Daugiau temų
Jonas Ūbis
Kulinarinis ir visi kiti gyvenimo būdai
Krėsle prie televizoriaus
Įdėmiai skaitau LRT programas ir stebiuosi, kad naujojo sezono laidos staiga virto programomis. LRT siūlo „Jaukių pokalbių programą“, „Asmenybių ir įdomybių programą“, „Dvasinių ieškojimų programą“, „Religinę programą“, „Programą apie tai, kaip nepasenti“, „Kulinarinę gyvenimo būdo programą“, „Gyvenimo užmiestyje programą“, „Tautinės kultūros tradicijas skatinančią programą“, „Aktualijų programą“ ir „Visuomenės aktualijų programą“, „Gyvenimo būdo programą apie lietuvius emigracijoje ir sugrįžusius iš jos“ (spėju, pasakojama apie išskirtinį emigrantų gyvenimo būdą) ir t.t. Vis dėlto didžiausią įspūdį padarė „Programa, skirta visuomenės atsparumo išorės įtakoms didinti“.
Jonas Ūbis
Iš paralelinių tikrovių
Krėsle prie televizoriaus
Kiekvienas, kam tenka kovoti su kasdienybės rutina, gerai supras Dano Kwano ir Danielio Scheinerto filmo „Viskas iškart ir visur“ (LRT, šiandien, rugsėjo 1 d., 23 val.) heroję – nedidelės skalbyklos savininkę Evelin (Michelle Yeoh). Jos gyvenimas virto chaosu: vis nepavyksta pateikti mokesčių ataskaitos, pagyvenęs tėvas reikalauja dėmesio, vyras – nevykėlis, ir dar nori skirtis, o duktė atvedė supažindinti su šeima savo draugę, su kuria, regis, nori tuoktis. O dar reikia žūtbūt pasiruošti kinų Naujiesiems metams. Tačiau patekusi į tokią kritišką situaciją Evelin sužino, kad yra išrinktoji, gebanti laisvai judėti tarp paralelinių tikrovių, stebėti kitas savo gyvenimo versijas ir susikauti su tamsiomis jėgomis, kurios siekia sugriauti ne tik šį pasaulį, bet ir visatą.
Giedrė Nalivaikaitė
Garso spektaklis tamsoje „Eiti į pat vidurį“
Pokalbis su kūrėjais
Atsimerki. O aplinkui vis tiek tamsu. Taip tamsu, kad sunku orientuotis erdvėje, net jausti savo kūną. Šioje juodumoje pasigirsta skardos, medžio, popieriaus triukšmai, vėliau – žodžiai. Tai – kvietimas į garsinį pasaulį. Tokį, kokį jį „mato“ neregiai.
Liepos viduryje garso meno ir muzikos edukacijos projektas „Regėjimo fonas“ pakvietė reginčiuosius patirti visišką tamsą ir joje atrasti garsovaizdžius, kuriuos mato aklieji ir silpnaregiai, didžiąją dalį informacijos apie šį pasaulį gaudami garsiniu pavidalu.
Jonas Ūbis
Kaip netapti vergu
Krėsle prie televizoriaus
Švedijos sostinė, Joninės, sugriauti namai, tiltai ir keliai. Žmonės neišmano, kur slėptis nuo nežinomo priešo. Armija – bejėgė, todėl kiekvienas gelbėjasi, kaip sugeba. Žmonių laukia tamsi ateitis, bet Victoro Danello filmo „Nesuvokiamas blogis“ (LRT, šįvakar, 30 d., 22.15) pagrindinis veikėjas – garsus pianistas Aleksas – bando rasti mylimąją Aną, kurios gal jau ir nebėra. Jie išsiskyrė prieš dešimt metų. Aleksas stebi, kaip jo tėvynainiai praranda atmintį, kaip visoje Švedijoje neveikia elektra ir telefonai.
Martyna Jurkevičiūtė
Netikėtas menininkų duetas
Paroda „Gyvenimo formos“ Londono „Tate Modern“ galerijoje
Švedė Hilma af Klint (1862–1944) ir olandas Pietas Mondrianas (1872–1944) niekuomet nedirbo kartu. Niekuomet nebuvo susitikę, nesikeitė korespondencija. Niekuomet, savo gyvenamuoju laikotarpiu, kartu neeksponavo kūrybos. Nors abiejų darbuose, kaip naująja paroda „Gyvenimo formos“ įrodė „Tate Modern“ galerija, ir būta bendrų taškų, tokių prieštaringų menininkų eksponavimas, regis, laužtas iš piršto. Tarsi galerija būtų rengusi dvi parodas, bet pristigusi vietos jas sujungė. Kuo ilgiau galvoju apie parodą, mintyse bėgant begalei klausimų – kaip, kodėl, kam ar veiks? – tuo labiau esu intriguojama ir nekantrauju ją pamatyti. Gal toks ir sumanymas – provokuoti apsilankyti, išlikti aktualiems ir paskatinti į meną žvelgti kitokiu kampu.
Jonas Ūbis
Išeiti iš miško
Krėsle prie televizoriaus
Nemėgstu skraidyti, bet dažnai žiūriu dokumentinius filmus apie lėktuvų katastrofas. Matyt, todėl, kad jų tyrėjai demonstruoja analitinio mąstymo privalumus, ieško logiškų įvykusios nelaimės priežasčių. Šiais interneto triumfo laikais logika ir pasitikėjimas žmogaus protu – retas dalykas. Yanno Gozlano filmo „Juodoji dėžė“ (TV3, 26 d. 22.30) veikėjas Matjė (Pierre Niney) norėjo tapti pilotu, bet yra trumparegis. Jis dirba analitiku civilinės aviacijos saugumo biure. Vieną dieną Matjė paskiriamas tirti naujo lėktuvo, kuriuo iš Dubajaus į Paryžių skrido trys šimtai keleivių, katastrofos priežastis. Matjė privalumas – unikali klausa, todėl šifruodamas juodąją lėktuvo dėžę jis atkreipia dėmesį į keistus garsus.
Jonas Ūbis
Ką sapnuoja laimingi lietuviai?
Krėsle prie televizoriaus
Niekad nepriprasiu prie lietuvių noro nuolat švęsti, išradinėti naujas ir tobulinti senas sportines bei religines šventes. Šią vasarą atsirado šaltibarščių šventė, bet dar lieka nuskriausti cepelinų gerbėjai. Visa ta kulinarinė beprotybė, kurią diegia televizijos, virėja Beata bei kiti nuomonės formuotojai-virtuvių patriotai, sunkiai dera prie neišvengiamos recesijos ir žlungančio politikų reputacijos instituto. Ką sapnuoja šaltibarščių upėmis plaukiantys laimingi lietuviai ir himnus konservatorių išminčiai giedantys politologai? Bijau, kad zombius, praeities dvasias, vaiduoklius ir kitokias pabaisas.
„Auksinė palmės šakelė“ ir auksinis skandalas
76-ojo Kanų kino festivalio žiuri pirmininkas, švedų režisierius Rubenas Östlundas aukščiausiąjį konkursinės programos prizą skyrė 44-erių metų Justine Triet kriminaliniam filmui „Kryčio anatomija“ („Anatomie d‘une chute“). Tai trečioji režisierė moteris, laimėjusi „Auksinę palmės šakelę“, ir dešimtoji tarp prancūzų laureatų šio festivalio istorijoje. Tačiau niekas nesitikėjo, jog didesnio atgarsio susilauks ne jos pergalė, o politinė kalba atsiimant apdovanojimą, pasinaudojus Kanų tribūnos svarba.
Jonas Ūbis
Eutanazija geriau
Krėsle prie televizoriaus
„Paskutinės dvikovos“ (TV3, šįvakar, 9 d., 21.45) autoriai scenaristai Mattas Damonas, Benas Affleckas ir režisierius Ridley Scottas perkelia į XIV a. Prancūziją. Filmo pagrindu tapo 1386 m. vykusi „teisinė dvikova“, kai riteris Jeanas de Carrouges’as apkaltino savo ginklanešį Jacques’ą Le Gris, kad šis išprievartavo jo žmoną Marguerite. Įžeistas Karužas (Matt Damon) prašo Prancūzijos karaliaus Karlo VI pagalbos.
Jonas Ūbis
Farso sezonas
Krėsle prie televizoriaus
Galiu įsivaizduoti komediją, kurios veikėjai ministrai vyriausybės susirinkime giriasi, kuris surinko daugiau „čekiukų“, prisipylė už juos tonas degalų ar nusipirko begalę televizorių. Visi bando perrėkti vienas kitą, bet netikėtai laimi tas, kurio rankose kelios dešimtys banko kortelių. Kas jis? Gal tai didžiulę patirtį ubagų karalių sostinėje Kaune sukaupęs kultūros ministras? O gal pilkas politikas iš provincijos, netikėtai padaręs stulbinamą karjerą? Gal karą Kinijai paskelbęs ir jį laimėjęs premjeras? Žinoma, fantazuoju, tik tokios komedijos, pasibaigiančios kolektyvine scena Lukiškių kalėjime, greit nepamatysiu.
