7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

LDS inf.

Audriaus Gražio kūrybos paroda „Žuvies akis, nesiekianti Naujosios Zelandijos“

Gegužės 2 d., trečiadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma tapytojo Audriaus Gražio kūrybos paroda „Žuvies akis, nesiekianti Naujosios Zelandijos“.
Menininkas parodoje eksponuos kelių pastarųjų metų tapybos darbus, kuriuose skleidžiasi nomadiškų patirčių vaizdiniai.


„Žuvies akies objektyvo (angl. fisheye lense) – panoraminio vaizdo objektyvo terminas, kuris, mano parodos atveju, tampa mano kelionių ir praeito kelio metafora. Kelionių, aprėpusių keletą žemynų, bet nepasiekusių Naujosios Zelandijos. Laikui prabėgus, kelionių prisiminimai, sumišę su dabartimi, įgavę jiems būdingų sentimentų, tampa interpretatyvūs. Žmogų formuoja du faktoriai – tai, ką jis jaučia ir tai, ką jis mato. Iš laiko perspektyvos, matytiems vaizdiniams susijungus su esama jausmine patirtimi, vaizdai įgauna kitokius pavidalus.


Mano paroda – kelionė atgal prie buvusiųjų patyrimų per dabartinės patirties prizmę“, - parodos idėją pristato autorius.


Audrius Gražys – tapytojas, instaliacijų ir scenografijų autorius, parodų, meno projektų dalyvis ir kuratorius. A. Gražio kūrybai būdingas daugiasluoksniškumas, tam tikra poetika ir minties nepastovumas. Menininkas teigia: „Kurdamas neteikiu daug reikšmės madingoms meno tendencijoms. Mano paveikslai, sukurti pastarųjų dvejų metų laikotarpiu, gali būti nutapyti ir prieš dešimtį metų. Man svetima bjaurumo estetika, siekiu, kad mano paveikslai atspindėtų harmoniją, intelektą ir prasmės gylį“.


A. Gražys yra įvairių apdovanojimų laureatas: Portugalijos prezidentas Jorge Sampaio pagerbė menininką Portugalijos Karininko kryžiumi, pelnytas X-os tarptautinės tapybos trienalės prizas, 7-o tarptautinio tapybos simpoziumo prizas, Vilniaus tarptautinio plenero prizas ir kt. apdovanojimai.
Audriaus Gražio kūrybos paroda „Žuvies akis, nesiekianti Naujosios Zelandijos“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki gegužės 26 d.


Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga. Parodos lankymas – nemokamas.

NMKČDM inf.

Paroda „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, gegužės 10 d., ketvirtadienį, 17 val.įvyks parodos „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ atidarymas.
Priešaušris – tai laikas, kai juntama, jog po kelių akimirkų visa, kas gyva, nubus su nauja dienos jėga ir stiprybe. Aušros, apyaušrio, priešaušrio terminai yra tapę Tautos atgimimo sinonimais.
Parodos „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ sumanymas kilo iš noro visuomenei pristatyti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje sukauptus reikšmingus Lietuvos kultūrai XIX a. pab. – XX a. pr. meno kūrinius, sujungti menotyrinę ir istorinę medžiagą, muziejaus ekspozicijų salėse sukuriant besikeitusios epochos atmosferą. Parodoje taip pat eksponuojami meno kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos banko bei privačių kolekcijų.

XX a. pr. kultūrinis judėjimas buvo svarbus postūmis formuotis Lietuvos valstybingumui. Kultūros terpėje subrendo tautinio identiteto ir nacionalinio savarankiškumo viltys. Brėško tautinio sąmoningumo pradžia, suvokimas, kad be moralinių vertybių tauta eina išnykimo keliu. Atsirado nauji tikslai, iššūkiai, ambicijos – kalbėti, skaityti, dainuoti, rašyti lietuviškai.

Pirmoji lietuvių dailės paroda – vienas jautriausių XX a. Lietuvos meno įvykių, pradžių pradžia, atsiradusi jaunų menininkų iniciatyva. Tai buvo to laikotarpio vyksmas, palaikomas inteligentijos ir įgyvendintas kelių bendraminčių branduolio – Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Marijos Putvinskaitės, Sofijos Gimbutaitės, Onos Pleirytės-Puidienės. Įkurta Lietuvių dailės draugija pakeitė Lietuvos meno istoriją, tapo pamatu šiandienos šiuolaikinei dailei.

Draugija telkė šviesuomenę bendram darbui, buvo leidžiami leidiniai, organizuojami konkursai, vykdyta kūrėjų šalpa, rinktos lėšos ir svajota apie modernius lietuvių Tautos namus su muziejine ir koncertine erdve. Į parodas dailininkai savo kūrinius siųsdavo iš įvairių Europos šalių. Profesionalioji dailė buvo eksponuojama kartu su liaudies meno kūriniais. Būtent šiuo laiku atsirado suvokimas ir noras didžiuotis kaimo amatais. Pirmosios parodos buvo galimybė pažinti ir skatinti liaudies kūrybą ne tik Lietuvos teritorijoje. Parodinis gyvenimas budino visuomenę, to meto spaudoje radosi naujas analitinės impresionistinės kritikos žanras.

Prabėgus šimtui metų, ir vėl svarbu pasitikrinti Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo mintis apie Europą, sudarytą iš „mažųjų tėvynių“, kai patiems reikia palaikyti pačius save, kai reikia mokytis iš tautos praeities, semtis iš ten stiprybės, siekti moralinių vertybių tęstinumo. Kiekvienam svarbu savęs paklausti: ar tai buvo aktualu tik anuomet, prieš šimtą metų, ar tebėra ir šiandien? Kokiomis mintimis gyveno XX a. pr. jauni žmonės, besimokydami Sankt Peterburgo, Krokuvos, Varšuvos, Miuncheno, Paryžiaus dailės mokyklose, akademijose, universitetuose? Iš vargano krašto patekę į pasaulio kultūrų katilą, besižavintys progresu, kaip jie atsilaikė, kaip sugebėjo burtis, telktis, vienas kitą remti ir, gyvendami pusbadžiu, galvoti apie savo Tėvynę ir darbą Jai?


Organizatorius: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Kūrinių skolintojai: Ellex Valiunas, dr. Jaunius Gumbis, p. Dalia Ona Zubovaitė-Palukaitienė,
p. Aidas Rimša, p. Mykolas Okulič-Kazarinas, „Lewben Art Foundation“, Lietuvos bankas, Lietuvos dailės muziejus.

 

Paroda veiks: 2018 05 10–2018 09 01


Papildomą informaciją teikia: A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus vadovė Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė,  tel: + 370 37 20 41 02

 

 

 

Aistė Kisarauskaitė

Iš kambarių

Paroda „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Į parodą, skirtą praėjusio amžiaus pabaigos namų kolekcijoms, esu priversta žvelgti lyg Janas (Janus Geminus): paroda taip pat panaši į šį dievą, žvelgia ir praeitin, ir ateitin.

Pirmasis mano žvilgsnis – iš vidaus, iš to anų laikų sūkurio, kur trynėsi ribos tarp menininkų ir kolekcininkų, nes patys menininkai nejučia buvo sukaupę puikius draugų darbų rinkinius tapdami kolekcininkais, o kolekcininkai buvo beveik kolegos, tokie kaip architektas Zigmantas Liandzbergis, Laimonas Noreika ar kino scenarijus rašęs Pranas Morkus. Pas daugumą namuose tuomet paveikslai kabėjo nuo grindų iki lubų (pas mus – taip pat).

Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Parodos „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje ekspozicijos vaizdas. T. Ivanausko nuotr.
Agnė Narušytė

Šieno kvapas Meliuzinai

Apie Laisvydės Šalčiūtės meno doktorantūros studijų rezultatus

Šią savaitę visas „Titanikas“ skirtas Vilniaus dailės akademijos meno doktorantams. Viršuje – Laimos Kreivytės kuruota paroda „Mokslas ir gyvenimas“. Čia auga „nuorodų miškas“, siurbiantis syvus iš nostalgijos 55-erius metus leistam žurnalui, o vizuali meno ir mokslo simbiozė demonstruoja savo kasdieniškas šaknis. Apatinėje salėje – Laisvydės Šalčiūtės paroda-miškas. Čia, tarp plastmasinių eglučių, šaukštu atspausdintų medžio raižinių, raguotų lėlių, triušių, šilkiniais siūlais siuvinėtų staltiesėlių, penktadienį ji apgynė meno projektą „(Melo)dramos. Trys kūno vizualizacijos strategijos“ ir tapo meno daktare. O aš naudojuosi proga pasidalinti mintimis apie šį autoironišką kankinančių „mokslo ir gyvenimo“ sąveikų tyrimą.

Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Ekstazė“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Ekstazė“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Jeigu aš tavęs paklausčiau? “. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Jeigu aš tavęs paklausčiau? “. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Judita“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Judita“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. (Melo)ncholija. Meliuzina“. 2017 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. (Melo)ncholija. Meliuzina“. 2017 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. (Melo)ncholija. Meliuzina“. 2017 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. (Melo)ncholija. Meliuzina“. 2017 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Riksmai ir šnabždesiai“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Riksmai ir šnabždesiai“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „Macropus Furiosus / Pamišusi kengūra“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „Macropus Furiosus / Pamišusi kengūra“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Išvarymas“. 2016 m.V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Išvarymas“. 2016 m.V. Ilčiuko nuotr.
Nidos meno kolonija

Paroda „Dark Drawn“ („Tamsos širdis“) Vilniuje

2018 m. gegužės 4 d. 18 val. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 15, Vilnius) atidaroma paroda „Dark Drawn“ („Tamsos širdis“). Šįkart Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija kartu su kuratoriumi Ianu Damerelliu pristato magiškas galias, tūnančias piešimo technika atliktuose kūriniuose. Išmanių vizualiojo meno raiškos priemonių šešėlyje lūkuriuojantis, bet iš šiuolaikinio meno ringo nesitraukiantis piešimas pastaraisiais dešimtmečiais įsitvirtino kaip ramus pilnavertis žaidėjas, gebantis nustebinti netikėtais „judesiais“. Norėdama atskleisti šiuos judesius platesnei auditorijai, rengiame kitokių piešinių parodą. Joje piešiniai nėra nei (akademinė) treniruotė, nei (eskizinis) apšilimas, bet galutinis, baigtinis kūrinys.


Parodoje pristatomi šeši piešėjai iš skirtingų šalių: Australijos, Didžiosios Britanijos / Norvegijos, Lietuvos, Olandijos ir Švedijos. „Tamsos širdies“ kūriniai skiriasi tiek turiniu, tiek atlikimo technika, tačiau juos sieja panašus požiūris į piešimą ir aplinkos stebėjimą, o taip pat jautrumas, kurį lemia taki, nepagaunama piešinio raiška bei pats šios technikos intymumas.


Piešimas – svarbi mūsų kasdienybės dalis. Christianas Rattemeyeris knygoje „Vitamin D2 New Perspectives in Drawing“ (2013) rašė, kad „(...) piešimas reiškiasi daugybėje veiklų, kurių beveik nepastebime, – nuo keverzojimo kalbant telefonu iki visur besimėtančių vaikų piešinių“. Tokių veiklų sąrašą galima išplėsti iki grafičių, architektūrinių brėžinių ir t. t., tačiau tikrasis piešinio potencialas šiuolaikiniame vizualiajame mene pradėjo skleistis gana neseniai. Tai liudija dailės istorija, į kurią, jei lyginsime su tapyba, įrašyta vos keletas „ikoninių“ piešinių.


Paroda netiesiogiai remiasi rašytojo Josepho Conrado kultiniu romanu „Tamsos širdis“ (1899; Francis Fordas Coppola pagal šią knygą 1979 m. pastatė filmą „Šių dienų apokalipsė“). Romano herojus supanti, visa apimanti ir iš vėžių išmušanti gamta knygoje suprantama kaip tamsos metafora, kaip melancholija ir beprotybė, slypinti kiekviename iš mūsų ir laukianti, kol galės pasirodyti susiklosčius tinkamoms aplinkybėms. Taigi paroda „Tamsos širdis“ pirmiausia nurodo ne į fizinę tamsą, bet į tamsos grėsmę žmogaus sielai, apie kurią ir sukasi Conrado romanas. Šia prasme aplinkos stebėjimas „Tamsos širdyje“ labiau siejamas su transformatyviu veiksmu, kai stebimas pasaulis veikia kaip kūrinį išprovokuojantis faktorius, o ne kaip tiesioginio vaizdo atkartojimo šaltinis.

Menininkai: Vanna Bowles, Ian Damerell, Algirdas Jakas, Robert Johansson, Bas Ketelaars,  Lynette Smith

Paroda veiks 2018 m. gegužės 5 – birželio 10 d.* penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 14 val. iki 20 val. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 15, Vilnius).
*Paroda neveiks gegužės 13, 18, 19, 20 d.

Organizatorius: VDA Nidos meno kolonija
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Office for Contemporary Art Norway, Šiaurės ir Baltijos šalių mobilumo programa, Mondriaan Fund

VGMC inf.

Žygimanto Augustino paroda OU

2018 m. gegužės 3–26 dienomis Vilniaus grafikos meno centro ekspozicijų salėje „+“ veiks Žygimanto Augustino paroda OU.
Atidarymas 2018 m. gegužės 3 d. 18.00 val. VGMC (Latako g. 3)

Dažnai girdime du teiginius: ŽmOgUs – nereikšmingas ir mažas, paklūstantis molekuliniams ir ekonomikos dėsniams, arba – didingas ir galingas visatos šeimininkas, kosmoso užkariautojas. Abiejų tikslas įkvėpti žmogų „didiems“ darbams ir paversti politikos įrankiu.

Piešinių parodoje OU bandau sugretinti minėtus teiginius. Eksponuoju piešinius, kurių pagrindinis motyvas – žmogus, o kas dešimt minučių nuskamba be priebalsių skaitoma Eduardo Mieželaičio 1961 metų heroinė poema „Žmogus“. Piešinių stilius įtakotas tarybinio realizmo tradicijos, tačiau žmogus čia vaizduojamas kaip paprastas šio pasaulio gyventojas, kuriam kartais nutinka būti didingam, o kartais ne. Tarybų sąjungoje aukščiausios Lenino premijos laureato Eduardo Mieželaičio eilės pateikiamos ištrynus priebalses, tokiu būdu išsaugant poezijos melodiją, bet panaikinant turinį.

                                    Žygimantas Augustinas


Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba,
Lietuvos dailininkų sąjunga
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

Kunigundos Dineikaitės paroda „Juoda gėlė. Figūros ryškios. Nuplautos raidės"

2018 m. gegužės 3–26 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Kunigundos Dineikaitės paroda „Juoda gėlė. Figūros ryškios. Nuplautos raidės".
Atidarymas 2018 m. gegužės 3 d. 18.30 val. VGMC (Latako g. 3)


Juoda gėlė. Figūros ryškios. Nuplautos raidės – tai nauja menininkės Kunigundos Dineikaitės kūrybos paroda, kurią pati autorė įvardija kaip vis besitęsiančią studiją bei nuolatinį darbo lauką. Ekspozicijoje įvairiomis formomis rodomos nuotraukos, spalvos, paveikslų pavadinimai ir kiti intriguojantys artefaktai, kuriuos menininkė kolekcionuoja jau penkiolika metų. Ilgus metus Kunigunda fotografavo erdves, kai kurias jų atsitiktinai įamžindavo pats aparatas. Pasak menininkės, tokius vaizdus ji kolekcionavo kaip nuorodas į būsimus paveikslus, kurie nebus nutapyti arba kaip į pasakojimą, kuris nebus parašytas. Būtent galimo paveikslo erdvės, lydimos būsimų kūrinių pavadinimų, ir tampa pagrindine parodos ašimi, aplink kurią pinasi išplėstiniai tekstai, paaiškinimai, dienoraščio fragmentai.


