7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Rengėjų inf.

7 žvilgsniai į „Nature morte“

LRT kultūros kanalo laidos „Linija. Spalva. Forma“ (ved. Augis Kepežinskas) iniciatyva galerijoje „Kunstkamera“ gegužės 14 d. atidaroma neeilinė žinomų Lietuvos dailininkų darbų ekspozicija pavadinimu „7 žvilgsniai į nature morte“.

 

Projekto, arba, kitaip tariant, „žaidimo-improvizacijos“ tikslas – suburti kūrėjus vienai užduočiai. Dalyviams buvo pristatyti 7 puikiai pažįstami objektai, kurie tapo atspirties tašku individualiai improvizacijai, asociacijų bei išraiškos formų paieškoms. Kaip sąveikauja tarpusavy malka, smėlio laikrodis, lašinių gabalėlis, žvakė, veidrodėlis, lošimo kauliukas, eglutės žaisliukas..? Arba kokiame kontekste atsidurs atskirai autoriaus nagrinėjamas daiktas?

KKKC inf.

Klaipėdoje pristatomas lietuvių, latvių ir estų meno projektas „3FREE”

2018 m. gegužės 18 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) į Tarptautinės muziejų nakties renginius Klaipėdoje įsilies trijų Baltijos šalių grupės menininkų bendra paroda – meno projektas „3FREE”, skirtas trijų Baltijos valstybių šimtmečiams paminėti.

 

Penktadienio vakarą Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodų rūmuose personalines parodas pristatys grafikė Jūratė Rekevičiūtė, latvių menininkė Vika Eksta ir estas Alas Paldrokas, žinomas meniniu pseudonimu Anonymous Boh, šeštadienį vyks daugybė originalių tarptautinio meno projekto „3FREE” renginių.

Jūratė Rekevičiūtė, „Life_Lithuania“
Jūratė Rekevičiūtė, „Life_Lithuania“
BPM inf.

Prabangūs eksponatai atskleis šv. Kazimiero garsą Italijoje

Lietuvių ir lenkų mylimas šventasis Kazimieras – garsus ne tik mūsų kraštuose. XVII amžiuje lietuvių šventajam meldėsi viena įtakingiausių Florencijos šeimų – Medičiai, „tolimos šiaurės šventąjį“ karštai gerbė Sicilijos tikintieji. Prabangūs eksponatai, liudijantys italų pamaldumą šv. Kazimierui, bus pristatomi parodoje, kuri nuo gegužės 18 d. veiks Bažnytinio paveldo muziejuje. Parodai eksponatus skolino didžiausi Florencijos ir Palermo muziejai, Medičių lobynas ir Florencijos Šv. Lauryno bazilikos archyvas.

 

Gegužės 17 d. 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaroma paroda „Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva–Italija“. Tarptautinę muziejų dieną, gegužės 18-ąją, muziejaus lankymas nemokamas – nuo 11 iki 18 val. Gegužės 19 d. 18, 19 ir 20 val. bus surengtos trys nemokamos ekskursijos po parodą.

„Šv. Kazimieras“. Než. autorius. XVII a. pab. - XVIII a. pr. Mandraliscos kultūros fondas, Čefalu
„Šv. Kazimieras“. Než. autorius. XVII a. pab. - XVIII a. pr. Mandraliscos kultūros fondas, Čefalu
Pietro Novelli, „Šv. Kazimiero karūnavimas“. 1636 m. Sicilijos regioninė Abatellis rūmų galerija, Palermas
Pietro Novelli, „Šv. Kazimiero karūnavimas“. 1636 m. Sicilijos regioninė Abatellis rūmų galerija, Palermas
Šv. Kazimiero relikvijoriaus fragmentas. Massimiliano Soldani Benzi. 1687–1688 m. Nacionalinis Bargello muziejus. Medičių koplyčių muziejus, Florencija
Šv. Kazimiero relikvijoriaus fragmentas. Massimiliano Soldani Benzi. 1687–1688 m. Nacionalinis Bargello muziejus. Medičių koplyčių muziejus, Florencija
Šv. Kazimiero relikvijoriaus fragmentas. Massimiliano Soldani Benzi. 1687–1688 m. Nacionalinis Bargello muziejus. Medičių koplyčių muziejus, Florencija
Šv. Kazimiero relikvijoriaus fragmentas. Massimiliano Soldani Benzi. 1687–1688 m. Nacionalinis Bargello muziejus. Medičių koplyčių muziejus, Florencija
Rengėjų inf.

Arūnės Tornau paroda „Pabaiga yra pradžia“

Kviečiame į Arūnės Tornau parodos „Pabaiga yra pradžia“ atidarymą, kuris vyks VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“gegužės 15d. (antradienį) 18 val. Parodos laikas: gegužės 15 – 25 d.  Paroda veiks: II-V: 12-18; VI:  12-17.  Adresas: Gaono g. 1, Vilnius.

Arūnė Tornau | Pabaiga yra pradžia

Autorė apie parodą:

Mano pastarųjų metų drobėse vyrauja viena ir ta pati tema – laiko (ar gyvenimo) poveikis  mums ir mus supančiai aplinkai. Tyrinėju erozinius, destrukcinius procesus, kurie vieną gyvą materiją paverčia kita. Man rūpi mirštantys, džiūstantys augalai, medžiai, virstantys nepraeinamais brūzgynais, išvartomis. Blunkantys, yrantys, trupantys paviršiai suponuoja naujų amorfiškų formų atsiradimą. Mėgstu tarpines būsenas tarp nakties ir dienos, paslaptingą prieblandos laiką, kai išsitrina riba tarp sapno ir tikrovės.

Panašios temos persikėlė ir į mano  tekstilinius objektus ar instaliacijas (nes kur ta riba?).

Esu bandžiusi kurti objektus apie 1990-uosius, kai kurie mėtosi sodyboje iki šiol. Tada ta veikla atrodė kaip žaidimas, kažkas ne itin rimto, lyg priedas prie pagrindinio darbo, atliekamo tradicinėmis meno priemonėmis. Dabar vėl ėmiausi objektų. Šioje parodoje eksponuojami kūriniai man yra labai svarbūs, asmeniški, intymūs, paremti giluminių patirčių paieška.

Perrinkinėdama savo neseniai mirusios mamos daiktus, rūšiuodama jos mantą, nedrįsau išmest jos primegztų, pasiūtų, išsiuvinėtų daiktų. Veikė žmogiškos emocijos, ryšiai, prisiminimai (aišku, svarbūs tik man vienai). Taip atsirado tie ryšuliai: dėjau drabužius, rankom megztus ornamentuotus megztinius, kiauraraščiu siuvinėtus lovos užtiesalus, pagalves į ryšulius ir viską aklinai užsiūdavau, sutrombuodavau į paketus, panašius į pokario tarybiniais laikais iš kaimo į miestą siunčiamus siuntinius su namine dešra ir sviestu. Juose glūdi man brangūs atsiminimai, kvapai, adatos dygsniai, virbalų judesiai, senas naftalino dvelksmas. Dabar jie gyvena savo gyvenimą, tapo nesibaigiančio proceso dalimi, kaip blukimas, irimas, trūnijimas, destrukcija. Jie įgavo amžinybės rato atspaudą.

Kitas parodoje eksponuojamas objektas – kilimas, pasiūtas iš mamos lovos audinio su įsispaudusiomis metalinių spyruoklių rūdimis. Kur ryškiau atsispaudę, ten būta kūno, kur menkiau, ten tiesiog laiko atspaudai. Trūkstamą spiralės, kaip amžinybės simbolį, nutapiau akrilu, jis atsirado ir kitoje instaliacijoje.

Siuvau šiuos objektus labai daug valandų, dienų, savaičių. Neskaičiavau laiko, neskubėjau, nes ne pabaiga buvo tikslas, ne pasiūtų maišų skaičius, dydis ar forma. Tai buvo egzistenciniai pokalbiai su savimi ir laiku, kurie tęsiasi ir toliau. Supratau, kad pabaiga yra tik proceso dalis.  

Arūnė Tornau - tapytoja, tapybos parodų kuratorė. 1979 m. baigė Vilniaus Dailės Institutą. Dalyvavo daugelyje tarptautinių ir respublikinių parodų, vykdė meno edukacinius projektus Lietuvoje ir užsienyje. Pastarųjų metų svarbesnės personalinės parodos: Klaipėdos KKC parodų rūmai (2018), “Meno parkas” (Kaunas, 2016), LDS galerija, Vokiečių g. 2 (Vilnius, 2015). Taip pat dalyvavo Tarptautinėje tapybos trienalėje (2016, 2013), Šiuolaikinio meno kvadrienalėje Q14 (2014), ArtVilnius'11,16,17 ir kitose bendrose parodose.
Daugiau žr.: et.pfi.lt/arune

Rengėjų inf.

Aistės Gabrielės Černiūtės personalinė paroda „Sapne tik sapnas“

2018 05 25-06 24
Atidarymas 17:00

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus
V. Putvinskio g. 64, Kaunas


Aistės Gabrielės Černiūtės personalinė paroda „Sapne tik sapnas“ yra dedikuota keistu būdu sąmonės užfiksuotiems vaizdams ir pojūčiams: miego metu atsigaminantys vaizdinių ir būsenų pavidalai, pergyvenimų ir prisiminimų raizgalynė, vėl ir vėl atgyjantys, vis kitokias formas įgaunantys kadaise buvę patyrimai. Būtent tokiais regisi Aistės tapyboje  sustingdyti jos sapnai ir sapnavimai. Aliejinių dažų, drobės ir vielų dėka menininkė kuria siurrealistinės dvasios paveikslus, skulptūrinę bei reljefinę tapybą, galop tapybinius objektus, juos jungdama su realiais daiktais iš Kaune, Vilijampolėje, vadinamoje Slabotkėje vaikystėje buvusių senelių namų. Tai darbai, kuriuose svarbi yra spalva ir jos simbolinis užtaisas, faktūrų apčiuopiamumas ir pavidalų siluetai. Tai ir tapyba, ir skulptūra, ir instaliacija. Iš šių formaliųjų dalykų kuriasi mizanscenos ir pasakojimai. Sapnų vaizdiniai atgyja tapybos dėka ir jų pavidalais, primindami, kad sapne yra tik sapnas...


Gimė Kaune 1978
Magistro laipsnį įgijo VDA Tapybos katedroje 2002
Meno kūrėjo statusą suteikė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2015
Molėtų dailės galerijos vadovė nuo 2003

Lijana Šatavičiūtė

Nesibaigiantis pavasaris

Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris 2018“ galerijoje „Meno parkas“ Kaune

Dabartinės lietuvių keramikos jau neįsivaizduojame be kasmetinių tarptautinių „pavasarių“, kurie kaskart išaušta po žiemos, skelbdami parodų sezono atidarymą. Šiemetinis „Pavasaris“, kuriame keramikai eksponuoja specialiai šiai parodai sukurtus darbus, surengtas pačiu gražiausiu metų laiku, kai gamta vilioja žydinčiais sodais, ką tik prasiskleidusių medžių žaluma ir nesibaigiančiomis paukščių giesmėmis. Kuratorius Juris Bergins ir jo dešinioji ranka Živilė Bardzilauskaitė-Bergins subūrė beveik 70 autorių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Žaismingą kavinuką „Geo A“ iš JAV atsiuntė garsus Amerikos lietuvis Rimas VisGirda. Šių metų paroda išsiskiria nemažu latvių keramikų būriu ir kaip niekad gausiai dalyvaujančiais jaunais autoriais.

Darius Barčas, „Jokios koncepcijos“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Darius Barčas, „Jokios koncepcijos“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Domilė Ragauskaitė, „Brandinimas“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Domilė Ragauskaitė, „Brandinimas“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Eglė Einikytė, „Užmerk akis ir...“. 2016 m. Rengėjų nuotr.
Eglė Einikytė, „Užmerk akis ir...“. 2016 m. Rengėjų nuotr.
Inese Brants, „Miltligė“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Inese Brants, „Miltligė“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Juris Bergins, „Abelis ir Kainas“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Juris Bergins, „Abelis ir Kainas“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Konstancija Dzimidavičienė, „Bočių giria“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Konstancija Dzimidavičienė, „Bočių giria“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė, „Pavasario ratu“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė, „Pavasario ratu“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Merike Hallik, „Žydėjimas“. 2017 m. Rengėjų nuotr.
Merike Hallik, „Žydėjimas“. 2017 m. Rengėjų nuotr.
Rengėjų inf.

Petro Lincevičiaus ir Manto Daujoto tapybos paroda „Prietemos“

Parodoje „Prietemos“ pristatysime Manto Daujoto ir Petro Lincevičiaus tapybos darbus, kurie buvo nutapyti 2017–2018 metais ir dauguma dar nebuvo rodyti Lietuvoje. Nors Daujotas ir Lincevičius  jaunosios kartos autoriai, tačiau savo kūryba jie kalba apie išgyvenimus, apie pastebimus, o kartais ir nepastebimus praeities ženklus kasdienybėje ir kviečia tai patyrinėti jų naujausioje bendroje parodoje „Prietemos“.

 

„Prietemos – ir vizualiai, ir psichologiškai kalba apie suvokimo susiaurėjimą, iškrypimą. Naktinių klajonių motyvai, deficitiniai šviesos srautai, vakarinės melancholijos gūsiai – visa tai dalyvauja tiek mano paveiksluose, tiek artėjančios parodos pavadinime.“, – atvirauja menininkas Mantas Daujotas.

 

Mantas Daujotas (g. 1993) gyvena ir kuria Kaune. Daujotas yra labai įvairiapusė asmenybė – jis ne tik tapytojas, bet ir muzikantas. Gimęs menininkų šeimoje autorius 2017 metais baigė tapybos bakalaurą Vilniaus dailės akademijoje, o nuo 2016 metų surengė 2 asmenines parodas bei 3 grupines parodas Lietuvoje, taip pat dalyvauja tarptautiniuose pleneruose. Daujoto paveiksluose matomi fragmentai iš kiekvienam gerai pažįstamos kasdienybės. Kūrybai didelę įtaką daro menininką supanti praeities ženklų aplinka, kuri nugula jo tapomose drobėse. Darbuose jaučiama ramuma bei vienatvė, kurią kiekvienas žiūrovas interpretuoja labai skirtingai. Menininkas 2018 m. laimėjo jaunojo tapytojo apdovanojimą M.K. Čiurlionio dailės muziejaus organizuotame konkurse – „Geriausias 2017 metų kūrinys”.

Darius Jaruševičius

Godos Lukaitės tapybos paroda „Vis kitos vietos“

Tai jau trečioji paroda iš VVJMG parodų ciklo „Pristatome jaunus profesionalaus meno kūrėjus“. 2017 m. galerijai paskelbus atvirą kvietimą („OPEN CALL“) jauniems profesionalaus meno kūrėjams bendradarbiauti ir rengti savo parodas galerijoje Goda Lukaitė buvo viena iš gausybės pateikusių paraiškas. Goda Lukaitė išsiskyrė iš visų paraiškų kūrinių lengvumu, profesionalumu, idėjos konkretumu, tikslumu ir išgryninimu, todėl nusprendėme, kad būtų puiki kandidatė pavasarinei parodai.

 

Godą Lukaitę galima būtų priskirti prie stiprų jutimą tapyboje perteikiančių autorių, kurios koloritas nereprezentuoja estetinių reikšmių, bet įkūnija pirminius jutimus, įtampą, kuriems tik vėliau kalboje suteikiame ilgesio, meilės, džiaugsmo arba nerimo ir t.t reikšmes. Tapybos vaizdinys veikia ir kituose tikrovės registruose. Kaip Deleuz‘o kino teorijoje postuluotas vaizdinys – kristalas, kurio materija apibrėžta kaip visų sumontuotų vaizdinių suma, o virtuali tėkmė priklauso sudėtingam ir daugiabriauniam būtajam laikui, kuris sąveikauja su esamuoju laiku dabarties taške. Ta suma veikia dabartinį laiko momentą.  

Goda Lukaitė, „Žalia pasaka“, 2016 m.
Goda Lukaitė, „Žalia pasaka“, 2016 m.
Rengėjų inf.

Eglės Velaniškytės paroda „Būties lengvumas. Čia ir dabar“

Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaune) gegužės 17 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks Eglės Velaniškytės parodos „Būties lengvumas. Čia ir dabar“ atidarymas.

 

Tapytojos E. Velaniškytės parodoje amžinybė atsiskleidžia kasdienio gyvenimo veiduose. Paveiksluose vaizduojami sakralūs siužetai įsilieja į gyvenimo tėkmę, suartindami su Jėzumi Kristumi. Tačiau sakralumas E. Velaniškytės drobėse nėra tobulas ir neliečiamas. Jis atsiveria neretai skaudžiose, ribines situacijas vaizduojančiose kompozicijose. Ekspresyvią tapybinę kalbą, kurią drobės sugeria, paviršiuje išskleisdamos žemiškų tonų ir pustonių paletę, nuskaidrina auksinis švytėjimas, išryškinantis dinamiškas paveikslų kompozicijas. Bet dinamika drobėse nėra ryškiai išreikšta, energinga, kadangi kyla ji ne iš pasipriešinimo ar kovos. Kūriniuose ji išlaikoma tiek, kad atskleidžia dabarties akimirką – sklidiną rimties, susitaikymo ir vilties.

Eglės Velaniškytės darbai. E. Šemioto nuotr.
Eglės Velaniškytės darbai. E. Šemioto nuotr.
Rengėjų inf.

Marijos Šnipaitės trečioji personalinė paroda „Atsitraukimas“

Gegužės 17 d. 18 val. (AV17) galerijoje atidaroma menininkės Marijos Šnipaitės trečioji personalinė paroda „Atsitraukimas“.

 

Parodoje „Atsitraukimas“ autorė pristato naujausias instaliacijas bei piešinius, kurių tema – distancija, padedanti įvertinti, permąstyti mus supančią aplinką, reiškinius ar būsenas. Iš kasdienių, rodos, nereikšmingų įvykių, nevietoje padėtų daiktų ir prisiminimų, kurie ilgainiui tampa savotiškais kasdienybės trikdžiais, konstruojamos peizažinės struktūros. Instaliacijų objektai, pirmine savo forma yra savarankiški, tačiau atsidūrę greta vienas kito tarpusavyje ima megzti asociacijų tinklą bei sufleruoti galimus ryšius. Daugumos jų vaidmenys, kaip ir medžiagos, pakeisti: tai, kas įprastai būna sunku, čia tampa lengva, tai, kas šiurkštu – glotnu. Skirtingai nei ankstesnėje savo kūryboje, šioje parodoje autorė nesiekia kūrinių supančioti menamu siužetu, čia nėra pasišalinusio veikėjo. Instaliacijų visuma kuria polifoninį lauką, sapnišką, neracionalią atmosferą, kurioje žiūrovas patenka į savotišką vidinės būsenos periferiją. Šioje erdvėje susipina asmeninės ir kolektyvinės patirtys, nostalgija ir melancholija, o menininkės kurtas peizažas tampa mentaline kelione.

Marija Šnipaitė, fragmentas iš būsimos parodos „Atsitraukimas“
Marija Šnipaitė, fragmentas iš būsimos parodos „Atsitraukimas“
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas