Izraelis pagerbs aktorę Natalie Portman
Izraelis pagerbs aktorę Natalie Portman, suteikdamas jai 2018 m. „Genesis Prize“. Šis kasmetinis milijono dolerių apdovanojimas, dar vadinamas žydų Nobelio premija, skirtas aktorei už įkvėpimą būsimoms kartoms, už Portman indėlį į socialinių problemų sprendimą (kovą už lyčių lygybę bei gyvūnų teises) ir gilų ryšį su žydiškomis bei izraelietiškomis šaknimis. Aktorė pareiškė, kad yra sujaudinta ir nori skirti apdovanojimo lėšas tam, kad „pakeistų moterų gyvenimą Izraelyje ir už jo ribų“.
Natalie Portman gimė Izraelyje, vaikystėje kartu su tėvais persikėlė į JAV ir išgarsėjo suvaidinusi Luco Bessono filme „Leonas“. Netrukus ji tapo viena garsiausių Holivudo aktorių. Portman baigė Harvardo universitetą, ji apdovanota keliais „Auksiniais gaubliais“, Britų kino ir televizijos akademijos bei kitomis prestižinėmis premijomis. 2011 m. Portman pelnė „Oskarą“ už geriausią moters vaidmenį. Taip buvo įvertintas jos vaidmuo Darreno Aronofsky filme „Juodoji gulbė“. Portman debiutavo ir režisūroje – sukūrė filmą „Tale of Love and Darkness“ pagal Amoso Ozo romaną.
Apdovanojimų ceremonija įvyks Jeruzalėje ateinančių metų birželį. Portman – pirmoji šios 2014 m. įsteigtos premijos laureatė moteris. Anksčiau apdovanojimus gavo buvęs Niujorko meras Michaelas Bloombergas, aktorius Michaelas Douglasas, smuikininkas Itzhakas Perlmanas ir skulptorius Anishas Kapooras.
Krzysztofo Kieślowskio apdovanojimas Kennethui Branagh
Šeštadienį Bydgoščiuje (Lenkija) prasidėjo 25-asis operatorių meno festivalis „Camerimage“. Dešimtyje festivalio konkursų vertinami operatorių darbai, vyksta seminarai, meistriškumo pamokos, parodos. Festivalio direktorius Marekas Żydowiczius „Camerimage“ pradėjo rengti Torunėje, pastaraisiais metais festivalis vyksta Bydgoščiuje. Šiemet pagrindiniame konkurse – daug garsių filmų, tarp jų Darreno Aronovsky „motina!“, Andrejaus Zviagincevo „Nemeilė“, Ildiko Enyedi „Apie kūną ir sielą“, Wojteko Smarzowskio „Voluinė“. Šio konkurso žiuri vadovauja režisierius ir scenaristas Michaelas Aptedas.
Festivalio jubiliejaus proga buvo įteikti specialūs apdovanojimai. Specialiojo festivalio draugo apdovanojimas įteiktas vokiečių režisieriui Volkeriui Schlöndorffui, Ypač vizualiai jautraus montuotojo – amerikiečiui Paului Hirschui, kurio filmografijoje – „Žvaigždžių karai“, Specialiuoju prizu apdovanotas prieš penkiasdešimt metų karjerą kine pradėjęs garsus amerikiečių dokumentininkas Frederickas Wisemanas, įvairiapusiams aktoriams skiriamas Krzysztofo Kieślowskio apdovanojimas įteiktas britų aktoriui ir režisieriui Kennethui Branagh. Kartu su savo nuolatiniu bendradarbiu Harisu Zambarloukosu Branagh atsiėmė ir kitą festivalio prizą, skiriamą operatoriaus ir režisieriaus duetui. Atidarymo ceremonijos pabaigoje scenoje pasirodė ištikimas festivalio draugas Davidas Lynchas. Jis pakvietė į savo darbų parodos, kuri nuo sekmadienio vyks Torunės šiuolaikinio meno centre, atidarymą. Ceremonijos pabaigoje parodytas Branagh filmas „Žmogžudystė Rytų eksprese“. Šia proga specialiai iš Anglijos buvo atvežtas 70 mm (filmas sukurtas 70 mm juostoje) vaizdo projektorius „Victoria 8“. „Camerimage“ truks iki lapkričio 18 d. Bus parodyta per tris šimtus filmų.
