Niekad nesupratau, kodėl visiems taip patinka vestuvės, kodėl pas mus jos dažnai trunka kelias dienas, kodėl vestuvininkai taip mėgsta lietuvišką kaimą. Iki šiol man tai didelė paslaptis. Nors, kita vertus, vestuvės, matyt, geriausiai atskleidžia lietuviško veidmainiškumo paradoksą: visi neriasi iš kailio apsimetinėdami, bet jaučiasi puikiai. Todėl nenustebau išgirdęs, kad net kelios lietuviškos televizijos rengiasi transliuoti britų princo vestuves. Kiekviena provincijos (nesvarbu, Anglijos ar Lietuvos) vyriškos ar moteriškos giminės Pelenė gegužės 19 dieną galės atsidurti savo svajonėje.
Bet kol pasaulio liaudis stebės anglų princo ir amerikiečių Pelenės vestuves, šįvakar (LNK, 11 d. 21 val.) siūlau prisiminti Davido Fincherio filmą „Dingusi“ (2014). Pagal Gillian Flynn romaną sukurtas filmas rodo vedybų instituciją kaip iš esmės beviltišką, melagingą ir pasmerktą žlugti. „Dingusioje“ santuoka tampa detektyvu tiesiogine to žodžio prasme. Žavi pora – gražuolė Emė (Rosamund Pike), kurią jos tėvai rašytojai dar vaikystėje pavertė knygų veikėja, ir rašytojas Nikas (Ben Affleck) rengiasi švęsti penktąsias sutuoktuvių metines. Tačiau Emė dingsta. Išpuoselėtuose namuose lieka daug kraujo pėdsakų ir mįslių: išmanioji žmona per metines visada surengdavo vyrui žaidimą. Tačiau šįkart jos palikti ženklai – laiškeliai ar visokie niekučiai – atrodo grėsmingai. Jie suteikia galimybę suprasti, kas iš tikrųjų įvyko. Ir vis labiau aišku, kad prie žmonos dingimo prisidėjo pats Nikas. Netrukus jis bus pavadintas žudiku, ypač kai paaiškės, kas parašyta intymiame Emės dienoraštyje. Ar tai tobula žmogžudystė?
Kitas Fincherio satyros objektas – žiniasklaida, kuri tiki kiekvienu Emės parašytu žodžiu ir įsuka skandalą. Tuo „Dingusi“ primena ankstesnį Fincherio filmą apie FB įkūrėją „Socialinis tinklas“. Jame taip pat pabrėžiama mintis, kad šiuolaikinė žiniasklaida pamažu tampa atskira, savarankiška realybe, neturinčia nieko bendra su tikrąja. Abu – ir Emė, ir Nikas žiniasklaidoje ar knygose įgyja antrininkus, neprimenančius originalų. Bet kuris yra tikresnis? Kuri istorija yra tikra, nuolat verčia savęs klausti ir režisierius, bet nenoriu sufleruoti filmo atomazgos, jei dar jo nematėte. Tik atkreipkite dėmesį, kaip taikliai Fincheris formuluoja mintį, kad tiesos neįmanoma sužinoti: už vieno teksto visada slypi kitas, už vienos kaukės – kita, o santuokoje, kaip, beje, ir dažnoje situacijoje, kai esame stebimi, visi vaidiname savo vaidmenis. Bet gal visada yra ir galimybė dingti?
Dar vienas trileris per LNK (14 d. 22.30) – Erano Creevy „Sveiki atvykę į spąstus“ (2013), tik tai jau bus pasakojimas apie santykius tarp dviejų vyrų: policininko Makso (James McAvoy) ir patyrusio nusikaltėlio Džeikobo (Mark Strong). Prieš trejus metus pastarajam pavyko sužeisti Maksą ir pasprukti. Tačiau paauglys Džeikobo sūnus prisidarė nemalonumų, tad tėvas turi grįžti iš Islandijos, kur slapstosi, į Londoną. Prasideda jo ir Makso dvikova, kurios rezultatas ne vieną žiūrovą gali nustebinti.
Švedas Lukas Moodyssonas 1999-aisiais išgarsėjo filmu apie paaugles „Mylėk mane“. Šį subtilų brendimo negandų portretą, be abejo, prisiminsite, jei įsijungsite televizorių, kai LRT Kultūra (16 d. 22 val.) rodys 2013 m. sukurtą Moodyssono filmą „Mes geriausios!“. Šio filmo veikėjos – taip pat problemiškos 9-ojo dešimtmečio Švedijos paauglės. Režisierius nesibaido įprastų veiksmo schemų: merginos nori įkurti pankroko grupę ir turi nugalėti daug kliūčių. Tačiau Moodyssonas kaip niekas kitas sugeba pagauti tą momentą, kai mergaičių ateitis ir suaugusiųjų gyvenimas pamažu pradeda įgyti formą.
Šįvakar LRT (11 d. 23 val.) parodys vienintelę bondianos komediją „Kazino „Royale“ (1967). Ją kūrė net šeši režisieriai – Valas Guestas, Johnas Hustonas, Kenas Hughesas, Robertas Parrishas, Richardas Talmadge’as, o prie scenarijaus prisidėjo net Billy Wilderis (titruose kažkodėl neįvardytas). Filmas sukurtas pagal Iano Flemingo romaną, pasakojantį apie Džeimso Bondo karjeros pradžią. Jame rašytojas aprašė ir savo meilužę, britų žvalgybos agentę ir lenkų aristokratę Krystyną Skarbek, kuri knygoje tapo Vesper Lind. Bet ekranizacija įgijo siurrealistinės parodijos atspalvį. Todėl neatsitiktinai pagrindinį veikėją suvaidino britų komikas Peteris Sellersas, o Mažąjį Bondą – Woody Allenas. Šiame filme pasirodo (kartais tik kelias sekundes) daug garsių aktorių, tarp jų Ursula Andress, Davidas Nivenas, Deborah Kerr ir net kino legenda Orsonas Wellesas.
Jūsų – Jonas Ūbis
