Fotografija
Jolita Liškevičienė
Kolekcionuojant įspūdžius
Lietuvių menininkų fotografijos paroda Tel Avive
Tel Avivo „Indie“ fotografijos galerijoje birželio 28 d. atidaryta Lietuvos fotografijos paroda „Kolekcijos“. Parodos kuratoriai Gytis Skudžinskas ir Vilma Samulionytė atrinko parodai aštuonių Lietuvos menininkų kūrinius ir sumanė parodyti Lietuvos fotografijos spektrą, kitaip tariant, kuo didesnę šiuolaikinės fotografijos įvairovę. Pramoniniame rajone įsikūrusioje galerijoje rodomas Izraelio ir kitų šalių fotografijos menas, Lietuvos fotografija joje buvo pristatyta pirmą kartą. Visi aštuoni parodos autoriai – Kęstutis Grigaliūnas, Dainius Liškevičius, Alvydas Lukys, Aurelija Maknytė, Valdemaras Manomaitis, Vilma Samulionytė, Vytautas Stanionis ir Gintautas Trimakas – yra ryškūs savo kūrybinėmis biografijomis, nors dauguma jų nedirba vien fotografijos srityje, K. Grigaliūnas, D. Liškevičius ir A. Maknytė yra šiuolaikinio meno atstovai, o V. Manomaitis kuria daugiau muzikinius projektus.
Aistė Kisarauskaitė
Fotografijos kosmoso poligonas „Debiutas“
Tekstas iš parodos katalogo
Prisimenant ankstesnius „Debiuto“ konkursus dažnai tenka apgailestauti, kad nemaža dalis ten dalyvavusių gabių ir net laimėjusių pagrindinius prizus autorių vėliau dingo kitose gyvenimo veiklose, užmesdami fotografinius ieškojimus. Tačiau greta galima išvardyti ir fotografų, kadaise savo karjerą pradėjusių nuo „Debiuto“, kurie dabar gerai žinomi menininkai: Virgilijus Šonta, Romualdas Požerskis, Vytautas Balčytis, Raimondas Paknys, Violeta Bubelytė, Algirdas Šeškus, Gintautas Trimakas, Vytautas Stanionis, Aleksandras Ostašenkovas, Alfonsas Budvytis, Vilma Samulionytė ir kiti. Septynios jaunųjų fotografų parodos buvo organizuotos 1975–1988 m., 2010 m. idėja buvo atnaujinta, o nuo praeitų metų konkursas tapo tarptautinis ir todėl žada daugiau šansų, kad sunkiai prasibrovusiems į finalą autoriams „Debiutas“ taps starto aikštele, o ne finaliniu punktu.
Kamilė Pirštelytė
Odė tėvui, arba pasakojimai apie mus
Paroda „Pasakojimai su Juo“ Kauno fotografijos galerijoje
Taip jau nutinka, kad viena universaliausių ir reikšmingiausių temų, svarbi kiekviename amžiaus tarpsnyje, paliekanti daugiausiai žaizdų ir suteikianti paguodos, neretai nustumiama į periferiją.
Kristina Stančienė
Vasara pro fotoobjektyvą
Apie Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos fotografijos studijos plenerą Dargužių kaime
Vasaros plenerai, kūrybinės stovyklos pajūryje, įvairiuose Lietuvos miesteliuose – įprasta J. Vienožinskio dailės mokyklos mokslo metų pabaigos rutina. Tiesa, dalis vaikų bei suaugusių mokyklos lankytojų keletą savaičių dirba Vilniuje – piešia bei tapo, studijuodami gamtos, architektūros motyvus „iš natūros“. Ir mokyklos fotografijos studija, vadovaujama Aurelijos Maknytės, taip pat paprastai užbaigdavo metų darbų ciklą čia pat, mokykloje. Tačiau šiemet jos lankytojos birželio 15–17 d. ryžosi trumpai savaitgalio išvykai į Varėnos rajono Dargužių kaimo amatų centrą.
Agnė Narušytė
Amerika, Amerika
Plungės fotobienalė „Amerika lietuvių fotografijoje“
Plungės fotobienalė vyksta nuo 2010 m., taigi ši – penktoji. Tai visai nedaug, lyginant su kitomis vizualiųjų menų bienalėmis ir trienalėmis. Šešiose vietose – Mykolo Oginskio rūmų žirgyne, pačiuose rūmuose, Laikrodinėje bibliotekoje, Vaikų bibliotekoje, Advokato name, Kultūros centre ir knygyne „Vaga“ / Kavos bare „Ex libris“ – kuratorius Darius Vaičekauskas sutalpino septyniolika parodų. Beveik visas jas jungia sąsaja su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (tokia bienalės tradicija). Dabartiniame politiniame kontekste ši tarptautinė dimensija nuteikia prieštaringai, tačiau fotografija – ne vien apie tai.
Monika Krikštopaitytė
Menas (ne)rodyti savęs
Apie meną feisbuke
Feisbukas (toliau FB) labai daug prisidėjo prie meno populiarinimo. Kai žmonėms nusibodo laužyti galvas, kaip atsakyti į tinklo užduodamą klausimą „kaip jautiesi šiandieną?“ arba „kas sukasi tavo galvoje?“, pasitelkti visokio raugo vaizdai, bet tarp jų vis dažniau įsipainioja ir meno, netgi gero meno. Susijungusieji tarpusavyje mato, kad jų pažįstami žmonės eina į parodas, koncertus, spektaklius ir prisireikia asmenukių ne tik su kavos puodeliu prie nuosavo namo ar kurorte, o su pasirinktu kūriniu. Tegyvuoja lenktynės, jei jos tokios!
Agnė Narušytė
Apie adoraciją ironiškai
Audriaus Puipos „Inscenizuoti paveikslai“ Palangoje
Ši paroda tik šmėkštelėjo. Atstumas tarp Vilniaus ir Palangos lėmė, kad jos beveik niekas ir nepamatė. Bet apie ją verta kalbėti, nes pluoštelyje 1991–1997 m. sukurtų fotografijų netiesiogiai įkūnytos to laiko nuotaikos, įsivaizdavimai ir maištas.
Katažyna Jankovska
Kad jūs manęs neužmirštumėte
Mariuszo Hermanowicziaus ir Agnieszkos Rayss paroda „Prospekto galerijoje“
Lenkų fotografo Mariuszo Hermanowicziaus retrospektyvinę parodą galima prilyginti kelių trumpametražių filmų peržiūrai. Kūrinių eiliškumas ir aiškus naratyvas, lydimas menininko užrašų, – tarsi titrų, primenančių Duane’o Michalso kūrybą, – įtraukia ir panardina žiūrovą į skirtingus pasakojimus. Kiekvienas filmas, remdamasis charakteringiausiais darbais, ženklina ir apžvelgia pagrindinius menininko veiklos etapus, kai keitėsi ne tik stilistika, formatas ir technikos, bet ir medijos funkcija. Parodą lydi šiuolaikinės Lenkijos menininkės Agnieszkos Rayss naujausias projektas „Kur yra kūnas“ / „Where The Body Is“. Autorė fotografijoje daugiausia žaidžia moteriško kūno įvaizdžiais ir iš dalies yra įkvėpta paskutinio Hermanowicziaus kūrybinio laikotarpio darbų.
Ričardas Šileika
Manipuliacija vaizdais tapo mūsų savastimi
Asociacijos, iššaukos, išdavos, užfiksuotos Geistės Marijos Kinčinaitytės ir Louise Oates fotoparodoje „Gyliai, pjūviai, grūdėtumas“
Mūsų regimam / kuriamam vaizdui nebeužtenka savos tiesos. Kaip koncertuojantiems žinomiems muzikantams reikalinga apšildančioji grupė. Tačiau kūrėjo vaizduotė neišsitenka be algoritmo. Kurianti sąmonė vienaskaitos konkretumą ir apčiuopiamybę verste verčia daugiskaitos konfigūracijomis.
Agnė Narušytė
Gentas už trijų šimtų kilometrų
Šešios parodos Klaipėdos galerijose
„Šiandien galėtum pagalvoti, kad esi kokiame Gente“, – sako Rolandas Rastauskas „Si:said“ galerijoje, kur atidarome tapytojos Eglės Ulčickaitės parodą – jau penktąją tą balandžio 6-osios vakarą. Čia susirinko žiūrovai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Kauno, iš Vilniaus, iš dar galas žino kur. Visos penkios parodos vertos dėmesio. Būnant namie jos kažkaip pasimeta kasdienybėje, išsibarsto didesniame mieste. O kai nuvažiuoji tris šimtus kilometrų, gauni koncentratą, pamatai ir tai, ką pražiopsojai Vilniuje.