Ekspozicija susideda iš dviejų dalių. Pirmoje skirtingomis meninėmis priemonėmis Dineikaitė pasakoja apie laiką ir erdves, kuriose sukuriami paveikslai, atskleidžia juose tvyrančią poeziją ir spalvas. Kitoje dalyje dėmesys sutelkiamas į tapybinį gestą ir jo materialią išraišką. Autorė kuria įtaigų asmeninių vaizdų pasaulį, atveria meninės studijos ir kūrybinio proceso paslaptį.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

LNM inf.

Skulptorius Algirdas Bosas: istorija ir dailininkas – dailininko istorija

Balandžio 12 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo atidaryta retrospektyvinė skulptoriaus Algirdo Boso mažosios plastikos ir medalių paroda. Ekspozicija pristatoma kaip vienas iš muziejaus inicijuotų tęstinės serijos „Istorija ir dailininkas“ renginių, kuriame akcentuojamas modernių menininkų santykis su istorinio naratyvo siužetais ir jų interpretacijomis.


Algirdas Bosas – jau beveik penkis dešimtmečius kuriantis Lietuvos menininkas. Jo moderni meninė raiška, atsispindinti tiek abstrakčiose kompozicijose, tiek monumentaliuose paminkluose ar istorinės tematikos kūriniuose, vienija skulptoriaus kūrybą nuo XX a. 8 dešimtmečio iki šių dienų. Daugelio parodų ir simpoziumų dalyvio Algirdo Boso darbai puošia Klaipėdos, Kėdainių, Telšių, Gargždų ir kitų Lietuvos miestų pastatus, parkus bei aikštes. Skulptoriaus kūryba įvairialypė, jis lieja ir kaldina medalius, plaketes, monetas, drožia ir kala skulptūras, memorialines lentas, dekoratyvinius pano ir kita. Menininko universalumas atsiskleidžia ne tik formų ir siužetų įvairove, bet ir gebėjimu dirbti su skirtingomis medžiagomis bei technikomis: medžiu, metalu, akmeniu, ledu ir kt. Algirdas Bosas intensyviai kuria ir dabar, išlaikydamas savo meninės estetikos principus. Derindamas juvelyrišką techniką tiek su konceptualiais, tiek su istoriniais siužetais, menininkas tęsia savo jau klasika tapusią kūrybą.


Būdamas vienas iš 8–9 dešimtmečiais vykusio modernios skulptūros sąjūdžio dalyvių, Algirdas Bosas gilinosi į abstrakčią ir konceptualią kūrybą. Parodoje galima susipažinti su šio laikotarpio kūriniais, tokiais kaip „Rytas“, „Bundanti mūza“, „Augimas“ ir kt. Tuo pačiu metu skulptorius pradėjo domėtis ir istorine tematika bei jos interpretacijomis skulptūroje ir medaliuose. Pirmaisiais tokiais kūriniais galima laikyti Salomėjai Nėriai skirtą memorialinę lentą Panevėžyje (1974) ir medalį Martynui Mažvydui (1976), vėliau transformuotą į skulptūrą Klaipėdos skulptūrų parke (1980). Ekspozicijoje pristatoma ir menininko medalių kolekcija, kurioje daugiausia įamžintos kūrybos sferos asmenybės: rašytojai ir poetai (Antanas Vienažindys, 1983; Vytautas Mačernis, 1986; Marius Katiliškis, 1998; Ieva Simonaitytė, 2012; Antanas Škėma, 2015), dailininkai (Stasys Krasauskas, 1982; Stasys Ušinskas, 1983; Vladimiras Dubeneckis, 1988; Petras Repšys, 1987; Antanas Gudaitis, 2012), kiti kultūros žmonės (kompozitorius Mikas Petrauskas, 1983; kalbininkas Juozas Balčikonis, 1987; istorikas Jurgis Lebedys, 1987). Šiose kompozicijose perteikiamas ne tik vaizduojamų asmenų indėlis į Lietuvos kultūrą, bet ir taikliai užčiuoptas jautrus emocinis dėmuo. Didelis skulptoriaus nuopelnas įamžinant svarbiausius Lietuvos istorijos momentus – 2009–2010 m. kartu su bendraautoriais išleista kolekcinių medalių serija „Lemtingiausi Lietuvos istorijos įvykiai“, kuri taip pat pristatoma ekspozicijoje.


Parodoje eksponuojami kelių monumentalių paminklų: kunigaikščiui Jonušui Radvilai skirto paminklo „Skrynia“ Kėdainiuose (2006) ir kompozicijos Durbės mūšiui Telšiuose (2016) pirminiai modeliai, taip pat jau įgyvendintų kūrinių nuotraukos. Rodomas daktaro Jono Basanavičiaus paminklo eskizinis maketas, parengtas pagal 1925 m. Rapolo Jakimavičiaus sukurtą skulptūrą. Didžioji parodos dalis sudaryta iš skulptoriui Algirdui Bosui priklausančių mažosios plastikos kūrinių, medalių ir nuotraukų. Ekspozicija papildyta darbais iš privačių Romano Raulynaičio, Alvydo Varžinsko ir Visvaldo Varžinsko kolekcijų, taip pat Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio.
Paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia nuo balandžio 12 d. iki birželio 17 d.

Lietuvos nacionalinio muziejaus naujienas kviečiame sekti socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/lnmuziejus/ ir internetiniame puslapyje http://www.lnm.lt/

 

Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“. Fot. Jurga Karosaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“. Fot. Jurga Karosaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“. Fot. Jurga Karosaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“. Fot. Jurga Karosaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“. Fot. Jurga Karosaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“. Fot. Jurga Karosaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“. Fot. Jurga Karosaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“. Fot. Jurga Karosaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“. Fot. Jurga Karosaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“. Fot. Jurga Karosaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“. Fot. Jurga Karosaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“. Fot. Jurga Karosaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“. Fot. Jurga Karosaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“. Fot. Jurga Karosaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Laima Laučkaitė

Paminklas dailės istorikui

 Giedrė Jankevičiūtė, Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954), II tomai, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017, 320 p., 472 p., 400 egz.

Šiais baisių monumentų statybos Lietuvoje laikais geriausius paminklus didžioms asmenybėms sukuria ne skulptoriai, o meno istorikės, pavyzdžiui, Algė Andriulytė, šiemet publikavusi kapitalinę studiją „Ferdynandas Ruszczycas. Civis Vilnensis Sum“, ar Giedrė Jankevičiūtė, išleidusi dvitomį „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“.

 

Mūsų dailėtyra, kaip disciplina, vis dar yra jauna, tai ypač ryšku palyginus su literatūros ar istorijos tyrimais, kur tradicijos gilesnės, pajėgos galingesnės, įdirbis platesnis, produkcija kur kas gausesnė. Bet ir dailėtyrininkai turi savo panteoną: sovietmečiu į jį pateko Paulius Galaunė (jo monografiją 1988 m. parašė Zita Žemaitytė), nepriklausomybės metais – Jurgis Baltrušaitis jaun. (jam studiją 2006 m. paskyrė Odeta Žukauskienė), o dabar – ir Mikalojus Vorobjovas. Giedrės Jankevičiūtės sudaryta jo monografija yra pati stambiausia, įspūdingiausia iš visų veikalų, skirtų mūsų cecho metrams.