Davido Lyncho paroda atidaryta Torunėje
Sekmadienį Torunės Šiuolaikinio meno centre atidaryta Davido Lyncho paroda „Silence and Dynamism“. Joje – per 400 režisieriaus darbų nuo ankstyvųjų 6-ojo dešimtmečio piešinių iki pačių naujausių, sukurtų šiemet. Į šią retrospektyvinę parodą atrinkti įvairių amerikiečių, prancūzų ir vokiečių galerijų įsigyti darbai, yra kūrinių iš asmeninės režisieriaus kolekcijos. Tai – tapyba, akvarelės, piešiniai, litografijos, fotografijos, muzikos kūriniai, reklama, trumpo metražo filmai bei vaizdo klipai.
Lynchas studijavo dailę Pensilvanijos Dailiųjų menų akademijoje, ten jis ir sukūrė pirmuosius animacinius filmus. Paroda Torunėje vyks iki 2018 m. vasario 18 dienos.
Torunės Šiuolaikinio meno centro tinklalapis.
Julianne Moore vaidins JAV feminisčių lyderę
Julianne Moore kurs pagrindinį vaidmenį biografiniame filme apie Glorią Stainem. 1934 m. gimusi Stainem – amerikiečių feministė, žurnalistė, žurnalo „Ms.“ steigėja. Ji išgarsėjo tekstais apie tai, kas trukdo moterims suderinti profesinę karjerą ir šeimos gyvenimą, ypač svarbus buvo tekstas „After Black Power, Women’s Liberation“. 1963 m. norėdama parašyti apie „Playboy“ klubų „triušiukus“, Steinem įsidarbino viename tokių klubų. Vėliau apie tai buvo sukurtas filmas. Lygiagrečiai su žurnalistine karjera, Steinem angažavosi į prasidedantį feministinį judėjimą ir greitai tapo viena žinomiausių šio judėjimo asmenybių. Kartu su Betty Friedan ir Bella Abcug 1970 m. ji vadovavo Niujorke vykusiam visuotiniam moterų žygiui už lygybę. Žurnalas „Ms.“ sujungė abi Steinem aistras – žurnalistiką ir feminizmą. Pirmąkart leidinys pasirodė 1972 m. kaip specialusis „New York Magazine“ priedas. Steinem rašė „Ms.“ iki 1987-ųjų. Po to jį perėmė kiti leidėjai. Į „Ms.“ Steinem sugrįžo, kai žurnalą leisti pradėjo Feministinės daugumos fondas. Steinem iki šiol yra aktyvi feminisčių judėjimo dalyvė ir įvykių komentatorė, ji skaito paskaitas visame pasaulyje. Kol kas būsimas filmas vadinasi „My Life On the Road“. Taip pavadinta ir 2015 m. pasirodžiusi Steinem autobiografija, kurią „New York Times“ pavadino bestseleriu, o „Harper’s Bazaar“ – geriausia metų knyga. Filmą kurs režisierė Julie Taymor, kurios „Frida“ gerai žinoma ir pas mus. Premjeros data kol kas neskelbiama.
„Metacritic“ išrinko 50 geriausių visų laikų filmų
Nuo 2001 m. veikiantis tinklalapis „Metacritic“ lapkričio pradžioje paskelbė kritikų sudarytą 50 geriausių visų laikų filmų sąrašą. Pirmoje vietoje atsidūrė Richardo Linklaterio filmas „Vaikystė“ („Boyhood“, 2014), antroje – Krzysztofo Kieślowskio „Trys spalvos. Raudona“ („Trzy kolory: Czerwony“, 1994), trečioje – šiemet „Oskaru“ apdovanota Barry Jenkinso „Mėnesiena“ („Moonlight“, 2016), ketvirtoje – Guillermo del Toro „Pano labirintas“ („El laberinto del fauno“, 2006), penktoje – Steve’o Jameso dokumentinis filmas „Hoop Dreams“, 1994) apie du paauglius, savo gyvenimo viltis siejančius su krepšiniu.
Visą sąrašą galima rasti čia.
Parengė Ž. P.
