Daugiau temų

Ilona Vitkauskaitė

Nicolas Rapoldas iš „Film Comment“ kalbasi su amerikiečių dokumentinio kino kūrėju Errolu Morrisu apie naujausią režisieriaus projektą – 4 valandų, 6 serijų televizijos miniserialą „Wormwood“, kurio premjera įvyks gruodžio 15 d. „Netflix“ internetinėje televizijos platformoje. Morrisas vėl gręžiasi į Šaltojo karo epochą. Dokumentinio ir vaidybinio kino ribas peržengiantis serialas pasakoja apie Ericą Olsoną ir jo tėvą karo mokslininką Franką Olsoną, kuris paslaptingomis aplinkybėmis 1953 m. žuvo iškritęs pro Manhatano viešbučio langą.

Karina Simonson

Keiptaune atsidarė didžiausias šiuolaikinio Afrikos meno muziejus

Siloso bokštas yra įprastas lietuviško gamtovaizdžio objektas. Ypač – apgriuvęs. Tačiau, deja, nė vienas iš jų nėra prikeltas naujam gyvenimui kaip Pietų Afrikoje, kur siloso bokšte įkurtas šiuolaikinio Afrikos meno muziejus.

Zeitzo šiuolaikinio Afrikos meno muziejus, arba „Zeitz MOCAA“, atsidarė rugsėjo 22 d. Keiptaune ir dabar yra didžiausias šalies meno muziejus. Iš buvusio, 1920 m. statyto kukurūzų siloso bokšto atsiveria vaizdai į Atlanto vandenyną ir prašmatnią Keiptauno Viktorijos ir Alberto (V&A) krantinę, kur prieš tris dešimtmečius suklestėjo mažmeninė prekyba, nekilnojamasis turtas ir turizmas. Tai viena iš labiausiai lankomų Pietų Afrikos Respublikos (PAR) vietų, pasak statistikos, sezono įkarštyje pritraukiančių iki 100 000 žmonių per dieną.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Internete aptikau priimti siūlomo patriotizmo įstatymo apmatus. Juose štai tokie rengėjų pasiūlymai: „Motyvuoti piliečius tarnauti armijoje. Žiniasklaida privalo nušviesti įvykius patriotiškiau. Formuoti poreikį gyventi šeimyninį gyvenimą ir auklėti kuo didesnį vaikų skaičių. Padaryti patriotizmo pagrindus prioritetinėmis dvasinėmis, moralinėmis ir socialinėmis vertybėmis. Formuoti poreikį pilnavertiškai realizuoti save tėvynės labui.“ Pagalvojote, jog tokį įstatymo projektą siūlo Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Povilionis ar naujasis liaudies masių tribūnas Andrius Tapinas? Turiu nuvilti, projekto autoriai – keturiasdešimt aštuoni Rusijos Dūmos deputatai. Tačiau Lietuvoje dar liko daug bolševikiško raugo, visai nenustebčiau, jei kažkas panašaus atsirastų ir Seime. Juolab kad ir lietuviškame internete bolševikiškos neapykantos kitaip mąstantiems tik daugėja. Kita vertus, dabar madingų pokolonijinių teorijų kontekste tai visai suprantama: buvimo didžiulės imperijos dalimi patirties neatsikratysi lyg pamojus stebuklinga lazdele.

Lietuvos kompozitorių sąjunga

(1927 11 21 – 2017 11 14)

