Į tokį kaimą ir grįžta pagrindinis filmo herojus – dainininkas Pranas. Ekrane – aktorius Aleksandras Kaidanovskis, sovietinių žmonių mėgto dvasingumo
Man keturiasdešimt penkeri. Esu įsitikinęs, kad filmą paveikė
Istorija man pasirodė pernelyg sensacinga, smarkiai melodramatiška. Prieš metus iš kalėjimo buvo paleista paskutinė vienuolė, apkaltinta dalyvavusi
Pilna buvo ir didžioji „Forum Cinemas Vingis“ salė, kai joje rodyta Michaelio Haneke’s „Meilė“. Paprastas, o kartu paslaptingas
Pagal užsienio žiniasklaidą
Lapkričio 28 d. Londone vyksiančiame „Sotheby’s“ aukcione bus parduodami rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio laiškai, audioįrašai, fotografijos ir scenarijai. Jie įvertinti 80–100 tūkstančių svarų sterlingų. Rinkinį parduoda kinotyrininkė ir Tarkovskio knygos „Įamžintas laikas“ bendraautorė Olga Surkova. Dokumentai susiję ir su asmeniniu režisieriaus gyvenimu, ir su jo kūryba.Vienas įdomiausių lotų – Leonidui Brežnevui
Krėsle prie televizoriaus
Jau visų pamirštas Kozma Prutkovas sakė: „Jei nori būti laimingas, būk!“ Norvegų debiutantės Anne Sewitsky komedijos „Nesveikai laiminga“ (LRT Kultūra, 14 d. 22.10) herojė Kaja, manau, jam pritartų. Kai į mažą miestuką, kuriame ji gyvena kartu su nesveikai medžioti mėgstančiu vyru, atsikelia sutuoktiniai Sigvė ir Elizabet, Kaja nusprendžia, kad bus laiminga. Ko laukti iš filmo, kai dvi šeimyninio gyvenimo krizę išgyvenančios poros atsiduria kaimynystėje, ir dar norvegiškos žiemos apsuptyje? Kitaip ir negali būti: tarp jų kažkas įvyks. To „kažko“ laukti ilgai nereikės. Artumo pasiilgusi Kaja pradės romaną su žmonos neištikimybės įskaudintu Signe. Homoseksualumą slepiantis Kajos vyras pasijus įžeistas dvigubai. Bet racionali Signės žmona viską sustatys į savo vietas. Finale herojai nebebus tokie, kokie buvo filmo pradžioje, sekdami visais šiuolaikinio kino dramaturgijos reikalavimais, nepasikeis tik porų
Ottinger studijavo tapybą ir fotografiją Miuncheno dailės akademijoje. Sorbonos universitete ji gilinosi į etnologiją, religijotyrą ir meno istoriją, būtent Paryžiuje ji parašė ir pirmąjį scenarijų prancūzų televizijai. 1973 m. persikėlusi į Berlyną, Ottinger pradėjo kurti filmus. Pirmasis jos filmas „Laokonas ir sūnūs. Esmeraldos del Rio permainų istorija“ („Laokoon & Söhne“, 1975) – tai fantasmagoriškas pasakojimas apie Esmeraldą iš šalies, kurioje gyvena tik moterys. Vienas garsiausių ankstyvųjų Ottinger filmų „Madam X – absoliuti valdovė“ („Madame X: An Absolute Ruler“, 1977) – ekstravagantiškas stilizuotas filmas apie piratus, kuriame vyriška simbolika tampa feministinių
Pirmoje konkursinėje programoje bus parodytas lietuvių režisierės Oksanos Burajos filmas „Liza, namo!“ (Lietuva, Estija, 2012, 27 min.), jo premjera įvyko praėjusį savaitgalį pasibaigusiame Tarptautiniame Leipcigo kino festivalyje. Tai pasakojimas apie
Dar nepamiršote to filmo? Juk jis buvo taip seniai! Buvau sužavėta Marguerite Duras scenarijumi, taip pat man patiko trumpametražiai Alaino Resnais filmai. Greitai suradome bendrą kalbą. Ar patikėsite, kad
Pagal užsienio žiniasklaidą
Roberto Benigni jubiliejus
Populiarus visame pasaulyje italų aktorius Roberto Benigni švenčia savo šešiasdešimtmetį. Aktorius, kurį dabar ir savo ekranuose galime pamatyti Woody Alleno filme „Į Romą su meile“, gimė 1952 m. spalio 27 dieną. Jis nebaigė jokios aktorių mokyklos. Būdamas dvidešimties Benigni debiutavo komedijų teatro scenoje ir greit pateko į televiziją – populiarioje pramoginėje laidoje vaidino ekscentrišką kino kritiką. Praėjus keleriems metams po kino debiuto, sukūrė ir savo pirmą filmą „Tu mane jaudini“ („Tu mi turbi“). Filmavimo aikštelėje Benigni susipažino su būsima žmona Nicoletta Braschi, ji vėliau vaidino beveik visuose jo filmuose. Netrukus susiformavusį savitą Benigni komedijų stilių galima apibūdinti keliais žodžiais: groteskas, absurdas, klaidų komedija. Tačiau kartais Benigni vaidina ir kitų kūrėjų filmuose, tarp jų buvo Federico Fellini, Jimas Jarmuschas.
1997 m. Benigni sukūrė tragikomediją apie Holokaustą „Gyvenimas yra gražus“, atnešusią režisieriui pasaulinę šlovę, du „Oskarus“, bet kartu ir sukėlusią šoką bei diskusijas. Paskutinius septynerius metus Benigni nesukūrė nė vieno filmo. Tuos metus jis skyrė pirmiausia Dante’s „Dieviškosios komedijos“ populiarinimui tarp savo tėvynainių. Aktoriaus monologai italų miestų aikštėse ir televizijoje tapo plačiai komentuojamais politiniais ir visuomeniniais įvykiais. Jau ne vienus metus Benigni satyros objektas yra buvęs