7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Anima’re’anima išplėstiniame lauke

VDA inf.
Nr. 18 (1255), 2018-05-04
Dailė Anonsai


Žodis „animacija“ 1590-ųjų metų šaltiniuose apibūdinamas kaip „veiksmas suteikiantis gyvenimą/gyvybę“ ir kildinamas iš žodžio L. Animationem (nom. Animatio) reiškiančio „pagyvinti“. Šis veiksmo daiktavardis kilęs iš angliško žodžio „animate“, o pastarasis – iš itališko žodžio „animare“ reiškiančio „gyvybingumas“.  Reikšme „įkvėpti gyvybę“ žodis „animare“ susijęs su anglų žodžiu „anima“ (siela), kuris panašus į senosios anglų kalbos žodį „ōthian“ reiškiantį „kvėpuoti“. Pastebima, kad lotynų kalboje „animus“ reiškia „dvasia“, graikų kalboje „anemos“ suprantama kaip „vėjas“, o sanskrito kalboje „aniti“ reiškia „jis kvėpuoja“.
Kinematografinė žodžio „animacija“ reikšmė susiformavo 1912 metais   ir buvo naudojama norint apibūdinti judesio iliuzijai, kai „negyviems“  vaizdiniams įkvepiama gyvybė, gyvybingumas. Kinas “vagia” animacijos istoriją, nes žmogų kankina” tikroviškesnės” tikrovės ilgesys. Noras kuo aiškiau pamatyti, sugriebti tikrovę, net jei tai iliuzija. Piešti, lipdyti ar kaip kitaip sąlygiški dalykai ekrane yra per daug sąlygiški, kad galėtų šį ilgesį numalšini. Kinas tarsi jį malšina geriau, jis kyla iš to poreikio, gimdančio natūralizmą, teismų stenografiją ir vaškinių figūrų muziejus. Animacijos sąmprata tiksliai nurodo  medijos veikimo principą ir siūlo būdą interpretuoti XIX a. pabaigos – XXI a. judančių vaizdų menų raidą, atkreipiant dėmesį ne tik į vaizdų išjudinimą, bet ir jų atgaivinimą.


Atgaivinimo (animation) to, kas dar nėra gyva arba to, kas yra  mirę (reanimation) principo svarbą pabrėžia ir animacijos teorija ir judančiųjų vaizdų istorija.  “Animacija (...) vis labiau pasireiškia kaip labiausiai dėmesį prikaustantis tikrai singuliarus ne tik šiuolaikinio kino, bet ir šiuolaikinio pasaulio procesas “, o jaudulys, kuris mus stumia atgaivinti tai, kas nėra gyva arba kas buvo gyva, bet nebėra, yra tiesiogiai susijęs su Das Unheimliche, to, kas šiurpu, nepažinu, sąvoka.


Parodoje anima’re’anima atveriamas išplėstinis animacijos patyrimo laukas, menininkų darbai jungiasi per anima(re) – kvėpavimą (kvėpuojantį judesiu vaizdinį) ir (re)anima(ciją) – atgaivinimą. Atgaivinimo metu animacijos potyris išslysta iš įprastai suprantamo animacinio kūrinio rėmų.


 
Dalyviai FMMK studentai ir alumni: Rimas Sakalauskas, Rasa Baltrimaitė, Emilija Juzeliūnaitė, Bon, Karolina Virkutytė, Eglė Mameniškytė, Aida Povilaitytė, Aušra Umbrasaitė, Gintarė Vaicekauskaitė, Gailė Cijūnaitytė, Osvalda Mickutė, Paula Savaja, Laura Sabaliauskaitė, Eglė Girskaitė, Nidas Kaniušas, Inga Samochvalova, Domantė Bakelytė, Skirmantė Jakaitė, Pijus  Balkaitis, Pijus Čeikauskas, Raminta Šlepikaitė.


Organizatoriai: VDA Fotografijos ir medijos meno katedros dėstytojai Gintarė Brazauskienė ir Arturas Bukauskas

 

Žymos:
VDA inf.,