7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Jonas Ūbis

Kai myli minios

Krėsle prie televizoriaus

Vis dar stebiuosi, kai žmonės daro asmenukes. Juk save jie kasdien mato veidrodyje. Man ir žvilgsnio ryte į save kartais būna per daug. Bet režisieriaus Magnuso von Horno žodžiai privertė pažvelgti kitaip: „Fotografuojantis žmogus, o ypač darantis asmenukę, – tai kerintis reginys. Žmogus trumpam pamiršta pasaulį aplink jį. Jis susikaupia į tai, ką mato išmaniojo telefono ekrane, pakreipia jį taip, kad atrodytų kuo geriau. Ekranas tampa veidrodžiu, kuriame jis gali įsižiūrėti į save. Tik klausimas, ką jame mato arba ką nori matyti?“

„Prakaituok!“
„Prakaituok!“
„Puikybė ir prietarai“
„Puikybė ir prietarai“
„Zuikis Džodžo“
„Zuikis Džodžo“
Jurgita Kristina Pačkauskienė

Ikonos ant šovinių dėžių

Šių metų balandžio 12 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus (Arsenalo g. 3a) rūsiuose atidaryta vienos savaitės paroda „Ikonos ant šovinių dėžių“. Jos autoriai – menininkai iš Kyjivo: tapytoja ir knygų iliustratorė Sofija Atlantova (g. 1981) ir dailininkas, rašytojas, menotyrininkas Oleksandras Klimenko (kūrybinis pseudonimas Olaf Clemensen, g. 1976). Ši paroda – tai neplanuota projekto „Nupirk ikoną – išsaugok gyvybę“ atkarpa – stotelė tarp Kyjivo ir Jungtinių Amerikos Valstijų, kur kūriniai bus parduoti labdaros aukcione, o gautos lėšos sugrįš į Ukrainą kaip parama mobiliajai Mikolos Pirogovo karo ligoninei. Joje šiuo metu savanoriauja ir vienas iš ikonų autorių – Oleksandras Klimenka. Ikonas jis tapo ten pat, per pertraukas tarp darbų.

Bendras parodos vaizdas, 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Bendras parodos vaizdas, 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Bendras parodos vaizdas, 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Bendras parodos vaizdas, 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Dievo Motinos ikona Невісто неневісная ir Acheiropita. G. Grigėnaitės nuotr.
Dievo Motinos ikona Невісто неневісная ir Acheiropita. G. Grigėnaitės nuotr.
Septynių skausmų Dievo Motinos ikonos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Septynių skausmų Dievo Motinos ikonos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Akrangelo Gabrieliaus ir Šv. Jono Krikštytojo ikonos. G. Grigėnaitės nuotr.
Akrangelo Gabrieliaus ir Šv. Jono Krikštytojo ikonos. G. Grigėnaitės nuotr.
Šv. Jono Krikštytojo ikona. J. K. Pačkauskienės nuotr.
Šv. Jono Krikštytojo ikona. J. K. Pačkauskienės nuotr.
Dievo Motinos su Vaikeliu Jėzumi ikona. J. K. Pačkauskienės nuotr.
Dievo Motinos su Vaikeliu Jėzumi ikona. J. K. Pačkauskienės nuotr.
Šv. Petro ikona, Gintarės Grigėnaitės nuotr.
Šv. Petro ikona, Gintarės Grigėnaitės nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Pasaulis iš veidrodžių ir taškelių

Yayoi Kusamos paroda „Tate Modern“ Londone

Japonų kilmės menininkė Yayoi Kusama (g. 1929) – neabejotina meno pasaulio roko žvaigždė. Tai patvirtina ir faktas, kad dar praėjusiais metais į Londoną, „Tate Modern“ galeriją, atkeliavusios jos parodos „Veidrodžių begalybės kambariai“ („Infinity Mirrored Room“, kuratorė Frances Morris) bilietai buvo iššluoti vos per porą dienų. Kusamos meno dozė visuomenei buvo tokia reikalinga, kad paroda, originaliai planuota rodyti kelis mėnesius, pratęsta dvejiems metams.

Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Jonas Ūbis

Šventinė karuselė

Krėsle prie televizoriaus

1995 m. pasirodžiusi Andrzejaus Wajdos „Didžioji savaitė“ (LRT, šiąnakt, 16 d., 02 val. ir LRT Plius, 17 d. 01.05) – Jerzy Andrzejewskio (pagal jo romaną sukurtas ir bene garsiausias režisieriaus filmas „Pelenai ir deimantas“) apsakymo ekranizacija. Tai pirmasis tekstas, parašytas apie Varšuvos geto likvidaciją 1943-iaisiais ir kartu bandymas suvokti lenkų visuomenės reakciją į žydų tragediją.

„Didžioji savaitė“
„Didžioji savaitė“
„Izabelė ir jos vyrai“
„Izabelė ir jos vyrai“
„Nepasirinkti keliai“
„Nepasirinkti keliai“
„Naujokas“
„Naujokas“
„Jasminum“
„Jasminum“
LDS inf.

In memoriam Juzefai Čeičytei

1922 05 19 – 2022 04 13

Su liūdesiu pranešame, kad balandžio 13 d. Anapilin išėjo ilgametė Lietuvos dailininkų sąjungos narė, talentinga tapytoja, scenografė, poetė Juzefa Čeičytė.

Juzefa Čeičytė, be pavadinimo. 2007 m. MO muziejaus kolekcija.
Juzefa Čeičytė, be pavadinimo. 2007 m. MO muziejaus kolekcija.
Juzefa Čeičytė
Juzefa Čeičytė
Jonas Ūbis

Kitos moterys

Krėsle prie televizoriaus

Paklausta, kas yra kino režisierius, Jane Campion atsakė: „Man tai žmogus, sugebantis žiūrėti, bet ne asmuo, kuris sako aktoriams, ką jie turi daryti.“ Pagal Henry Jameso romaną sukurtas jos filmas „Moters portretas“ (LRT, 10 d. 22 val.) – lyg žvilgsnis į patriarchato schemose įkalintą moteriškumą. Nicole Kidman vaidinama Izabelė Arčer yra jauna, išsilavinusi XIX a. moteris.

„Moters portretas“
„Moters portretas“
„Nes ji yra moteris“
„Nes ji yra moteris“
„212 kambarys“
„212 kambarys“
„Greta“
„Greta“
Jonas Ūbis

Žmonės iš rūsio

Krėsle prie televizoriaus

Kino istorikai mėgsta priminti, kad finansinė filmo sėkmė dar nieko nereiškia – išlieka ne patys sėkmingiausi ar populiariausi. 1983-iaisiais pasirodžiusi gangsterių drama – Briano De Palmos „Žmogus su randu“ (LRT, šiąnakt, 2 d., 01.05) finansiškai žlugo, bet dabar laikoma ne tik geriausiu režisieriaus filmu, bet ir vienu svarbiausių 9-ojo dešimtmečio kūrinių ir vadinama kultine. De Palmą įkvėpė klasikinis to paties pavadinimo Howardo Hawkso filmas, 1932 m. padėjęs naujo žanro – gangsterių filmo – pamatus.

„Žmogus su randu“
„Žmogus su randu“
„Mano nuostabioji Vanda“
„Mano nuostabioji Vanda“
„Parazitas“
„Parazitas“
Jonas Ūbis

Kur, po velnių, dingo Bondas?

Krėsle prie televizoriaus

Islandų filmai turi daug gerbėjų. Spėju, kad vienus žavi Islandijos peizažai, kitus – paprastų žmonių, staiga atsidūrusių gyvenimo kryžkelėje, likimai. Pastariesiems turėtų patikti Grímuro Hákonarsono filmas „Pieno karas“ (LRT Plius, 31 d. 21.33), nors filme rodomi peizažai taip pat yra įstabūs.

„Pieno karas“
„Pieno karas“
„Kvadrofonija“
„Kvadrofonija“
„Dingti iš akių“
„Dingti iš akių“
„Šnipas iš U.N.C.L.E.“
„Šnipas iš U.N.C.L.E.“
„Nepalikti pėdsakų“
„Nepalikti pėdsakų“
Jonas Ūbis

Fantomai kartais sugrįžta

Krėsle prie televizoriaus

Pasiilgusiems Paulo Thomo Andersono – ne tik kinuose rodoma „Saldymedžio pica“, bet ir 2017-ais pasirodęs jo „Nematomas siūlas“ (LRT Plius, 24 d. 21.33). Jis nukels į 6-ojo dešimtmečio Angliją. Filmo herojus Reinoldsas Vudkokas (Daniel Day-Lewis) yra garsus drabužių dizaineris. Jo mados namus valdo sesuo Sirilė (Lesley Manville). Čia viskas paklūsta Reinoldso gyvenimo ir kūrybos ritmui.

„Nematomas siūlas“
„Nematomas siūlas“
„Džentelmenai“
„Džentelmenai“
„Džiuljeta. Atvirai“
„Džiuljeta. Atvirai“
Jonas Ūbis

Sutrikę žmonės

Krėsle prie televizoriaus

Šveicarų dvynių Ramono ir Silvano Zürcherių filmą „Mergina ir voras“ (LRT Plius, 17 d. 21.33) reikėtų žiūrėti susikaupus ir „atsijungus“ nuo kasdienės įtampos. Tik tada palaipsniui pradedi pastebėti filme rezgamą paslėptų troškimų ir tylių jausmų voratinklį. Išorinis siužetas paprastas, regis, nieko ir nevyksta, o beveik visas veiksmas telpa bute. Zürcheriai rodo dvi savo herojų dienas ir vieną naktį.

„Mergina ir voras“
„Mergina ir voras“
„Adelainos amžius“
„Adelainos amžius“
„Adelainos amžius“
„Adelainos amžius“
„Adelainos amžius“
„Adelainos amžius“
„Merginos juodais drabužiais“
„Merginos juodais drabužiais“
  < PUSLAPIS IŠ 140  >>> Archyvas