G. Čiuželio nuotr.
G. Čiuželio nuotr.
G. Čiuželio nuotr.
G. Čiuželio nuotr.
G. Čiuželio nuotr.
G. Čiuželio nuotr.
Rengėjų inf.

Leopoldas Surgailis Alantoje – tapyba, nuotraukos ir išsaugota trispalvė

Alantos dvaro galerijoje (Parko g. 5, Naujasodžio k., Alantos sen., Molėtų r.) 2018 m. balandžio 21 d. atidaroma paroda „Leopoldas Surgailis Alantoje – tapyba, nuotraukos ir išsaugota trispalvė“, skirta dailininko devyniasdešimtmečiui pažymėti. Paroda įtraukta į šių metų Santaros-Šviesos suvažiavimo programą, veiks iki birželio 29 d.


L. Surgailis (1928–2016) – moderniosios lietuvių tapybos klasikas. Kartu su dailininkais Antanu Gudaičiu, Jonu Švažu, Vincu Kisarausku ir kitais septintajame XX a. dešimtmetyje atnaujino lietuvių tapybą, atnešė į ją ekspresiją, dekoratyvumą, ryškias spalvas. Jo įkvėpimo šaltinis buvo lietuvių liaudies menas. Iš medinės skulptūros sėmėsi šventųjų siužetų (Archangelas Mykolas, Šv. Jurgis, Rūpintojėlis ir kt.), jų primityvi stilistika pastūmėjo prie individualaus braižo sukūrimo, drąsios deformacijos, groteskinės ekspresijos. Kaip juodųjų plastika kubistams ir eskpresionistams padėjo surasti savo XX a. stilių, taip man liaudies menas padėjo atsikratyti akademizmo ir socrealizmo įtakų – teigė dailininkas. Alantos dvaro galerijoje eksponuojamos ir liaudiškos skulptūros iš jo kolekcijos.


L. Surgailis nutapė Aukštaitijos, Vilniaus peizažų, artimųjų, draugų portretų, užvis labiau mėgo daugiafigūrę kompoziciją Užgavėnės su tradicinių folkloro personažų eisena. Jo kūryboje mažai siužetų, pagrindinis dėmesys sutelktas į stiprią, gaivališką išraišką. Paveikslų meninė forma keitėsi, vystėsi: ankstyvuoju laikotarpiu vyravo išdidintas vienos figūros motyvas, kompaktiška kompozicija, vėliau stiprėjo dekoratyvumas, devintajame dešimtmetyje atsirado gesto tapyba, ūmus, laisvas potėpis. Sovietmečiu L. Surgailio paveikslai užkliūdavo socrealizmo ideologams, ne sykį buvo nepriimti į parodas. Labiausiai mene dailininkas nekentė sentimentalumo, išorinio gražumo.
Kuratoriaus Vaidoto Žuko iniciatyva šioje parodoje pirmą kartą pristatoma publikai nematyta L. Surgailio meno sritis – fotografija, sukurta šeštajame – aštuntajame dešimtmetyje. Nuotraukose – nebanalus žvilgsnis, lyriška interpretacija. Menininkas sukūrė ciklą šiltų, jautrių savo žmonos, žymios lietuvių grafikės Aspazijos Surgailienės fotoportretų.


Dailininkas buvo savo krašto patriotas, Lietuvos respublikos piliečių chartijos narys. Jis rašė: Aš noriu stovėt savo menu ant žemės, o mano žemė yra Lietuva, Europa. Kaip ir kiti jo kartos inteligentai, L. Surgailis meilę tėvynei atsinešė iš prieškario nepriklausomos Lietuvos. Parodoje eksponuojama reta relikvija – dailininko tėvų namuose Utenoje per visą sovietinę okupaciją išslėpta ir išsaugota Lietuvos trispalvė.


Daugiau info: http://zukasalanta.lt/category/naujienos/
Alantos dvaro galerijos info

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas