„Auksinė palmės šakelė“ ir auksinis skandalas

76-ojo Kanų kino festivalio žiuri pirmininkas, švedų režisierius Rubenas Östlundas aukščiausiąjį konkursinės programos prizą skyrė 44-erių metų Justine Triet kriminaliniam filmui „Kryčio anatomija“ („Anatomie d‘une chute“). Tai trečioji režisierė moteris, laimėjusi „Auksinę palmės šakelę“, ir dešimtoji tarp prancūzų laureatų šio festivalio istorijoje. Tačiau niekas nesitikėjo, jog didesnio atgarsio susilauks ne jos pergalė, o politinė kalba atsiimant apdovanojimą, pasinaudojus Kanų tribūnos svarba.

Savo kalboje Justine Triet kritikuoja Prancūzijos valdžią, kuri „šokiruojančiai paneigė ir represavo“ protestus prieš pensijų reformą, nors vyriausybės siūlymą iki 2030 metų padidinti pensinį amžių nuo 62-jų iki 64-ių metų vienbalsiai atmetė profesinės sąjungos. Vyriausybės nenorą įsiklausyti rodo ir tas faktas, kad balandžio 15-ąją priimta reforma įsigalios jau nuo rugsėjo 1-osios, nors jai nepritaria net 82 proc. dirbančiųjų. Suprantama, kodėl prezidentas, atkakliai „stūmęs“ šią reformą, nesiteikė pasveikinti režisierės su pergale, nors ne taip jau seniai, 2021-aisiais, buvo pagerbęs antrąją prancūzę nugalėtoją.

Justine Triet toliau narsto šios „dominuojančios galios modelį“, kuris, „vis labiau nevaržomas, prasiveržia ne vienoje srityje“, bet ir „visose kitose visuomenės sferose, ir kinas nėra išimtis“. Režisierė demaskuoja „prekybą kultūra, kurią giną neoliberali valdžia ir kuri griauna kultūrinę išimtį, be kurios [jos] čia šiandien nebūtų“. Nors Justine Triet  nepaaiškina savo kritikos plačiau, ją galima suprasti kaip protestą prieš vyriausybė politiką finansuoti tik tuos projektus, kurie žada pelno, mat yra panašūs į šiuolaikinius holivudiškus ar kitokius kičinius filmus ir neturi išskirtinės kultūrinės vertės. Tačiau kaip tik šio filmo, vieno iš tų „išskirtinių“, kuriems, anot Justine Triet, dėl tokio valdžios požiūrio paprastai neleidžiama sužibėti, pergalė kelia nemažai diskusijų.

Režisierės kalbą palankiai įvertino kairiojo sparno politinės partijos. „Ačiū, Justine Triet, už jūsų drąsą, taip pat jūsų talentą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė „Nenugalėtosios Prancūzijos“ (La France Insoumise, LFI) lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas. Kanų laureatę palaikė ir Prancūzijos socialistų partijos (Parti socialiste, PS) narys Olivier Faure’as: „Jau šešis mėnesius kunkuliuoja visa Prancūzija. Šešis mėnesius paklūstame vieno žmogaus valiai. Dėkojame, ponia, kad išlaikėte tvirtą stuburą.“ „Pensinio amžiaus žmonių pavertimas dirbančiomis prekėmis ir prekyba kultūra – sveikiname Justine Triet už jos „Auksinę palmės šakelę“ bei jos kalbą, kuri tokia teisinga“, – pridūrė Prancūzijos komunistų partijos (Parti communiste français, PCF) nacionalinis sekretorius Fabienas Rousselas.

Kitaip įvairiose platformose reagavo kalboje tiesiogiai paliesta kultūros ministrė. „Džiaugiuosi, kad „Auksinės palmės šakelė“ buvo įteikta Justine Triet, dešimtajai Prancūzijoje! Tačiau esu priblokšta režisierės pasakytos neteisingos kalbos. Šis filmas nebūtų galėjęs išvysti dienos šviesos be mūsų prancūziško kino finansavimo modelio, leidžiančio sukurti unikalią pasaulyje įvairovę. Netgi per COVID-19 pandemiją jos filmas buvo esmingai dotuojamas, o 350 milijonų eurų buvo paskirstyti 68 laureatams / kūrėjams. Nepamirškime to“, – pabrėžė ministrė. Olivier Faure'as į tai atkirto esąs „apstulbęs, matydamas kultūros ministrę, kuri mano, kad finansuodama filmą perka autorių sąžinę“. Prancūzijos komunistų partija netgi išplatino šūkį: „Nebesukite dėl to galvos, imkite savo subsidijas ir tylėkite.“ 

Į diskusiją įsitraukė asmenys net iš prezidento rato, išprovokuodami aršius ginčus socialiniame tinkle „Twitter“. „Tai nedėkingumo anatomija profesijai, kuriai mes tiek daug padedame... ir menui, kurį taip mylime“, – teigia pramonės ministras Rolandas Lescure'as, kalbėdamas apie apdovanotąjį filmą. „Galbūt laikas nustoti dalyti tiek daug pagalbos tiems, kurie nežino, kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams“, – grasino Asamblėjos ekonomikos reikalų komiteto pirmininkas, „Renesanso“ partijai (Renaissance, RE) atstovaujantis Guillaume‘as Kasbarianas. O ekologas Benjaminas Lucasas susirūpinęs „galimu cenzūros atsiradimu, šantažuojant subsidijomis“.

Tačiau Justine Triet išlieka tyli ir santūri. Galbūt laukia kitos puikios progos pasisakyti per jos filmo pasirodymą kino salėse rugpjūčio 23-ią dieną, o gal režisierės atsakymą suprastume pažiūrėję „Kryčio anatomiją“...

Parengė Ieva Simanauskaitė