Ūbis

Susitiksime kapuose

 

Krėsle prie televizoriaus

 

 

Ateinančią savaitę kasdien nuo pirmadienio iki ketvirtadienio LRT rodys garsiausias pasaulio kapines. Toks pasirengimas lapkričio 1-ajai tautai, manau, pasirodys adekvatus, nors aš neįsivaizduoju, kaip kasdien galima žiūrėti filmus apie kapines. Net ir pačias garsiausias. Įtariu, kad tai nesveika. Panašiai kaip savaitė, skirta Vytauto Landsbergio jubiliejui. Kai televizija sako nesibaigiančius tostus, vaizdelis gana fantasmagoriškas. Nežinau, kokie tostai mūsų laukia po šio sekmadienio, bet lapkričio 1-ąją (22.05) LRT užbaigs garsiausiu pernykščiu filmu – Larso von Triero „Melancholija“. Tai filmas apie pasaulio pabaigą. Jis gražus, elegantiškas, kiekvienas jame ras sau pagal poreikius – vieni saują filosofijos, kiti – aštrokos erotikos, treti – pasvarstymų apie meno prasmę, ketvirti – grakščių kino klasikų Antonioni ar Tarkovskio citatų.
 

Įtariu, jog von Trieras norėjo parodyti, kad sapnus ir fantazijas kuriame nebe patys, o masinė kultūra – reklama, rinkodaros triukai ir vartojimo ideologijos. Bet „Melancholija“ – visai vykusi artėjančios katastrofos reklama. Tiksliau, tos būsenos ar nuojautos, kurią išgyvena šių dienų žmonės, kuriems nuolat ir Holivudas, ir žiniasklaida primena, kad netrukus sulauksime pabaigos. Kokiai nors p. Fekalijai iš parlamento filmas, žinoma, gali pasirodyti

 

„Kuždesių sala“
„Kuždesių sala“
„Melancholija“
„Melancholija“
Pagal rengėjų inf.

Būtina pamatyti

„Scanorama 2012“

 

 

Lapkričio 8 d. debiutiniu islandų režisieriaus Hafsteinno Gunnaro Sigurðssono filmu „Bet kuriuo keliu“ bus atidarytas jau dešimtą kartą rengiamas Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Forumas vyks lapkričio 8–25 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Jo programoje – svarbių kino apdovanojimų šiemet sulaukę filmai, apie kuriuos kalba visi, išskirtinės Liv Ullmann ir Istvano Szabo retrospektyvos, konkursinė Baltijos šalių programa, lietuviškų filmų premjeros, susitikimai su filmų autoriais ir iškiliais svečiais.
Šį penktadienį jau bus paskelbta forumo programa, nuo 27 d. bus pardavinėjami bilietai, tą pačią dieną skelbiama ir abonementų akcija. Pateikiame ta proga „Scanoramos“ rengėjų sudarytą filmų, kuriuos būtina pamatyti, sąrašą.
 
„Meilė“ („Amour“, Prancūzija, Vokietija, Austrija, 2012)

...Žoržas (Jean-Louis Trintignant) ir Ana (Emmanuelle Riva) – į devintąją dešimtį įkopusi intelektualų pora. Į pensiją išėję muzikos mokytojai gyvena prabangiame bute Paryžiuje, apsupti knygų apie dievinamą kompozitorių Franzą Schubertą. Vieną rytą Aną ištinka

 

„Už kalvų“
„Už kalvų“
„Meilė“
„Meilė“
Gediminas Kukta

Amerikos splinas

Nauji filmai – „Kazino apiplėšimas“

 

Absurdiški filmų pavadinimų vertimai į lietuvių kalbą, deja, jau nebestebina. Imi net abejoti, ar platintojai apskritai peržiūri filmus, ar apsiriboja tik trumpais užsienietiškais „sinopsiais“ ir „treileriais“, kurie neretai tik klaidina. Naujausią gimusio Naujojoje Zelandijoje, bet kuriančio JAV režisieriaus Andrew Dominiko juostą „Killing Them Softly“ išversti į „Kazino apiplėšimą“ (JAV, 2012) reikia nemažai kvailumo. Lietuviškai pavadinimas platintojams turbūt skamba pernelyg „švelniai“ ir nieko nepasako apie žanrą. Šių laikų eiliniam žiūrovui, nesivarginančiam skaityti nei aprašymų, nei plačiau pasidomėti filmu prieš einant į kino teatrą, pavadinimas turi būti suprantamas, sufleruoti „pagrindinę mintį“, kitaip sakant – tiesmukas. O jei taip nesinorėjo to poetiško pavadinimo, tiesą sakant, apie filmą ir jo atmosferą pasakančio daug daugiau nei naujai sugalvotasis, kodėl netiko „Kogano sandėris“? Juk taip vadinamas amerikiečių rašytojo, advokato ir žurnalisto George’o V. Higginso romanas, pagal kurį filmas ir sukurtas. Logiškas paaiškinimas, matyt, vienintelis: savo tiksline auditorija platinimo kompanijos laiko paauglius, „Oušeno“ trilogijos ir panašių veiksmo filmų gerbėjus. Tokiems reikia lengvo masalo. Tačiau šiuo atveju ir jie apgaunami

„Kazino apiplėšimas“
„Kazino apiplėšimas“
„Kazino apiplėšimas“
„Kazino apiplėšimas“
Aistė Račaitytė

Apie kasdienybės dramą ir pankų sindromą

 

Festivalio „Ad hoc: nepatogus kinas“ svečiai iš Suomijos

 

Trečiadienį oficialiai uždarytas kino festivalis „Ad hoc: nepatogus kinas“ sulaukė ne tik daug žiūrovų, bet ir svečių. Pristatyti savo filmo „Panko sindromas“(„Kovasikajuttu“, Suomija, 2012) į Vilnių atvyko trys kūrybinės grupės nariai – režisierius Jukka Kärkkäinenas, operatorius Jani-Petteri Passis ir prodiuseris Sami Jahnukainenas. Trys suomiai į kiną pasuko visai netikėtai: J.-P. Passis planavo tapti jūrininku, Jukka dirbo sandėlyje, kur suprato, kad reikia kažką keisti, o Sami po kelių nesėkmingų bandymų įstoti į universitetą studijuoti istorijos užsirašė į kino kursus, kur ir sutiko Jukką. Dabar trijulė džiaugiasi savo bendro darbo darna ir tarpusavio supratimu, kuria klausydami širdies ir teigia, kad neprofesionalumas kine, ypač dokumentikoje, – dažnai tik privalumas. Kartu jie sukūrė du dokumentinius filmus, ateityje tikisi sulaukti finansinės paramos ir jau suplanuotam vaidybiniam. Pirmas jų filmas „Tautos svetainė“ („Kansakunnan olohuone“, 2009)rodė kelis išraiškingus suomių svetainės kambarius, juose kalbinami esminius pokyčius išgyvenantys žmonės. Tai filmas apie dėmesio ir žmogiško supratimo ilgesį, laiko tėkmę ir kasdienę gyvenimo dramą. „Panko sindrome“ kūrėjai atranda tikro punk esmę keturių protinę negalią turinčių pankrokerių Pertti, Sami, Kari ir Toni grupėje. Pokalbis apie šiuos filmus su jų autoriais vyko Lietuvos kinematografininkų sąjungoje – studentų „Šoblės kino klube“.

Režisierius Jukka Kärkkäinen ir operatorius Jani-Petteri Passi
Režisierius Jukka Kärkkäinen ir operatorius Jani-Petteri Passi
Režisierius Jukka Kärkkäinen, operatorius Jani-Petteri Passi, prodiuseris Sami Jahnukainen
Režisierius Jukka Kärkkäinen, operatorius Jani-Petteri Passi, prodiuseris Sami Jahnukainen
7MD

Kino naujienos trumpai

Dar vienas filmas apie pranašą Mahometą?

Kol niekinga „Musulmonų nekaltybė“ kelia audras ne tik internete, bet ir tikrovėje, garsus Irano kino kūrėjas Majidas Majidi („Dangaus vaikai“, „Lietus“) kuria, o gal jau net baigė filmą apie pranašo Mahometo gyvenimą. Islamo tradicija draudžia vaizduoti pranašą, tačiau Majidi filmas ne tik kuriamas Irane, bet ir gavo valstybės paramą – rekordišką 30 milijonų dolerių sumą. Pasak Irano žiniasklaidos, filmas kuriamas „glaudžiai bendradarbiaujant su aukštos kvalifikacijos istorikų ir tyrinėtojų grupe“. Tikslas – parodyti islamo humaniškumą – ir auditorija (skiriamas žiūrovams visame pasaulyje) žada, kad kino dvikovos taps svarbiu civilizacijų karų įrankiu. Filmą apie pranašą Mahometą rengiamasi kurti ir Katare: sunitai bijo, kad Irano šiitai gali neteisingai sudėstyti akcentus. Kataro filmo biudžetas

Majid Majidi
Majid Majidi
Renata Litvinova filme „Paskutinė Ritos pasaka“
Renata Litvinova filme „Paskutinė Ritos pasaka“
„Dingęs“
„Dingęs“
Christophas Waltzas filme „Kivirčas“
Christophas Waltzas filme „Kivirčas“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas