7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Ikonos ant šovinių dėžių

Jurgita Kristina Pačkauskienė
Nr. 16 (1423), 2022-04-22
Dailė Kultūra
Bendras parodos vaizdas, 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Bendras parodos vaizdas, 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.

Šių metų balandžio 12 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus (Arsenalo g. 3a) rūsiuose atidaryta vienos savaitės paroda „Ikonos ant šovinių dėžių“. Jos autoriai – menininkai iš Kyjivo: tapytoja ir knygų iliustratorė Sofija Atlantova (g. 1981) ir dailininkas, rašytojas, menotyrininkas Oleksandras Klimenko (kūrybinis pseudonimas Olaf Clemensen, g. 1976). Ši paroda – tai neplanuota projekto „Nupirk ikoną – išsaugok gyvybę“ atkarpa – stotelė tarp Kyjivo ir Jungtinių Amerikos Valstijų, kur kūriniai bus parduoti labdaros aukcione, o gautos lėšos sugrįš į Ukrainą kaip parama mobiliajai Mikolos Pirogovo karo ligoninei. Joje šiuo metu savanoriauja ir vienas iš ikonų autorių – Oleksandras Klimenka. Ikonas jis tapo ten pat, per pertraukas tarp darbų.

Paroda Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus inicijuoto projekto „Muziejai gelbsti muziejus“ dalis. Teksto pabaigoje – Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo rekvizitai. Į fondą pervestos lėšos skiriamos Ukrainos nacionalinio dailės muziejaus paramai, gelbstint kultūros vertybes.

 

Idėja ir jos realizacija

2014 m., prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, karo keliamą siaubą reikėjo kažkaip išgyventi, ir šio siekio vedamas Oleksandras Klimenka ėmė tapyti kanonines stačiatikių ikonas – Dievo buvimo su žmonėmis, šviesos ir vilties ženklus. Prieš tai daug dirbęs monumentaliosios dailės, būtent sakralinės sienų tapybos srityje, O. Klimenka perėjo prie kamerinės ikonų tapybos – šventųjų atvaizdų, kuriuos dovanojo Donbaso gynėjams. Kartą, lankydamasis viename iš konfliktinio regiono batalionų, dailininkas pastebėjo, kad šaudmenų laikymui skirtų medinių dėžių dangčio ir dugno konstrukcija labai panaši į skydus, skirtus ikonų tapybai. Parsivežęs vieną dėžę į Kyjivą, jis nutapė pirmąją „karo ikoną“ – Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdą. Ikonos ant šaudmenų dėžių demonstruoja dalelę karo realybės – jų grubiame, grunto nepridengtame paviršiuje – kalimo, plėšimo, net šaudymo žymės. Medinės dėžės, kuriose laikomos šovinių juostos, pervežamos granatos ir raketos, skirtos žmonių ir žmogaus kūrybos naikinimui, mirties kultūrai. Ikona – mirties priešingybė. Sakralus Kristaus, Dievo Motinos ar šventojo atvaizdas, skirtas gyvenimui ir bendrystei. Karo patirties transformacija kuriant ilgainiui virto troškimu atverti akis tiems, kurie karą Ukrainoje laiko tolimu, labiau virtualiu, o ne tikru reiškiniu. Pradėtos rengti šventųjų atvaizdų ant amunicijos dėžių parodos leido žengti dar vieną žingsnį: parduodant kūrinius galima prisidėti prie karo žaizdų gydymo, finansiškai remiant mobiliuosius karo lauko ligoninės punktus. Tapyti ikonas ant šovinių dėžių, anot autorių, reiškia gyvenimo ir gyvybės pergalę prieš mirtį, o projekto lėšomis išlaikomoje karo ligoninėje tai įvyksta fiziškai.

2015 m., pirmąją gavėnios savaitę, buvo pradėtas projektas „Nupirk ikoną – išsaugok gyvybę“. Į jį įsitraukė ir dailininkė Sofija Atlantova. Viena pirmųjų per projektą sukurtų ikonų parodų buvo surengta Lietuvos ambasadoje Kyjive 2015 m. gegužės 27 dieną.

 

Paroda Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (2022 04 12–20)

Taip susiklostė, kad paroda Vilniuje veikė simboliniu laiku – prieš ir per Velykas, Kristaus Prisikėlimo šventę, kuri šiemet sutapo su žydų Pascha (Pesach), mininčią „Perėjimą“, izraelitų išėjimą iš Egipto vergovės. Šis laikas atliepia ir sustiprina parodos ir viso projekto „Nupirk ikoną – išsaugok gyvybę“ idėją, nes kiekviena ikona yra pamatinių žmogaus vertybių: gyvybės ir gyvenimo (maža to – amžino gyvenimo!), tiesos ir laisvės liudininkė. Parodos vieta – rūsys ir požemis – priartino ir kitas analogijas: tai karo slėptuvė, pirmųjų (persekiojamų) krikščionių religinių susirinkimų vieta.

Vilniuje eksponuota dvidešimt pastaraisiais metais sukurtų ikonų. Dėl skubotumo, o gal specialiai, pabrėžiant viduramžių tapybos tradicijai būdingą anonimiškumą, eksponatai buvo be etikečių. Tačiau ir be jų žiūrovas aiškiai skyrė du braižus, dvi tapybos stilistikas, dvi prieigas prie tapybos pagrindo – šaudmenų dėžių plokščių.

Sofija Atlantova prisipažįsta, kad iš pradžių O. Klimenkos „ikonų ant šaudmenų dėžių“ idėja jai atrodė svetima. Reikėjo laiko, kad surastų būdą, kuriuo taikai ir santarvei skirtą sakralųjį atvaizdą galėtų perkelti ant grubių lentų su atviromis brutalios jėgos žymėmis. Klausimas, ar gali artilerijos dėžė – mirtį nešančių ginklų nešėja – virsti šventybės lopšiu (lopšys ar Nojaus laivas, ukr. Ноїв ковчег, – tradicinėje ikonoje esantis įgilinimas, skirtas sakraliam atvaizdui tapyti), Atlantovos kūriniuose tebėra atviras. Prieš tapydama, dailininkė dažniausiai „sušvelnina“ skausmingą lentų tekstūrą, pridengia ją akvareliškai skaidriu fonu, ir jau ant minkštesnio, ne tokio agresyvaus paviršiaus tapo atvaizdus: Dievo Motiną (vieną ar su vaikeliu Jėzumi), šventąjį Jurgį, žirgu jojantį arkangelą Mykolą. Kiti, befoniai Atlantovos tapytieji atvaizdai, pavyzdžiui, „Septynių skausmų Marija“, ukr. Семистрільна Божа Матір, nutapyti tarsi teptuku neliečiant lentų, ažūriškai skaidriai, lyg Marijos drabužiai būtų ne žmogaus rankų nuausti, o šerkšno, ant peršviečiamo stiklo išpaišiusio ukrainietiškoms skarelėms būdingus rožių ornamentus. Stačiatikių tradicijoje prie šios ikonos meldžiama susitaikymo tarp besipykstančiųjų malonės, apsaugos karo lauke.

Oleksandro Klimenkos ikonos (Acheiropita (Ne rankų darbo Kristaus atvaizdas), Dievo Motina su Kūdikiu, šv. Jonas Krikštytojas, šv. Antanas Didysis, šv. apaštalas Petras, šv. apaštalas Paulius, šv. apaštalas Andriejus, Išganytojo atvaizdas, šv. Jurgis, arkangelas Gabrielius, šv. Panteleimonas, Kristus karste (lotyniškoje tradicijoje – Vir dolorum / Skausmų vyras). Lyginant Vilniuje eksponuotus kūrinius su ankstesniais, tapytais iki 2022 m. vasario 24-osios, galime stebėti atvaizdų kaitą: dingo daugiafigūrės kompozicijos, nebėra ornamentais ištapytų fonų, ikonų kraštus puošusio dekoro. Aštrėjant karo siaubui, daugėja skausmo siužetų (Sopulingoji Dievo Motina, Kristus karste), dar akivaizdžiau eksponuojamos lentų „žaizdos“, jų metaliniai „svetimkūniai“: surūdiję skersiniai ir vyriai (Septynių skausmų Dievo Motina), kyšantys vinių smaigaliai (Šv. Jonas Krikštytojas). Visos O. Klimenkos nutapytos ikonos, išsaugant „ikonos realizmą“ ir karo kančios realizmą: aiškiai, tvirtai, atvirai, lakoniškai, laikantis bizantiško ikonų tapybos kanono, bet ne iki galo, tapant tik tai, kas svarbiausia, tarsi taupant laiką. Kaip išrinktoji tauta paskubomis prieš Paschą valgė Velykų avinėlį „su nerauginta duona ir karčiomis salotomis [...] susijuosus strėnas ir apsiavus, laikant rankoje lazdą, paskubomis [plg. Išėjimo kn. 12, 8–11]“, panašiai ir kuriant karo metu. Kai tapai fronte, nežinai, kuri ikona bus paskutinė, pradėjęs nežinai, kada reikės nutraukti, o pabaigęs nežinai, ar po jos dar bus ikona, ar apskritai kas nors bus, bet tiki tuo, ką darai.

 

Tarsi neužrašytos eilės

Pabūklų apšaudomas žmogus panašus į sugalvotas, tačiau neužrašytas eiles.

Kaip sugalvotos eilės gulì sau ant asfalto ir užkeiki Tą, Kuris tave sugalvojo:

nepamiršk nieku būdu nepamiršk tų eilių gal ir nevykusios tos

eilės bet raidės iš kurių jos surinktos ir žodžiai iš kurių jos susideda yra

gražūs yra Tavo

Ir toje išasfaltuotoje aikštėje, plačioje kaip dangus, užlietoje saulės šviesa, ištisas tomas eilių, galbūt jis ir liks neužrašytas, taigi ir neišspausdintas.

– Dieve! Užrašyk!

Oleksandr Klimenko

 

Gavėjas J. K. Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondas

Įmonės kodas 305350324

P. Vileišio 18A, Vilnius

Banko sąskaita LT37 7044 0600 0832 3972

Paskirtis „PARAMA UKRAINOS NACIONALINIAM DAILĖS MUZIEJUI“

Bendras parodos vaizdas, 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Bendras parodos vaizdas, 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Bendras parodos vaizdas, 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Bendras parodos vaizdas, 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Dievo Motinos ikona Невісто неневісная ir Acheiropita. G. Grigėnaitės nuotr.
Dievo Motinos ikona Невісто неневісная ir Acheiropita. G. Grigėnaitės nuotr.
Septynių skausmų Dievo Motinos ikonos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Septynių skausmų Dievo Motinos ikonos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Akrangelo Gabrieliaus ir Šv. Jono Krikštytojo ikonos. G. Grigėnaitės nuotr.
Akrangelo Gabrieliaus ir Šv. Jono Krikštytojo ikonos. G. Grigėnaitės nuotr.
Šv. Jono Krikštytojo ikona. J. K. Pačkauskienės nuotr.
Šv. Jono Krikštytojo ikona. J. K. Pačkauskienės nuotr.
Dievo Motinos su Vaikeliu Jėzumi ikona. J. K. Pačkauskienės nuotr.
Dievo Motinos su Vaikeliu Jėzumi ikona. J. K. Pačkauskienės nuotr.
Šv. Petro ikona, Gintarės Grigėnaitės nuotr.
Šv. Petro ikona, Gintarės Grigėnaitės nuotr.
Sopulingosios Dievo Motinos ikona. J. K. Pačkauskienės nuotr.
Sopulingosios Dievo Motinos ikona. J. K. Pačkauskienės nuotr.
Dievo Motinos Невісто неневісная ikona. Natalijos Šostak nuotr.
Dievo Motinos Невісто неневісная ikona. Natalijos Šostak nuotr.
Šv. Panteleimono ikona. N. Šostak nuotr.
Šv. Panteleimono ikona. N. Šostak nuotr.