7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

13-oji Baltijos trienalė „Išsižadėk šmėklų“

Nr. 19 (1256), 2018-05-11
Dailė Anonsai


Talino kunsthalė, Talinas, birželio 29 d. - rugsėjo 2 d.
„Kim?“ šiuolaikinio meno centras, Ryga, rugsėjo 21 d. - lapkričio 18 d.
Meno vadovas: Vincent Honoré


13-ojoje Baltijos trienalėje Vilniuje savo kūrinius ir performansus pristato menininkai Caroline Achaintre, Evgeny Antufiev, Korakrit Arunanondchai, Darja Bajagić, Olga Balema, Nina Beier, Huma Bhabha, Dora Budor, Miriam Cahn, Jayne Cortez, Adam Christensen, Melvin Edwards, Daiga Grantina, Max Hooper Schneider, Anna Hulačová, Pierre Huyghe, E’wao Kagoshima, Sanya Kantarovsky, Žygimantas Kudirka, Ella Kruglyanskaya, Benoît Maire, Katja Novitskova, Pakui Hardware, Anu Põder, Laure Prouvost, Ieva Rojūtė, Rachel Rose, Augustas Serapinas ir Michael E. Smith.


Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
Gegužės 11 d. – rugpjūčio 12 d., 2018
Atidarymas: gegužės 11 d., penktadienį,18 val.
Turas po parodą spaudai: gegužės 11 d., penktadienį, 14:30


13-ąją Baltijos trienalę pirmąsyk renginio istorijoje kartu organizuoja ir rengia visos trys Baltijos šalys: Lietuva, Estija (atidarymas birželio 29 d.) ir Latvija (atidarymas rugsėjo 21 d.).


Paroda Vilniuje įkurdinta ambicingoje architektūrinėje konstrukcijoje-intervencijoje. Šis architekto Diogo Passarinho darbas ženkliai pakeitė Šiuolaikinio meno centro pastatą. Atveriant šią instituciją ir transformuojant visą jos erdvę, parodoje nagrinėjama priklausymo sąvoka draugėn suveda nestabilias teritorijas ir kūnus. Daugybė kūrinių buvo sukurta specialiai šiai trienalei: Anna Hulačová sukonstravo fontano formos monumentą; Dora Budor antro aukšto terasą supančią erdvę pavertė apleistu futuristiniu peizažu ir apgyvendino jame animatroninius paukščius; Augustas Serapinas dirbo su vietos bendruomene, siekdamas atkreipti dėmesį į atominės industrijos paveldą; Sanya Kantarovsky sukūrė grupę naujų, unikalių kūrinių; Daiga Grantina suformavo savitą skulptūrų grupę; Melvinas Edwardsas sugrįžo prie vienos savo kultinių spygliuotos vielos skulptūrų iš praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio; Laure Prouvost įrengė įtraukiančią instaliaciją, įgyjančią peizažo formą; Pakui Hardware sukūrė naujus kūrinius, nagrinėjančius technologijas ir žmogaus pojūčius; Ieva Rojūtė nutapė dvi naujas freskas; Michaelas E. Smithas įsiskverbė į erdvę su savo skulptūromis ir vaizdo projekcijomis; Caroline Achaintre sukūrė naujas didelio mastelio skulptūras... Šiuos specialiai trienalei skirtus darbus papildo pasiskolinti meno kūriniai, kurie Vilniuje eksponuojami pirmą kartą. Tarp jų – svarbūs Darjos Bajagić, Ninos Beier, Humos Bhabhos, Miriam Cahn, Jaynes Cortez, Melvino Edwardso, Pierre’o Huyghe’o, E’wao Kagoshimos, Ellos Kruglyanskayos, Katjos Novitskovos, Maxo Hooperio Schneiderio, Anu Põder ir Rachelės Rose darbai. Visi šie piešiniai, paveikslai, instaliacijos, vaizdo projekcijos, muzika, tekstai ir performansai kartu sukuria balsų polifoniją, atkreipiančią dėmesį į įvairialypes šiandienos meno strategijas.


Detali savaitgalio programa: Gegužės 11 d., penktadienis 18:00 Atidarymas
18:15 Sveikinimo kalba
19:00 Liv Wynter poezijos skaitymas 19:30 Adam Christensen performansas
Gegužės 12 d., šeštadienis
14:00 Ievos Rojūtės vedamos kūrybinės dirbtuvės
16:30 Žygimanto Kudirkos „Psichoaktyvūs skaitymai UV šviesoje su garso FX“ 19:00 Anton Lukoszevieze „Solo konduktoriui”


Organizatoriai:
Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), Vilnius, Lietuva; „Kim?“ šiuolaikinio meno centras, Ryga, Latvija; Estijos šiuolaikinio meno centras (CCAE), Talinas, Estija
Kuratoriai:
Dina Akhmadeeva, Canan Batur, Neringa Bumblienė, Cédric Fauq, Anya Harrison
Architektas:
Diogo Passarinho
Dizaineris:
Tadas Karpavičius


Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Prancūzų institutas, LRT, „Arterritory.com“, „Go Vilnius“


Partneriai: Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje, Prancūzų institutas Lietuvoje, „artnews.lt“ Trienalė skirta paminėti Latvijos, Lietuvos ir Estijos valstybių nepriklausomybės šimtmetį

Žymos: