7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Akvilės Anglickaitės paroda Sodų 4

Akvilės Anglickaitės paroda „Kai tik jis palietė samanas, jo galia perėjo į mišką, ir medžių šaknys virto upėmis“

Pirštai po truputį klimpsta į lipnias tuštumas.
Paviršiai persidėlioja į plokštumas.
O aplinkybės turi savo pasiaiškinimus.
- Turėtum tam garso taką? Truputis ritmo, neapibrėžta trukmė ir tembras...
- Nutikti gali bet kas?
- Net ir tai.

Gegužės 10 d., ketvirtadienį, 18.30 val. projektų erdvėje „Sodų 4“ atidaroma Akvilės Anglickaitės solo paroda „Kai tik jis palietė samanas, jo galia perėjo į mišką, ir medžių šaknys virto upėmis“. Parodoje pristatoma nauja menininkės instaliacija, kuriai garso takelį sukūrė kompozitorius Vytautas V. Jurgutis.

Akvilė Anglickaitė (g.1982) – menininkė, savo darbuose pasitelkianti ir apjungianti skirtingas medijas bei žanrus. Gyvena bei kuria Vilniuje. Studijavo Vilniaus dailės akademijoje, fotografijos ir medijos meno katedroje, Plymuto Universitete Anglijoje. 2017 metais įgijo meno daktarės laipsnį. Menininkės darbai buvo pristatomi X Baltijos trienalėje, DeAppel centre Amsterdame. Menininkės darbai dažnai pasirodo ir viešose bei netradicinėse meno erdvėse. Autorė dažnai bendradarbiauja su kitų sričių menininkais. Jos instaliacijas ne pirmą kartą lydi kompozitoriaus Vytauto V. Jurgučio garso takeliai.

Parodą organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.
Rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.

Linas Bliškevičius

Bembio kuždesys

Rūtos Matulevičiūtės paroda „Sphere“ galerijoje „The Room“

Užupio viršuje, šalia Bernardinų kapinių tik ką iškilusiame gyvenamųjų namų kvartale, duris neseniai atvėrė parodų erdvė „The Room“. Šis kvartalas, anot vietinių gyventojų ir Užupio Respublikos įkūrėjų, naikina genius loci. Nepaisant to, jame įsikūrusioje galerijoje parodą pristatė Vilniaus dailės akademijos magistrantė Rūta Matulevičiūtė. Gaivališką vynu apšlakstytą atidarymą lydėjo gausi publika, mane iškart sudomino kuratorės, dailėtyrininkės Austėjos Mikuckytės-Mateikienės parodai skirtas tekstas. Jį skaitant išnyko plokštumos ir tapybiniame teatre griuvo ketvirtoji siena, pradėjo skverbtis miško kvapas ir jo tauri šviesa. Pasigirdo ir prakalbos. Visuomet ypač žavinčios ir simpatiškai per ilgos, į tolius jausmingai keliaujančios Arvydo Šaltenio mintys šįkart pasidabino ir tapytojos eilėmis. Poezija, vynas, eilės, menas – Užupis.

Autoriaus pakeistas kūrinys: Rūtos Matulevičiūtės „Bembio portretas“, sujungtas su internete rastu vaizdu
Autoriaus pakeistas kūrinys: Rūtos Matulevičiūtės „Bembio portretas“, sujungtas su internete rastu vaizdu
Rūta Matulevičiūtė, „Bembio portretas“. 2017 m.
Rūta Matulevičiūtė, „Bembio portretas“. 2017 m.

13-oji Baltijos trienalė „Išsižadėk šmėklų“


Talino kunsthalė, Talinas, birželio 29 d. - rugsėjo 2 d.
„Kim?“ šiuolaikinio meno centras, Ryga, rugsėjo 21 d. - lapkričio 18 d.
Meno vadovas: Vincent Honoré


13-ojoje Baltijos trienalėje Vilniuje savo kūrinius ir performansus pristato menininkai Caroline Achaintre, Evgeny Antufiev, Korakrit Arunanondchai, Darja Bajagić, Olga Balema, Nina Beier, Huma Bhabha, Dora Budor, Miriam Cahn, Jayne Cortez, Adam Christensen, Melvin Edwards, Daiga Grantina, Max Hooper Schneider, Anna Hulačová, Pierre Huyghe, E’wao Kagoshima, Sanya Kantarovsky, Žygimantas Kudirka, Ella Kruglyanskaya, Benoît Maire, Katja Novitskova, Pakui Hardware, Anu Põder, Laure Prouvost, Ieva Rojūtė, Rachel Rose, Augustas Serapinas ir Michael E. Smith.


Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
Gegužės 11 d. – rugpjūčio 12 d., 2018
Atidarymas: gegužės 11 d., penktadienį,18 val.
Turas po parodą spaudai: gegužės 11 d., penktadienį, 14:30


13-ąją Baltijos trienalę pirmąsyk renginio istorijoje kartu organizuoja ir rengia visos trys Baltijos šalys: Lietuva, Estija (atidarymas birželio 29 d.) ir Latvija (atidarymas rugsėjo 21 d.).


Paroda Vilniuje įkurdinta ambicingoje architektūrinėje konstrukcijoje-intervencijoje. Šis architekto Diogo Passarinho darbas ženkliai pakeitė Šiuolaikinio meno centro pastatą. Atveriant šią instituciją ir transformuojant visą jos erdvę, parodoje nagrinėjama priklausymo sąvoka draugėn suveda nestabilias teritorijas ir kūnus. Daugybė kūrinių buvo sukurta specialiai šiai trienalei: Anna Hulačová sukonstravo fontano formos monumentą; Dora Budor antro aukšto terasą supančią erdvę pavertė apleistu futuristiniu peizažu ir apgyvendino jame animatroninius paukščius; Augustas Serapinas dirbo su vietos bendruomene, siekdamas atkreipti dėmesį į atominės industrijos paveldą; Sanya Kantarovsky sukūrė grupę naujų, unikalių kūrinių; Daiga Grantina suformavo savitą skulptūrų grupę; Melvinas Edwardsas sugrįžo prie vienos savo kultinių spygliuotos vielos skulptūrų iš praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio; Laure Prouvost įrengė įtraukiančią instaliaciją, įgyjančią peizažo formą; Pakui Hardware sukūrė naujus kūrinius, nagrinėjančius technologijas ir žmogaus pojūčius; Ieva Rojūtė nutapė dvi naujas freskas; Michaelas E. Smithas įsiskverbė į erdvę su savo skulptūromis ir vaizdo projekcijomis; Caroline Achaintre sukūrė naujas didelio mastelio skulptūras... Šiuos specialiai trienalei skirtus darbus papildo pasiskolinti meno kūriniai, kurie Vilniuje eksponuojami pirmą kartą. Tarp jų – svarbūs Darjos Bajagić, Ninos Beier, Humos Bhabhos, Miriam Cahn, Jaynes Cortez, Melvino Edwardso, Pierre’o Huyghe’o, E’wao Kagoshimos, Ellos Kruglyanskayos, Katjos Novitskovos, Maxo Hooperio Schneiderio, Anu Põder ir Rachelės Rose darbai. Visi šie piešiniai, paveikslai, instaliacijos, vaizdo projekcijos, muzika, tekstai ir performansai kartu sukuria balsų polifoniją, atkreipiančią dėmesį į įvairialypes šiandienos meno strategijas.


Detali savaitgalio programa: Gegužės 11 d., penktadienis 18:00 Atidarymas
18:15 Sveikinimo kalba
19:00 Liv Wynter poezijos skaitymas 19:30 Adam Christensen performansas
Gegužės 12 d., šeštadienis
14:00 Ievos Rojūtės vedamos kūrybinės dirbtuvės
16:30 Žygimanto Kudirkos „Psichoaktyvūs skaitymai UV šviesoje su garso FX“ 19:00 Anton Lukoszevieze „Solo konduktoriui”


Organizatoriai:
Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), Vilnius, Lietuva; „Kim?“ šiuolaikinio meno centras, Ryga, Latvija; Estijos šiuolaikinio meno centras (CCAE), Talinas, Estija
Kuratoriai:
Dina Akhmadeeva, Canan Batur, Neringa Bumblienė, Cédric Fauq, Anya Harrison
Architektas:
Diogo Passarinho
Dizaineris:
Tadas Karpavičius


Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Prancūzų institutas, LRT, „Arterritory.com“, „Go Vilnius“


Partneriai: Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje, Prancūzų institutas Lietuvoje, „artnews.lt“ Trienalė skirta paminėti Latvijos, Lietuvos ir Estijos valstybių nepriklausomybės šimtmetį

Rengėjų inf.

Kauno kultūros žemėlapyje susijungs galerijos, meno projektai ir istorinės erdvės

„Gallery Weekend Kaunas” (GWK) – renginys, į bendrą žemėlapį sujungsiantis jau veikiančias galerines, vienam savaitgaliui atvertas, apleistas bei kitas viešąsias erdves. Jau trečius metus vyksianti GWK iniciatyva į Kauną atkeliavo iš Berlyno, o šiemet buvo įtraukta į pasaulinį kultūros žemėlapį.

Gallery Weekend Kaunas iniciatyva tampa tęstine
Prasidėjęs 2016-aisiais, renginys Kaune truko tris dienas, išplisdamas per 11 galerinių erdvių bei per dvi specialiai GWK savaitgaliui atvertas erdves. Antraisiais metais lankytojams buvo pristatyta 16 galerijų ar kitų erdvių, o taip pat ir 4 aukštų rekonstruojamas buvęs banko pastatas. „Galerijų savaitgalio renginiuose 2018-aisiais metais siekiame toliau skatinti galerijų bei menininkų dialogą, specifinius, konkrečioms vietoms pritaikytus projektus. Dvejus metus tyrinėję vidaus erdves, žengiame į viešąsias lauko lokacijas“, – šių metų akcentais dalinasi GWK komanda. Sudarydami 2018 metų programą, organizatoriai kvietė apie save pranešti visus, norinčius prisijungti prie GWK renginių, atverti savo erdves naujiems lankytojų srautams, naujoms auditorijoms, aprėpiančioms šeimas, jaunimą, vidutinio amžiaus meno  mylėtojus bei senjorus.

Atgyja erdvės ir jų istorijos
Galerijų savaitgalio atidarymas gegužės 10 d. 18 val. įvyks Ąžuolų kalne, dabar kauniečių vadinamame Pelėdų kalne. Čia stūkso istorinė, pirmoji, Kauno galerija – Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija. Ji įsikūrė prieš daugiau nei 90 metų ir bus atverta šiuolaikinio meno projektams visą GWK savaitgalį. Vakaro metu bus pristatyta plati programa: laikinosios galerijos pastate veiks kuruota paroda, netoliese esančioje Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto fotografijos galerijoje „Bright & Showy” vyks A. Griškevičiaus parodos „Mutantai” atidarymas. Lankytojai kviečiami dalyvauti teatralizuotoje ekskursijoje – šokio spektaklyje „Dolls 2.0, kurį pristatys butō šokio teatras „Okarukas“. Tą patį vakarą veiks laikinasis GWK infocentras, o programą užbaigs koncertas.

Penktadienį, gegužės 11 d. galerijų savaitgalio programa tradiciškai prasidės Senamiestyje. VDU menų galerijoje „g101” įvyks Lauros Marijos Balčiūnaitės performansas „Come to my tent #2”, VDA Kauno fakulteto A. Uždavinio vardo auditorijoje bus pristayta VDA KF III kurso grafikos studentų paroda „€ 1,95”, Kauno fotografijos galerijoje įvyks Ivars Gravlejs parodos „Kūryba ir tyrimai” atidarymas, galerija „Meno parkas” kvies į susitikimą net su dviejų parodų autoriais. Aplankius ekspozicijas galerijose, programa  nusidrieks į centrinę miesto dalį - Kauno menininkų namus. Čia įvyks GWK antrosios dienos pabaigtuvės: bus pristatyta rezidentų Dalios Mikonytės ir Adomo Žudžio programa bei ją lydintis gyvas kompozitoriaus, elektroninės muzikos prodiuserio Pijaus Džiugo Meižio, dar žinomo Münpauzn pseudonimu, pasirodymas.

Šeštadienį, gegužės 12 d. bus gausu performatyvių bei viešųjų erdvių projektų. Kauno paveikslų galerijoje į susitikimą kvies jaunieji tapytojai, o šalia esančiame baseine bus pristatytas A. Petrulienės projektas „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų", M. K. Čiurliono dailės galerijos prieigose įsikurs Manto Mikutavičiaus instaliacija „Laiko mašina” ir performatyvus karšto stiklo formavimo procesas, o auditorijoje bus pristatomas antrasis „Žurnalo Kaunui Į” numeris. „Kaunas 2022” ir industrinės kultūros platforma „MATTERS“ kvies į „Un/Natural Field Recordings / Natural Overdubs" kolaboracinį eksperimentinio garso pasirodymą alternatyvioje erdvėje „Šelteris“. Projektus lydės ekskursijos po parodas POST, M. Žilinsko dailės galerijose, leidinių pristatymai, zinų piknikas Kauno menininkų namuose. Vakaro akcentu taps festivalio dūzgės ant dar vieno kalno – Parodos – bare „O kodėl ne?”, kur bus pristatytas debiutinis BIONICS albumas „Cycles”.

Sekmadienis, gegužės 13 d. tradiciškai bus skirtas šeimoms, kūrybinėms dirbtuvėms menininkų studijose, jau atidarytų parodų lankymui, susitikimams su kūrėjais ar bendruomenėmis. Netikėtas programos posūkis lauks antroje dienos pusėje – kartu su Kauno menininkų namuose vyksiančiu menininkų Paulinos Drėgvaitės ir Nick Wood „Youtube” vakarėliu.

Galerijų savaitgalis Kaune – pasaulio kultūros žemėlapyje
2017 metais GWK komanda buvo pakviesta į Europos ir pasaulio galerijų savaitgalių bei meno savaičių rengėjų susitikimą „Barcelona Professional Meeting – Gallery Weekends. Challenges and Opportunities” („Profesionalų susitkimas Barselonoje – Galerijų savaitgaliai. Iššūkiai ir galimybės”). Gallery Weekend Kaunas organizatoriai renginyje dalyvavo kartu su Čikagos (JAV), Dublino (Airija), Bukarešto (Rumunija), Budapešto (Vengrija), Paryžiaus (Prancūzija), Madrido, Barselonos (Ispanija), Varšuvos (Lenkija) galerijų savaitgalių bei Vienos (Austrija) meno savaitės rengėjais. 2018-aisais iniciatyva Gallery Weekend Kaunas priimta į tarptautinį pasaulinio galerijų savaitgalių tinklą.

Iniciatyvos „Gallery Weekend Kaunas” pamatinis tikslas – aktyvinti galerinių erdvių žinomumą, į šias erdves atvesti naujus kultūros ir meno vartotojus, reprezentuoti Kauno kultūrinį veidą per vieningą nekomercinių miesto galerijų ir kitų kultūros bei meno erdvių žemėlapį.

Gallery Weekend Kaunas 2018 įvyks gegužės 10 – 13 dienomis įvairiose Kauno erdvėse. Visi GWK renginiai – nemokami.
Platesnė informacija: www.galleryweekendkaunas.lt

 

Kontaktas komunikacijai: [email protected]
Mob. 860059146
Gintarė Žaltauskaitė

Kristina Stančienė

Tobulas skaičius

Apie parodą „Panašumas nepanašume Nr. 3“ LDS galerijoje „Arka“

Galerijoje „Arka“ rodomą tapytojų trijulės parodą lydi daug sutapimų. Trys žinomi menininkai pasirodo kartu trečią kartą, o jų vardai ir pavardės taip pat sudaryti iš to paties skaičiaus dėmenų: juk Kuras yra Algimantas Jonas, Martinėnas – Raimondas Regimantas, o Viačeslavas Jevdokimovas žinomas dar ir kūrybiniu Karmalitos pseudonimu, rašomu po brūkšnelio, tačiau vis viena išeina trys asmenvardžiai...


Trejeto simbolika ir magija domina žmoniją, ko gero, nuo pat civilizacijos ištakų. Apie šį skaičių daug mąstė senovės graikai. Platono filosofijoje du negali būti be trečio, tarp jų turi rastis kažkokia jungtis, taip kaip tarp pradžios ir pabaigos, viršaus ir apačios, dešinės ir kairės yra vidurys, tarp praeities ir ateities – dabartis, tarp šviesos ir tamsos – prieblanda, tarp dienos ir nakties – vakaras, tarp gimimo ir mirties – gyvenimas. Pitagoras trejetą laikė mažiausiu tobulu skaičiumi – nuo jo turinti prasidėti tikroji skaičių seka, nes tik iš trijų tiesių linijų galima sudaryti geometrinę figūrą – trikampį.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Viačeslavo Jevdokimovo Karmalitos kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Viačeslavo Jevdokimovo Karmalitos kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Algimanto Kuro kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Algimanto Kuro kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Algimanto Kuro kūriniai, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Algimanto Kuro kūriniai, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Raimondo Martinėno kūriniai, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Raimondo Martinėno kūriniai, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
VDA inf.

Anima’re’anima išplėstiniame lauke


Žodis „animacija“ 1590-ųjų metų šaltiniuose apibūdinamas kaip „veiksmas suteikiantis gyvenimą/gyvybę“ ir kildinamas iš žodžio L. Animationem (nom. Animatio) reiškiančio „pagyvinti“. Šis veiksmo daiktavardis kilęs iš angliško žodžio „animate“, o pastarasis – iš itališko žodžio „animare“ reiškiančio „gyvybingumas“.  Reikšme „įkvėpti gyvybę“ žodis „animare“ susijęs su anglų žodžiu „anima“ (siela), kuris panašus į senosios anglų kalbos žodį „ōthian“ reiškiantį „kvėpuoti“. Pastebima, kad lotynų kalboje „animus“ reiškia „dvasia“, graikų kalboje „anemos“ suprantama kaip „vėjas“, o sanskrito kalboje „aniti“ reiškia „jis kvėpuoja“.
Kinematografinė žodžio „animacija“ reikšmė susiformavo 1912 metais   ir buvo naudojama norint apibūdinti judesio iliuzijai, kai „negyviems“  vaizdiniams įkvepiama gyvybė, gyvybingumas. Kinas “vagia” animacijos istoriją, nes žmogų kankina” tikroviškesnės” tikrovės ilgesys. Noras kuo aiškiau pamatyti, sugriebti tikrovę, net jei tai iliuzija. Piešti, lipdyti ar kaip kitaip sąlygiški dalykai ekrane yra per daug sąlygiški, kad galėtų šį ilgesį numalšini. Kinas tarsi jį malšina geriau, jis kyla iš to poreikio, gimdančio natūralizmą, teismų stenografiją ir vaškinių figūrų muziejus. Animacijos sąmprata tiksliai nurodo  medijos veikimo principą ir siūlo būdą interpretuoti XIX a. pabaigos – XXI a. judančių vaizdų menų raidą, atkreipiant dėmesį ne tik į vaizdų išjudinimą, bet ir jų atgaivinimą.


Atgaivinimo (animation) to, kas dar nėra gyva arba to, kas yra  mirę (reanimation) principo svarbą pabrėžia ir animacijos teorija ir judančiųjų vaizdų istorija.  “Animacija (...) vis labiau pasireiškia kaip labiausiai dėmesį prikaustantis tikrai singuliarus ne tik šiuolaikinio kino, bet ir šiuolaikinio pasaulio procesas “, o jaudulys, kuris mus stumia atgaivinti tai, kas nėra gyva arba kas buvo gyva, bet nebėra, yra tiesiogiai susijęs su Das Unheimliche, to, kas šiurpu, nepažinu, sąvoka.


Parodoje anima’re’anima atveriamas išplėstinis animacijos patyrimo laukas, menininkų darbai jungiasi per anima(re) – kvėpavimą (kvėpuojantį judesiu vaizdinį) ir (re)anima(ciją) – atgaivinimą. Atgaivinimo metu animacijos potyris išslysta iš įprastai suprantamo animacinio kūrinio rėmų.


 
Dalyviai FMMK studentai ir alumni: Rimas Sakalauskas, Rasa Baltrimaitė, Emilija Juzeliūnaitė, Bon, Karolina Virkutytė, Eglė Mameniškytė, Aida Povilaitytė, Aušra Umbrasaitė, Gintarė Vaicekauskaitė, Gailė Cijūnaitytė, Osvalda Mickutė, Paula Savaja, Laura Sabaliauskaitė, Eglė Girskaitė, Nidas Kaniušas, Inga Samochvalova, Domantė Bakelytė, Skirmantė Jakaitė, Pijus  Balkaitis, Pijus Čeikauskas, Raminta Šlepikaitė.


Organizatoriai: VDA Fotografijos ir medijos meno katedros dėstytojai Gintarė Brazauskienė ir Arturas Bukauskas

 

Karina Simonson

Tikrinant istorijos ribas

Trys parodos. Paryžius, Londonas, Stokholmas

Paklaustas, kas jį paskatino tapti fotografu, Davidas Goldblattas yra pasakojęs, jog veikiausiai tai nutiko paskutiniais mokyklos metais, 1948-aisiais. Jį sužavėjo pats fotografijos procesas. Juk tai – stebuklas. Fotografui taip atrodo iki šiol. Iš pradžių jis fotografavo savo kuriamus laivų modeliukus, bet labai greitai susidomėjo fotografija kaip raiškos priemone. Pradėjo suprasti, kad tai puikus būdas kalbėti ir pasakoti apie šalį, kurioje gyveno – Pietų Afriką. Ir tą jis tebedaro jau daugiau kaip 50 metų.

David Goldblatt, „Rūkanti moteris" (Johanesburgas). 1972 m.
David Goldblatt, „Rūkanti moteris" (Johanesburgas). 1972 m.
David Goldblatt, „Miegantis“ (Johanesburgas). 1975 m.
David Goldblatt, „Miegantis“ (Johanesburgas). 1975 m.
David Goldblatt, „Minutėle. Fotografas“ (Johanesburgas). 1955 m.
David Goldblatt, „Minutėle. Fotografas“ (Johanesburgas). 1955 m.
Alvin Langdon Corburn, be pavadinimo. 1917 m. George Eartman House, Niujorkas
Alvin Langdon Corburn, be pavadinimo. 1917 m. George Eartman House, Niujorkas
Luo Bonian, Be pavadinimo. 4 deš.
Luo Bonian, Be pavadinimo. 4 deš.
Maya Rochat, „Uola yra upė (Meta meilė)“. 2017 m.
Maya Rochat, „Uola yra upė (Meta meilė)“. 2017 m.
Mayo, „Smūgis lazda“. 1937 m.
Mayo, „Smūgis lazda“. 1937 m.
Amy Nimr, „Be pavadinimo (kūno anatomija)“. 1940 m.
Amy Nimr, „Be pavadinimo (kūno anatomija)“. 1940 m.
NMKČDM inf.

Paroda „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, gegužės 12 d., šeštadienį, 16 val. įvyks parodos „Nukirstas miestas  – persodintas žmogus“ atidarymas.


Paroda kviečia kalbėtis apie medžius ir žmones. Pokalbio kontekstas aštrus – Lietuvos miestuose masiškai naikinami brandūs medžiai. Šis procesas atveria ne tik gamtosaugos problemas. Lyg grandininis pjūklas jis rėžiasi gilyn, užgaudamas piliečių teises ir pavojingai priartėdamas prie žmogiškųjų vertybių. Paroda stabdo pjūklą kaip tik šioje vietoje.


Erdvėje rikiuojasi eksponatai ir liudijimai: mes ir medžiai esame susiję. Šios senos giminystės įrodymai skirtingi – nuo baublio iki šiuolaikinės muzikos, nuo Fluxus iki šių dienų bendruomenių meno.


Medyje įstrigusi kulka iš Amerikos pilietinio karo. Prieškario Lietuvos medžių sėklos stiklo kapsulėse. Menininko Česlovo Lukensko „Ne visai sudegę šventieji“. Kompozitorės Gailės Griciūtės įgarsinti Gedimino kalno medžiai. Režisieriaus Gyčio Padegimo laiškai. Tai – daiktai ir kūriniai, medžio saiku matuojantys žmogiškumą.


Parodoje pasakojamos nupjautų miesto medžių istorijos: kaštonų Smetonos alėjoje Kaune ir Rojaus medžių Vusterio gatvėje (Woodster Street) Niujorke. Lankytojai kviečiami sužinoti ir dalytis faktais apie išsaugotus medžius.


Tačiau „Mažųjų istorijų“ erdvėje svarbiausia – žmonės. Dvi ryškiausios Kauno bendruomenės – „Kopūstų laukas“ ir „Kiemo galerija“ – atskleidžia savo ypatingus ryšius su medžiais. Parodoje buriasi medžių gynėjai. Čia laukiamas kiekvienas, norintis prisijungti ir pasidalyti savo istorija.


Kartu su paroda Paveikslų galerijos baseino paviljone startuoja projektas „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“. Čia tyrinėsime miestą – stebėsime jo medžius ir žmones, vyks kūrybinės dirbtuvės. Netrukus miestiečius prisijungti pakvies interaktyvus projekto tinklalapis. Jame žymėsime medžius, rašysime kolektyvinį manifestą. „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“ veiklos skleisis už muziejaus ribų.
O ši paroda galerijos viduje – viso projekto sėkla, idėjinis branduolys.

