7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

DĖL VALSTYBINIŲ KULTŪROS ĮSTAIGŲ TINKLO PERTVARKOS

Nr. 20 (1257), 2018-05-18
Kultūra

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos bei
Valstybės teatrų asociacijos, vienijančios taip pat ir koncertines įstaigas,

Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos  Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Kultūros ministrei Lianai Ruokytei - Jonsson
Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui

K R E I P I M A S I S
DĖL VALSTYBINIŲ KULTŪROS ĮSTAIGŲ TINKLO PERTVARKOS

2018 m. gegužės 14 d.
Vilnius

Viešoje erdvėje skelbiamas Kultūros ministerijos rengiamas dokumentas „Valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarka“. Kultūros ministerijos atstovas patvirtino, kad „tai yra vienas iš svarstomų“ tinklo pertvarkos variantų. Jis buvo parengtas nedalyvaujant kultūros tinklo institucijoms ir neatlikus jokių išsamių kultūros lauko tyrimų. Valstybės kultūros strategijos galimybių studija Kultūros ministerijos užsakymu šiuo metu rengiama ir bus pristatyta š.m. rugsėjo mėn. Toks vieno iš Kultūros ministerijos svarstomų valstybės kultūros įstaigos tinklo pertvarkos variantų parengimo kelias yra antidemokratinis ir civilizuotoje visuomenėje nepriimtinas. Šis akibrokštas diskredituoja pačią atliekamą galimybių studiją ir kelia įtarimus apie galimus užsakomojo pobūdžio jos rezultatus.

Vertindami susidariusią situaciją bendrame šios Kultūros ministerijos politinių vadovų veiksmų kontekste pareiškiame:

1. Kategoriškai prieštaraujame visiems „Valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkos“ autorių siūlymams. Kultūros įstaigų tinklą siūloma performuoti iš esmės sovietmečio komandinio-administracinio „rankinio valdymo“ ir „valstybės užsakymo“ metodais. Šis pavyzdys nėra kažkokia išimtis, bet tendencingas šiandieninės Kultūros ministerijos politikų darbo rezultatas grindžiamas iš esmės antidemokratišku kultūros valdymo supratimu.


2. Visų kultūros procesų centre yra kurianti asmenybė. Tiek besiformuojantis jaunas menininkas, tiek brandus kūrėjas ar atlikėjas yra esminiai svarbūs užtikrinant kultūros vyksmo įvairovę, tęstinumą bei teikiamų paslaugų kokybę įvairiose geografinėse platumose. Mus giliai neramina, kad Kultūros ministerija projektuodama kultūros strategiją neįvertina kūrėjų nuomonės. Tai yra netoliaregiška ir iš esmės ydinga politika, diktatorišką politinę valią statanti prieš kultūros kūrėjų balsą.


3. Pritardami valstybės kultūros politikos prioritetams siekti kultūros paslaugų prieinamumo skirtingoms visuomenės grupėms įvairiuose šalies regionuose, esame įsitikinę, kad šios problemos negalima spręsti einant valstybės diktato organizacijoms ir kūrėjams keliu. Griežtai apibrėžtų funkcijų nustatymas įstaigoms ne tik nepadėtų plėtoti jų veiklos bei  paslaugų kokybės, bet drastiškai ją apribotų ir iš esmės prieštarautų šiuolaikinio profesionalaus meno raidos dėsniams. Nekalbant jau apie absurdiškai skambančius siekius „atskiriems miestams priskirti tam tikrus žanrus“... Tokie metodai kultūros įstaigoms ir kūrėjams gręsia valstybinės cenzūros, vykdomos pasitelkus ekonominius svertus, įtvirtinimu. Primename, kad moderni kultūros politika Europos Sąjungos valstybėse yra siejama su kūrėjų mobilumo ir kultūros įstaigų teikiamų paslaugų įvairialypės sklaidos programomis, neuždarant jų regioniniame „vietos kultūros įstaigos“ formate.    


4. Mus šokiruoja „Valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkos“ plane minimas galimas atskirų kultūros įstaigų (teatrų, koncertinių organizacijų) uždarymas. Nors valstybės įgaliota institucija Kultūros ministerija, įgyvendinanti savininko teises ir pareigas turi teisę jas reorganizuoti arba likviduoti, toks žingsnis negali būti daromas politinio sprendimo būdu vykdant kultūros įstaigų tinklo pertvarkos planą. Turi būti individualiai analizuojamos atskirų įstaigų tradicijos, jų dabartinė ir perspektyvinė veikla, visuomeninė reikšmė ir kuriama tapatybė ne tik atskiro miesto, bet ir visos šalies kontekste. O atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kultūros įstaigų infrastruktūra pastaruoju metu sparčiai atnaujinama su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, tokios atnaujintos infrastruktūros uždarymas būtų sunkiai suvokiamas.  


5. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės kultūros įstaigų tinklo vadinimas „atgyvenusiu“ ir jo priešpastatymas „modernioms“ nevalstybinėms kultūros organizacijoms iš esmės neatitinka tikrovės ir yra tendencingai klaidinantis visuomenę. Valstybės kultūros įstaigos, atstovaujančios atskiras meno sritis ir dalyvaujančios bendroje kultūros rinkoje, per pastaruosius metus sparčiai keičiasi, vykdo tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrina tęstinius profesionalaus meno kūrybos bei sklaidos procesus, ieško inovatyvių būdų pristatyti šiuolaikinio žmogaus poreikį kultūrai ugdantį produktą ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Tai demonstruoja įstaigų siekį pačioms keistis nelaukiant direktyvų „iš viršaus“.


6. Profesionaliojo scenos meno įstatymo nauja redakcija ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai suteikia svarų teisinį pagrindą kokybiškai atnaujinti įstaigų tinklo veiklą įgyvendinant ilgalaikius kultūros politikos prioritetus. Įstatymas sudaro sąlygas skirtingų kultūros sektorių – valstybinio ir nevalstybinio – bendradarbiavimui siekiant bendrų tikslų. Įgyvendindama šį įstatymą valstybė turi pakankamą politinį svertą siekti užsibrėžtų politinių tikslų scenos meno srityje.  


7. Demokratinėje visuomenėje institucijų tinklo pertvarkos planavimas negali būti vykdomas ir su juo susiję politiniai sprendimai negali būti daromi be pačių institucijų ir atitinkamų sričių atstovų tiesioginio dalyvavimo. Tendencingas Kultūros ministerijos nebendradarbiavimas su kultūros institucijomis ir kūrėjais, pasikartojantys nekompetentingai rengiamų dokumentų faktai ir antidemokratiškas rengiamų politinių spendimų įslaptinimas kelia nepasitikėjimą jos politine vadovybe. Kreipiamės į visas už šalies kultūros politiką atsakingas institucijas ir asmenis reikalaudami sustabdyti Kultūros ministerijos veiksmus, kurie gali padaryti nepataisomą žalą visai Lietuvos kultūrai.

Rūta Prusevičienė
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų
asociacijos pirmininkė

Martynas Budraitis
Valstybės teatrų asociacijos pirmininkas

 

Žymos: