Vilniaus Šnipiškių senųjų žydų kapinių ir palaidotų jose palaikų naikinimas prasideda nuo 1830 m. sukilimo prieš Rusijos imperiją. Šis sukilimas, Lenkijoje vadinamas Lapkričio sukilimu, ir kilo iš valios pasipriešinti imperinės Rusijos ketinimui pasiųsti Lenkijos, anuo metu imperijos autonomijos, kariuomenę įsiveržti į Belgiją ir Prancūziją bei siekių atkurti šalies nepriklausomybę. Rusijos imperijos valdžia, matydama, kad nepriklausomybės sukilimas persimeta į Vilnių, 1831 m. nusavino didelę Šnipiškių žydų kapinių dalį prie Neries kranto ir įkūrė čia tvirtovę – artilerijos fortą, kad laikytų įrėmusi patrankų vamzdžius į laisvę mylintį miestą.