Tritomis „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“
Tritomis „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“, pasirodęs prieš pusmetį, – kultūros įvykis, nes apima visą Lietuvos kino istoriją ir pristato daugybę asmenybių. „Kino“ žurnalas parengė didžiulį leidinį, kuris iškart tapo reikalingas ir akademinei bendruomenei, ir paprastam kino mėgėjui ar eiliniam knygų skaitytojui. Septyniasdešimt du tekstus rašė dvidešimt septyni pagrindiniai lietuvių kino kritikai ir kinotyrininkai. Atskiri rašiusiųjų „kadrai“ tapo tritome intelektualia kino istorija, skatinančia susimąstyti apie kino filosofiją, apie nuostabius kino žmones.
Nauji filmai – „Emilija Perez“
Nuo neonoiro („Plakti mano širdis nustojo“), kalėjimo trilerio („Pranašas“), vesterno („Broliai Sistersai“) iki romantinės dramos („Kaulai ir rūdys“) – prancūzas Jacques’as Audiard’as ne tik nuolat eksperimentuoja su žanrų konvencijomis, bet ir niekada neužsistovi vienoje vietoje. Naujausiame filme „Emilija Perez“ („Emilia Pérez“, Prancūzija, Belgija, Meksika, 2024) jis nevaržydamas savęs mėgaujasi visa ko pertekliumi emancipacijos istorijoje, į viena sujungdamas trilerį, melodramą, miuziklą ir autorinę dramą.
Krėsle prie televizoriaus
Kadaise pažinojau ponią, kuri buvo įsitikinusi, kad yra tolima Chopino giminaitė, nes pirmosios jos pavardės raidės irgi buvo „Šo“. Dauguma šių dienų lietuvių taip pat tiki savo bajoriškomis šaknimis ir priklausymu kokiam nors elitui – verslininkų, politikų, tinklaraštininkų, visuomenininkų, patriotų. Priklausymas elitui įpareigoja, tad kiekvienas lietuvis (-ė) yra ne tik krepšinio specialistas (-ė), virėjos Beatos svečias (viešnia), bet ir gurmanas (-ė), o žodis „Michelin“ jiems žadina šventą pagarbą.
Nauji filmai – „Tokie smulkūs dalykai“
Nors filmo anotacijoje daug užsimenama apie Bažnyčią ir Magdalenos skalbyklas – institucijas vienuolynuose, užsiėmusias jaunų merginų (ne tik prostitučių, tačiau ir neplanuotai pastojusių ar tiesiog šeimoms savo elgesiu neįtikusių paauglių) „perauklėjimu“, „Tokie smulkūs dalykai“ („Small Things like These“, rež. Tim Mielants, Airija, Belgija, JAV, 2024) yra kameriška vieno personažo drama. Per Bilo Furlongo (Cillian Murphy) istoriją viena iš Airijos nacionalinių traumų paverčiama klasikiniu pasakojimu apie vidinį moralinį konfliktą: darbo reikalais atvykęs į vienuolyną, šaltame sandėlyje Bilas randa užrakintą besilaukiančią merginą ir turi apsispręsti, ar sutrikdyti miestelio bendruomenės ramybę, ar užmerkti akis kartu su visais ir, kaip pataria jo žmona, rūpintis tik savo paties ir šeimos gerove.
Nauji filmai – „Už gretimų durų“
Kuo vyresnis tampi, tuo dažniau susimąstai apie mirtį, juk ji – gyvenimo dalis. Susitaikymo (arba ne) su ja procesas užtrunka: vieni ją mato tamsiai, lyg juodąją skylę, kiti bando pabaigą traktuoti kuo šviesiau, nes, galbūt, gyvenimą dabartiniame pasaulyje palikti ne taip ir baisu. Akivaizdu, kad ispanų režisierius Pedro Almodóvaras apie tai mąsto vis dažniau ir be užuolankų. Akivaizdu ir tai, kas jį labai baugina, – išėjimo akimirką likti vienam. Apie šią baimę ir senėjimą režisierius pasakojo jau ankstesniame filme „Skausmas ir šlovė“, o naujausiame darbe „Už gretimų durų“ („The Room Next Door“, Ispanija, JAV, 2024) apie mirtį jis kalba tiesiai.
Pokalbis su „Skalvijos“ edukacinių programų vadove Vėjūne Dūdėniene
Vėjūnė Dūdėnienė – „Skalvijos“ kino centro edukacinių programų vadovė. Aistringai domėdamasi kinu ir švietimu, savo karjerą ji paskyrė prasmingų patirčių jauniesiems žiūrovams kūrimui. Per daugelį metų įgijo patirties kurdama ir valdydama edukacines kino programas, taip pat filmų platinimą, filmų peržiūras šeimoms, nacionalinį mokyklų projektą ir specialiai paaugliams skirtą dvejų metų kino mokyklą. Neseniai „Skalvija“ už savo edukacines iniciatyvas sulaukė pripažinimo „Europa Cinemas“ konferencijoje. Šia proga susitikome pasikalbėti apie jaunimo edukaciją ir arthauzo kino teatrus.
Krėsle prie televizoriaus
Sausio 13-osios įvykius Vilniuje fiksavo latvių dokumentininkas Juris Podniekas. Jo nufilmuoti kadrai nebeatsiejami nuo kolektyvinės lietuvių atminties, jie atspindi ir SSRS griūtį, ir tragiškas visos XX a. pabaigos akimirkas. Režisierius ir operatorius Podniekas (1950–1992) buvo vienas ryškiausių Latvijos kino kūrėjų. 1986-aisiais pasirodęs jo filmas „Ar lengva būti jaunam?“ sulaukė didžiulio atgarsio ir tapo artėjančių permainų pranašu. Podniekas mokėjo tiesiai ir skaudžiai kalbėti apie savo laiką, visuomenę, ieškojo atsakymų į sudėtingus tautos istorijos klausimus.
Pasirodė naujas „Kinas“
Gyvename baisiai nejuokingais laikais. Tad šio numerio rišamoji gija – komedija, humoras. Tikriausiai tik jis gali padėti išlaikyti bent šiek tiek sveiko proto.
Vienas labiausiai šiemet patikusių filmų – „The Outrun“ (rež. Nora Fingscheidt). Tikėjausi, kad apie šį filmą bus daugiau kalbama, ypač – apie aktorės Saoirse Ronan vaidybą, tačiau, regis, klydau. Todėl labai noriu jį paminėti dabar, kad nepraslystų pro akis! Kitąmet laukiu Bong Joon-ho sugrįžimo su „Mickey 17“, Chloé Zhao „Hamneto“ interpretacijos su puikiaisiais Paulu Mescaliu bei Jessie Buckley ir daugybės europietiškų filmų. Mane taip pat labai intriguoja vieno mano mylimiausių aktorių Tony Leung Chiu-wai pasirodymas europietiškame kine – jis vaidins filme „Silent Friend“ (rež. Ildikó Enyedi).
Pedro Almodóvaras apie filmą „Už gretimų durų“
Kino teatruose jau galima pamatyti naujausią, Venecijoje apdovanotą Pedro Almodóvaro filmą „Už gretimų durų“ („The Room Next Door“, JAV, Ispanija, 2024). Tai amerikiečių rašytojos Sigrid Nunez romano ekranizacija ir pirmas ilgametražis amerikietiškas režisieriaus filmas. Pagrindinius vaidmenis sukūrė Julianne Moore ir Tilda Swinton. Jų herojės po ilgos pertraukos susitinka Niujorke. Knygyne pasirašinėdama savo naują knygą, Ingrid išgirsta žinią, kad sena pažįstama, karo žurnalistė Marta sunkiai serga. Ingrid išsirengia į ligoninę jos aplankyti.