2017 m. lapkričio 14 d. Vilniuje po sunkios ligos mirė Lietuvos kompozitorių sąjungos narė, muzikologė, publicistė, dainų tekstų autorė ir vertėja Irena Mikšytė. Kitą savaitę jai būtų sukakę 90.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Europos kino akademija paskelbė pirmuosius šių metų nugalėtojus. Geriausiu Europos 2017 m. operatoriumi, kuriam bus įteiktas Carlo di Palma prizas, tapo Michailas Kričmanas. Jis apdovanotas už Andrejaus Zviagincevo filmą „Nemeilė“. Šio filmo muzikos autoriams Jevgenijui ir Sašai Galperinams atiteko ir geriausio Europos kino kompozitoriaus apdovanojimas. Geriausiu Europos montuotoju tapo Robinas Campillo už filmo „120 dūžių per minutę“ („120 battements par minute“) montažą. Campillo yra ir šio filmo režisierius. Geriausio kino dailininko apdovanojimas atiteko Josefin Åsberg už filmą „Kvadratas“ (rež. Ruben Ostrund). Apdovanojimas geriausiai kostiumų dailininkei paskirtas Katarzynai Lewińskai už filmą „Pėdsakas“ (rež. Agnieszka Holland). Apdovanojimas geriausio grimo ir šukuosenos autoriui paskirtas Leendertui van Nimwegenui už filmą „Brimstorne“ (rež. Martin Koolhoven). Geriausiu garso operatoriumi išrinktas Oriolis Tarragó už filmą „Septynios minutės po vidurnakčio“ (rež. J. A. Bayona). Apdovanojimai bus įteikti gruodžio 9 d. per iškilmingą Europos kino akademijos ceremoniją Berlyne.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Nenustebčiau, jei pernai „Scanoramą“ atidariusį Szabolcso Hajdu filmą „Šeimos šventė“ (LRT Kultūra, 22 d. 22.10) kuris nors žiūrovas palaikytu dokumentiniu. Ankštame režisieriaus bute nufilmuotas pasakojimas apie dviejų šeimų susitikimą atrodo labai tikroviškas. Prieš metus Ernela, Albertas ir dešimtmetė jų duktė Laura išvyko iš Vengrijos į Škotiją ieškoti geresnio gyvenimo, tačiau nepritapo svetimoje šalyje. Vieną naktį jie pasibeldžia į vyresniosios Ernelos sesers Esteros duris. Estera, kuriai sekasi daug geriau, gyvena su vyru Farkašu (jį suvaidino pats režisierius) ir penkiamečiu sūneliu. Abi šeimos niekad nebuvo vieningos, bet Ernela džiaugiasi susitikimu. Kaip ilgai jie ištvers kartu? Režisierius prismaigstė filmą tikslių replikų, gestų, frazių, atsisakė tradicinės dramaturgijos. Jis rodo, kad šeimos kalba skirtingomis kalbomis. Filmo kūrėjai klausia, ar ne per dažnai kaltę už savo nesėkmes stengiamės suversti artimiesiems, ar neprojektuojame į juos savo pykčio ir baimių?

Edmundas Gedgaudas

(1946 07 25–2017 11 10)

Sėkmingai baigęs Fryderyko Chopino licėjaus Krokuvoje fortepijono klasę, tame pačiame mieste pasirinko muzikos teorijos studijas. Įgijęs diplomą 1971 m., nuo 1972 m. dirbo dabartinėje Krokuvos muzikos akademijoje, kompozitoriams ir teoretikams dėstydamas XX a. muzikos istoriją ir literatūrą. Nuo 1975-ųjų įsitraukė į savo sumanytus festivalius Stalovoje Volioje, Baranove, Sandomire, kur reikšmingai dalyvaudavo ir jo pakviesti muzikai iš Lietuvos. Nuo 1989 m. inspiruojančiai triūsė lenkų ir lietuvių muzikologų konferencijose, buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narys, Gedimino ordino kavalierius, pelnė įvairių pagarbos ir dėkingumo ženklų Lenkijoje ir kitur.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Sekmadienį Torunės Šiuolaikinio meno centre atidaryta Davido Lyncho paroda „Silence and Dynamism“. Joje – per 400 režisieriaus darbų nuo ankstyvųjų 6-ojo dešimtmečio piešinių iki pačių naujausių, sukurtų šiemet. Į šią retrospektyvinę parodą atrinkti įvairių amerikiečių, prancūzų ir vokiečių galerijų įsigyti darbai, yra kūrinių iš asmeninės režisieriaus kolekcijos. Tai – tapyba, akvarelės, piešiniai, litografijos, fotografijos, muzikos kūriniai, reklama, trumpo metražo filmai bei vaizdo klipai.

Agnė Narušytė

Arūnas Kulikauskas. Photoobjects, NoRoutineBooks, 2017.

Ant mano stalo – ypatinga knyga. Net ne knyga, bet fotoobjektas, viduje – taip pat fotoobjektai. Šie dviejų susiduriančių oo akiniai tarsi praneša, ką pamatysiu atsivertusi medinį viršelį – perlaužtus akinius, iš pradžių vieną jų pusę, o paskui kitą, ir abiejose – po nufotografuotą akį. Pirmoji žiūri tiesiai į mane ir aš pasitaisau akinius, antroji žiūri ten, gilyn, į knygą – kas slepiasi tuose puslapiuose apiplyšusiais krašteliais, kas užversta, kas užlankstyta.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Steveno Spielbergo „Šnipų tilto“ (TV3, 11 d. 21.30) pagrindas – garsi Šaltojo karo istorija, kai JAV ir Sovietų Sąjunga pirmąkart apsikeitė šnipais: JAV sugautas ir nuteistas Rudolfas Abelis buvo iškeistas į virš Uralo numuštą žvalgybinio lėktuvo pilotą Francisą G. Powersą.