Paroda veiks: 2018 05 12–2018 12 31

Papildomą informaciją teikia: Auksė Petrulienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodų ir projektų kuratorė, tel. 8 612 44 272

 

 

 

Linas Bliškevičius

Rožės vardas ir jos prasmė

Eglės Kuckaitės paroda „Jaudulio gamta“ VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“

Balandžio pabaigoje netikėta žinia privertė išsiruošti lankyti Gaono gatvėje esančios galerijos „Artifex“, kurioje buvo pristatoma Egės Kuckaitės paroda „Jaudulio gamta“. Pirmoje salėje, šalia ant sienos priklijuotų lipdukų, atskleidžiančių parodos struktūrą, buvo padėta daugybė įvairių popierių, kurie turėjo pagilinti mano žinias, tačiau akį labiausiai traukė patys svarbiausi objektai – kūriniai.

 

Galvodamas apie savo nuodėmingą kūniškąjį gyvenimą, įsiskverbiau į švarią ir santūrią, taurumu spinduliuojančią pirmąją salę. Joje mane pasitiko 12 apaštalų – ofortų su rožėmis ir centrinė 13-oji figūra – adatų suknelė. Nuo 12 rožių, kurios tekste tapo lyg žmogžudystės įkalčiu, nuo kurio paprastai pradedami detektyvai, prasidėjo ir mano prasmės ieškojimas. Visur tvyrantis emocingumo, erotikos, jaudulio dvelksmas, įsismelkęs į galerijos sienas, transformavo mano psichiką, kuri, ir taip nestabili, dar labiau įsitraukė į šį meninės kūrinijos vienovės atsiskleidimą.

Eglė Kuckaitė, „Plika akimi“. 2016–2018 m. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Plika akimi“. 2016–2018 m. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Plika akimi“. 2016–2018 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Plika akimi“. 2016–2018 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Plika akimi“. 2016–2018 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Plika akimi“. 2016–2018 m. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Ilčiuko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Ilčiuko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Ilčiuko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Vešlus apaštalo kvėptelėjimas“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Vešlus apaštalo kvėptelėjimas“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Vešlus apaštalo kvėptelėjimas“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Vešlus apaštalo kvėptelėjimas“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Vešlus apaštalo kvėptelėjimas“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Vešlus apaštalo kvėptelėjimas“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Šokoladinio zuikio buveinė

Paroda „Sekcija“ galerijoje namuose „Trivium“

Vargu ar įmanoma atpasakoti, kas yra sekcija, pertekliaus pasaulio žmonėms. Vėlyvuoju sovietmečiu, kurio patį galą atsimenu, žinau, kad buvo kas tuokiasi tik tam, kad gautų talonų, kurie teikia lengvatų įsigyti buities daiktų, pavyzdžiui, sekciją. Jaunavedžiai, jei turėdavo butą, būtinai organizuodavosi šį baldą, nes tai ne tik medinė dėžė indams, šakutėms, knygoms sudėti, tai namų centrinis altorius, identiteto ekranas svečiams, dabartiniais terminais kalbant, matyt, – vadinamasis interfeisas (individuali aplinka su programėlių ikonomis, kurios nusako veiklos ir interesų derinį – viską apie žmogų).

Parodos kuratorė Aistė Kisarauskaitė, turėdama galeriją namuose, sumąstė parodą, kuri butui itin tinkama ir turi žadinti visus tuos prisiminimus apie magišką svetainės dalį, į kurią dedami svarbūs ir slapti dalykai. O gal paroda kilo iš nesuvokto ilgesio, juk lankytojai matė per ankstesnius vizitus, kad tikros sekcijos Kisarauskaitė neturi... Juk nuo vidinių struktūrų nepabėgsi, jos vaidenasi, vaiduokliai labiausiai mėgsta sapnus ir meną. Todėl kuratorės namų tuštumą užpildė keturių menininkų sekcijos, iš viso šeši vaizdai.

Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Nerijaus Ermino kūrinio fragmentas. Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Nerijaus Ermino kūrinio fragmentas. Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Nerijaus Ermino kūrinys. Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Nerijaus Ermino kūrinys. Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Gintauto Trimako fotografija. Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Gintauto Trimako fotografija. Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Vytautas Tomaševičius, Pabėgimas iš Egipto. 2018 m. Autorės nuotr.
Vytautas Tomaševičius, Pabėgimas iš Egipto. 2018 m. Autorės nuotr.
Eglė Ridikaitė, Orūnės sapnas. 2006 m. Autorės nuotr.
Eglė Ridikaitė, Orūnės sapnas. 2006 m. Autorės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas