7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Ilona Vitkauskaitė

Sportininkų istorijos

Nauji filmai – „Rūta“

Regis, sportininkų ir menininkų gyvenimas vis dar yra neblėstantis įkvėpimo šaltinis ne vienam lietuvių kino kūrėjui. Apie sportininkus – ir du pastaruoju metu šalies kino teatruose pasirodę dokumentiniai filmai: Arūno Matelio „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ ir debiutuojančių režisierių Ronaldo Buožio ir Roko Darulio „Rūta“. Arūnas Matelis atvirai idealizuoja savo herojus ir dviračių sporte ieško transcendencijos, o Ronaldas Buožis ir Rokas Darulis renkasi visiškai kitą perspektyvą ir bando parodyti tikrąją, ne „glamūrinę“ plaukikės Rūtos Meilutytės asmenybės ir karjeros pusę, siūlydami iš arčiau susipažinti su bene garsiausia Lietuvos sportininke.

Kadras iš filmo „Rūta“
Kadras iš filmo „Rūta“
Kadras iš filmo „Rūta“
Kadras iš filmo „Rūta“
Kadras iš filmo „Rūta“
Kadras iš filmo „Rūta“
Parengė K. R.

Šeimų portretai

„Kino pavasario“ filmai: „Sūnaus globa“ ir „Aritmija“

„Kino pavasarį“ atidaro prancūzų režisieriaus ir aktoriaus Xavier Legrand’o filmas „Sūnaus globa“ („Jusqu’a la garde“, 2017), pernai Venecijoje apdovanotas „Ateities liūtu“ – prizu, skirtu geriausiam festivalio debiutantui. Legrand’as kalba apie prievartą namuose. „Sūnaus globa“ pratęsia ir išplėtoja „Oskarui“ nominuoto jo trumpo metražo filmo „Prieš viską prarandant“ („Avant que de tout perdre“, 2013) temas. Legrand’as neslepia susižavėjimo socialinio realizmo kinu ir broliais Dardenne’ais ar Kenu Loachu, nors jo filme dominuoja hičkokiškas tonas. Pateikiame pokalbio su režisieriumi, išspausdinto žurnale „Kino“ (2018, Nr. 2), fragmentus. Su režisieriumi kalbėjosi Magdalena Maksimiuk.

„Aritmija“
„Aritmija“
„Sūnaus globa“
„Sūnaus globa“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

36-asis Bergamo kino festivalis prasidėjo kovo 9 d. Jonui Mekui skirtos parodos atidarymu ir gyvai Gerardo Chimini įgarsintu Friedricho Wilhelmo Murnau filmo „Paskutinis žmogus“ (1924) seansu.

 

Šiemet festivalis daug dėmesio skiria Jonui Mekui. Vyksta ne tik paroda, kurioje dalyvauja ir menininko sūnus Sebastianas, bet ir filmų retrospektyva. Dar viena retrospektyva skirta norvegų aktorei ir režisierei Liv Ullmann. Šiemet festivalis pagerbia ir čekų kino Naująją bangą, taip paminėdamas ir „Prahos pavasario“ penkiasdešimtmetį. Čekų kino retrospektyva – didelio čekų kinui skirto projekto dalis, ji bus rodoma ir kituose Italijos miestuose, tarp jų Romoje, Veronoje, Bolonijoje.

Pipas Chodorovas ir Jonas Mekas Paryžiaus sinematekoje
Pipas Chodorovas ir Jonas Mekas Paryžiaus sinematekoje
Andrejus Zviagincevas
Andrejus Zviagincevas
Bertrand Bonello
Bertrand Bonello
Kadras iš filmo „Žmogus, erdvė, laikas ir žmogus“
Kadras iš filmo „Žmogus, erdvė, laikas ir žmogus“
Kadras iš serialo „Likvidacija“
Kadras iš serialo „Likvidacija“

Kitaip papasakotos istorijos

„7md“ rekomenduoja „Kino pavasario“ filmus

Su festivaliais taip jau būna: nori pamatyti viską, bet greit supranti, kad neužteks ne tik laiko, bet ir noro. Tada pradedi ieškoti pažįstamų vardų, kurie asocijuojasi su geru kinu, bet ir jie ne visada garantuoja sėkmę. Kažkas lieka ateičiai, nes lietuviški festivaliai dabar jau ne tik rodo, bet ir platina filmus, ką nors gal pavyks pasivyti po daugelio metų. Šįkart parinkome filmus tiems, kuriuos domina ne tik istorija, bet ir tai, kaip ji pasakojama.

„Ankštumas“
„Ankštumas“
„Aritmija“
„Aritmija“
„Bokštas. Šviesi diena“
„Bokštas. Šviesi diena“
„Vadink mane savo vardu“
„Vadink mane savo vardu“
„Zama“
„Zama“
Jonas Ūbis

Prisiminimų galia

Krėsle prie televizoriaus

Du Kalifornijos hipiai – Vajatas (Peter Fonda) ir Bilis (Dennis Hopper) – sėkmingai pardavė narkotikus, kuriuos atsivežė iš Meksikos. Dabar spindinčiais „Harley Davidson“ motociklais jie vyksta į Naująjį Orleaną. Ten netrukus prasidės Užgavėnių karnavalas. Tai kelionė per visą Ameriką, užsukant į mažus provincijos miestelius, hipių komunas, mėgaujantis narkotikais, alkoholiu, sutinkant pačius įvairiausius žmones, kurie dažniausiai yra netolerantiški ir pasirengę smurtauti. Pakeliui jie sutiks ir daug keistuolių, tarp jų jauną teisininką alkoholiką (Jack Nicholson), kuris nedvejodamas nusprendžia prisijungti. Jis taip pat tikisi surasti savąją „amerikietišką svajonę“.

„Nerūpestingas keliautojas“
„Nerūpestingas keliautojas“
„Du mulai seseriai Sarai“
„Du mulai seseriai Sarai“
„Laukinė upė“
„Laukinė upė“
„Transo būsena“
„Transo būsena“
Ilona Vitkauskaitė

Menininkų problemos

Įspūdžiai iš Berlyno kino festivalio

Šių metų Berlyno kino festivalis įsirėžė gausa vidutiniškų arba kartais net sunkiai pažiūrimų filmų ir tik keletu šviesesnių atradimų (nors nei Małgorzatos Szumowskos, nei Christiano Petzoldo filmus vadinti atradimais liežuvis neapsiverčia). Berlinalėje lankiausi pirmą kartą, todėl nustebino, mano požiūriu, dirbtinai išpūstos programos. Kartais tikrai nesuprasdavau, kaip ir kokiais atrankos kriterijais remiantis vienas ar kitas filmas pateko į programą, kad ir į pagrindinę.

„Koridoriuose“
„Koridoriuose“
„Nesijaudink, pėsčiomis jis toli nenueis“
„Nesijaudink, pėsčiomis jis toli nenueis“
„Mergaitė“
„Mergaitė“
„Septynios Entebės dienos“
„Septynios Entebės dienos“
„Ága“
„Ága“
Gediminas Kukta

Vandenynas ir žvirbliai

Trumpos kino recenzijos

Kai su audra vandenyne galynėjasi Robertas Redfordas (filmas „Viskas prarasta“), nekyla jokių abejonių: šis aktorius sutvertas nuotykiams ir ribinėms situacijoms, iš kurių išsigelbėti padeda tik jėga, ištvermė ir skvarbus protas. Tu juo tiki. Tačiau kai į nesvetingas Atlanto platumas sviedžiamas Colinas Firthas, iš pradžių sunku nesišypsoti. Karalius, lordus, vikontus, džentelmenus ir profesorius vaidinančiam britui, regis, netinka prie veido nei baltos burės, nei sūrus vandenyno vanduo, nei atogrąžų saulė. Jis – kito sukirpimo. Panašiai senojo gerojo Holivudo laikais koks nors Jamesas Stewartas vargu ar galėjo suvaidinti gangsterį – žiūrovai būtų nesupratę. Jų sąmonėje aktorius buvo įsitvirtinęs (padedamas kino studijų) kaip gerasis vidurinės klasės amerikietis.

„Diena, kai aš sugrįšiu“
„Diena, kai aš sugrįšiu“
„Raudonasis žvirblis“
„Raudonasis žvirblis“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Pirmadienio rytą baigėsi 90-ojo „Oskarų“ ceremonija. Ji nepateikė didesnių netikėtumų: geriausio metų filmo statulėlę gavo Guillermo del Toro „Vandens forma“, del Toro tapo geriausiu režisieriumi, filmas taip pat apdovanotas už scenografiją ir muziką. Ceremonijos rengėjai pasirūpino, kad pernai skelbiant geriausio filmo pavadinimą suklydę aktoriai Warrenas Beatty ir Faye Dunaway šiemet nugalėtoją paskelbtų kuo sklandžiausiai.

Kadras iš filmo „Vandens forma“
Kadras iš filmo „Vandens forma“
Kadras iš filmo „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“
Kadras iš filmo „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“
Kadras iš filmo „Tamsūs laikai“
Kadras iš filmo „Tamsūs laikai“
Kadras iš filmo „Mažasis valstietis“
Kadras iš filmo „Mažasis valstietis“
Kadras iš filmo „120 dūžių per sekundę“
Kadras iš filmo „120 dūžių per sekundę“
Kadras iš filmo „Iki pasimatymo Anapilyje“
Kadras iš filmo „Iki pasimatymo Anapilyje“
Živilė Pipinytė

Mėnulis virš Kauno

Nauji filmai – „Pelėdų kalnas“

Paskutiniais metais Lietuvoje vis dažniau pasirodo patriotiniai filmai – gana keistas, senamadiškas istorinio ir propagandinio kino mišinys. Daugiausia jie skirti jauniems, nelabai kiną ir istoriją išmanantiems žiūrovams, užaugusiems Holivudo paunksnėje. Šie filmai kuria itin ideologizuotą steigiamąjį nepriklausomos valstybės mitą, kurio pagrindas – pokario partizanų kovos. Uždavinys dažnai apibrėžia ir formą: tokių filmų pasaulis supaprastintas ir piešiamas juoda ir balta spalvomis, veikėjų poelgius lemia priklausymas vienai ar kitai ideologinio barjero pusei, gyvenimas sovietų okupuotoje Lietuvoje kuriamas pasinaudojant siaubo kinui būdinga estetika – tamsa, begaline, kartais net absurdiška prievarta, krauju ir erotika.

Kadras iš filmo „Pelėdų kalnas“. L. Juzėno nuotr.
Kadras iš filmo „Pelėdų kalnas“. L. Juzėno nuotr.
Kadras iš filmo „Pelėdų kalnas“. L. Juzėno nuotr.
Kadras iš filmo „Pelėdų kalnas“. L. Juzėno nuotr.
Kadras iš filmo „Pelėdų kalnas“. L. Juzėno nuotr.
Kadras iš filmo „Pelėdų kalnas“. L. Juzėno nuotr.
Jonas Ūbis

Žingsnis link sapno

Krėsle prie televizoriaus

Netrukus kino teatrai pradės rodyti penkiems „Oskarams“ nominuotą debiutinį Gretos Gerwig filmą „Lady Bird“, o TV1 šįvakar (kovo 2 d. 22.55) visai laiku primins prieš porą metų sukurtą Rebeccos Miller filmą „Megės planas“, kuriame Gerwig suvaidino pagrindinį vaidmenį. Gerwig gimė 1983 m. Kalifornijoje, kine ji nuo 2006-ųjų. Ji suvaidino daug vaidmenų nepriklausomuose, mažo biudžeto filmuose, kurie dažnai pavadinami „mumblecore“ (nuo angliško žodžio mumble – „murmėti“) ir kuriuose svarbiausia dialogai bei improvizacija. Lūžiu aktorės karjeroje tapo Noah Baumbacho filmas „Frances Ha“ (2012), kurio scenarijų ji parašė kartu su režisieriumi.

„Megės planas“
„Megės planas“
„Didybės kapinės“
„Didybės kapinės“
„Ilsėkis ramybėje“ departamentas“
„Ilsėkis ramybėje“ departamentas“
„Kugano melas“
„Kugano melas“
„Žmogžudystė“
„Žmogžudystė“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas