7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Viktorija Kuodytė, Aldona Bendoriūtė ir Dalia Michelevičiūtė spektaklyje „Trys seserys“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė, Aldona Bendoriūtė ir Dalia Michelevičiūtė spektaklyje „Trys seserys“. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Latėnas ir Aldona Bendoriūtė spektaklyje „Trys seserys“. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Latėnas ir Aldona Bendoriūtė spektaklyje „Trys seserys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Trys seserys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Trys seserys“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Vladas Bagdonas spektaklyje „Trys seserys“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Vladas Bagdonas spektaklyje „Trys seserys“. D. Matvejevo nuotr.
Vladas Bagdonas ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Trys seserys“. D. Matvejevo nuotr.
Vladas Bagdonas ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Trys seserys“. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Budraitis ir Vladas Bagdonas spektaklyje „Trys seserys“. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Budraitis ir Vladas Bagdonas spektaklyje „Trys seserys“. D. Matvejevo nuotr.
Eimunto Nekrošiaus užrašų sąsiuvinio faksimilė
Eimunto Nekrošiaus užrašų sąsiuvinio faksimilė
Rūta Vanagaitė

Eimuntas Nekrošius

Pokalbiai, repeticijos, užrašai (1989–2000)

Su Eimuntu Nekrošiumi susipažinau 1973-iųjų rudenį, kai abu įstojome į GITIS’ą – Valstybinį A. Lunačarskio teatro meno institutą. Jis įstojo į režisūrą, aš – į teatrologiją. Pirmus keletą metų beveik nebendravome. Susidraugavom – visam gyvenimui – trečiame kurse.

Eimuntas Nekrošius. 1979 m. A. Kunčiaus (Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, A 16.880) nuotr.
Eimuntas Nekrošius. 1979 m. A. Kunčiaus (Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, A 16.880) nuotr.
Eimuntas Nekrošius. 1982 m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, A 17.683/3, nuotr.
Eimuntas Nekrošius. 1982 m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, A 17.683/3, nuotr.
Agnė Zėringytė

Kūryboje transformuojamos patirtys

Pokalbis su dramaturge Gabriele Labanauskaite

Spektakliai pagal dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės kūrybą statomi Lietuvoje ir užsienyje. Jos pjesė „Raudoni batraiščiai“ laimėjo nacionalinės dramaturgijos festivalį „Versmė“, taip pat Baltijos dramaturgijos konkursą, pastatyti to paties pavadinimo spektakliai Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (rež. Yana Ross, 2012) ir „Resad“ teatre Ispanijoje (rež. Romeo Urbano, 2016).

Gabrielė Labanauskaitė. T. Tereko nuotr.
Gabrielė Labanauskaitė. T. Tereko nuotr.
Scena iš spektaklio „Žalgirės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žalgirės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žalgirės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žalgirės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žalgirės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žalgirės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žalgirės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žalgirės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Išrinktieji“. VŠDT nuotr.
Scena iš spektaklio „Išrinktieji“. VŠDT nuotr.
Scena iš spektaklio „Išrinktieji“. VŠDT nuotr.
Scena iš spektaklio „Išrinktieji“. VŠDT nuotr.
Scena iš spektaklio „Melancholijos bokštai“. Šokio teatro „Airos“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Melancholijos bokštai“. Šokio teatro „Airos“ nuotr.
Greta Vilnelė

Negali kurti be žmonių

Interviu su scenografe Lauryna Liepaite

Lauryna Liepaitė kūrė scenografiją spektakliams „Atžalynas“ (rež. Jonas Vaitkus, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2013), „Girti“ (rež. Loreta Vaskova, Klaipėdos dramos teatras, 2014), Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ spektakliams „Kelionė namo“ (rež. Vidas Bareikis, 2013), „Žaidimas baigtas“ (idėjos autoriai Liepaitė, Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius, 2016) bei „Su(si)tikimas“ (2018), kurį ir režisavo. 2021 m. pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už spektaklių „Alisa“ (rež. Antanas Obcarskas, LNDT, 2020) ir „Batsiuviai“ (rež. A. Obcarskas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2020) scenografiją.

Lauryna Liepaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Lauryna Liepaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Šimulynaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Šimulynaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Gytis Ivanauskas ir Mantas Bendžius spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Gytis Ivanauskas ir Mantas Bendžius spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Aistė Zabotkaitė, Mantas Bendžius ir Gytis Ivanauskas spektaklyje  „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Aistė Zabotkaitė, Mantas Bendžius ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Įdomesnis žmogus, kuris iš paskutiniųjų stengiasi būti žmogumi

Pokalbis su aktoriumi Martynu Nedzinsku

Kalbamės su aktoriumi Martynu Nedzinsku, sukūrusiu daugiau nei trisdešimt vaidmenų režisierių Rimo Tumino, Jono Vaitkaus, Gintaro Varno, Oskaro Koršunovo, Gabrielės Tuminaitės, Árpádo Schillingo, Annos Smolar, Jano Fabre’o ir kt. spektakliuose. Už Treplevo vaidmenį spektaklyje „Žuvėdra“ (rež. Koršunovas, OKT, 2014) jis apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“. Taip pat dalyvauja improvizacijos teatro „Kitas kampas“ veikloje, filmuojasi kine.

Martynas Nedzinskas spektaklyje „Jelizaveta Bam“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Jelizaveta Bam“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Scena iš spektaklio „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Scena iš spektaklio „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Pripažinti nematomas vertybes

Apie Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio programas ir kryptis

2020-aisiais vienuoliktą kartą Varėnoje surengtą Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalį, neabejoju, žino didelė dalis scenos menų bendruomenės, nors palyginti nedaug jos narių gali pasigirti jame dalyvavę. Tai vienas didžiausių mūsų šalyje vykstančių išimtinai lietuvišką programą pristatančių teatro renginių, prasidedantis legendinės režisierės ir pedagogės Dalios Tamulevičiūtės gimimo dieną (rugsėjo 30-ąją) ir besitęsiantis didžiąją dalį spalio.

IX Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio plakatas
IX Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio plakatas
X Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio uždarymas. Varėnos kultūros centro nuotr.
X Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio uždarymas. Varėnos kultūros centro nuotr.
X Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio uždarymas. Varėnos kultūros centro nuotr.
X Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio uždarymas. Varėnos kultūros centro nuotr.
XI Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio plakatas
XI Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio plakatas
Aistė Verpečinskaitė

Kai turì daugiau spalvų

Pokalbis su Vilma Raubaite

Aktorė Vilma Raubaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „#Protestas“ (rež. Žilvinas Vingelis, „Kosmos Theatre“, 2020), Terapijos (rež. Kirilas Glušajevas, OKT, 2017), Cezario Graužinio režisuotuose „cezario grupės“ kūriniuose „Viskas arba nieko“ (2009), „Drąsi šalis“ (2007), „Arabiška naktis“ (2003) ir kt. Apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ kartu su „cezario grupe“ (2003, 2010) ir „Kosmos Theatre“ (2020) bei už vaidmenis spektakliuose „Dr. Faustas“ (rež. Graužinis, „cezario grupė“, 2014) ir „Kaligula“ (rež. Vidas Bareikis, „No Theatre“, 2014). Režisavo spektaklį „UV6“ (2020).

Vilma Raubaitė. J. Stacevičiaus (LRT.lt) nuotr.
Vilma Raubaitė. J. Stacevičiaus (LRT.lt) nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „#Protestas“. G. Žaltauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „#Protestas“. G. Žaltauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „#Protestas“. „Kosmos Theatre“ nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „#Protestas“. „Kosmos Theatre“ nuotr.
Scena iš spektaklio „UV6“. M. Plepio nuotr.
Scena iš spektaklio „UV6“. M. Plepio nuotr.
Scena iš spektaklio „UV6“. M. Plepio nuotr.
Scena iš spektaklio „UV6“. M. Plepio nuotr.
Scena iš spektaklio „UV6“. M. Plepio nuotr.
Scena iš spektaklio „UV6“. M. Plepio nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „Kaligula“. „No theatre“ nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „Kaligula“. „No theatre“ nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „Kaligula“. „No theatre“ nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „Kaligula“. „No theatre“ nuotr.
Ignas Zalieckas

Nereikia rašyti tik tam, kad rašytum

Pokalbis su dramaturge Tekle Kavtaradze

Teatro ir kino dramaturgė Teklė Kavtaradzė sukūrė dramaturgiją tokiems spektakliams kaip „Apie baimes“ (rež. Olga Lapina, Jaunimo teatras, 2017), „Pinokis“ (rež. Šarūnas Datenis, Vilniaus teatras „Lėlė“, 2018), „Kaime nėra WI-FI“ (rež. Datenis, Vilniaus teatras „Lėlė“, 2019), „Sapnavau sapnavau“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, Jaunimo teatras, 2019), „Ledynai“ (rež. Gudmonaitė, Estijos „Vaba Lava“ teatras, 2020) ir kt. Jos pirmoji pjesė „Namisėda, arba Kambarys pilnas personažų“ laimėjo šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ konkursą, antrąją jos pjesę „Keletas pokalbių apie (Kristų)“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre 2014 m. režisavo Tadas Montrimas. Ji taip pat parašė scenarijus filmams „Šventasis“ (rež. Andrius Blaževičius, 2016), „Motinos diena“ (rež. Kamilė Milašiūtė, 2017), Kaukazas (rež. Laurynas Bareiša, 2018) ir kt.

Teklė Kavtaradzė. D. Matvejevo nuotr.
Teklė Kavtaradzė. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio Keletas pokalbių apie (Kristų). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio Keletas pokalbių apie (Kristų). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio Keletas pokalbių apie (Kristų). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio Keletas pokalbių apie (Kristų). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Apie baimes“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Apie baimes“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Apie baimes“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Apie baimes“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Greta Vilnelė

Teatras socialinėse medijose

Pokalbis su Dr. GoraParasit

Kaip straipsnyje apie Dr. GoraParasit teigia Erikas Zielke: „Toli, toli, tolimiausiuose Rusijos rytuose – išties taip toli, kad netgi vokiečių geidžiama vietovė – Sibiras – pasilieka už tūkstančių kilometrų, yra „gora parasit“ – kalnas, vadinamas parazitu. Šis kalnas davė vardą pseudonimui Dr. GoraParasit, už kurio slepiasi Gintarė Minelgaitė, ir taip pat pateikia keletą užuominų į jos darbus: pirmenybės teikimas sienų ir ribų zondavimui tampa akivaizdus. Taip pat ir pirmenybė kraštutinumams. Tas, kuris myli kalnus, nebijo ir bedugnės.“ Tarp Dr. GoraParasit kūrinių – performansas „Pipe Dreaming“ (2018), komiksų opera „Alfa“, už kurią 2018 m. ji buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“, spektaklis „TikTok Shakespeare  (2020), performansas-gyvoji skulptūra „Tristanas ir Izolda“ (2020).

Dr. GoraParasit. Dr. GoraParasit nuotr.
Dr. GoraParasit. Dr. GoraParasit nuotr.
Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Spektaklio „TikTok Shakespeare“ plakatas.
Spektaklio „TikTok Shakespeare“ plakatas.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Performansas-gyvoji skulptūra „Tristanas ir Izolda“. P. van Heesen nuotr.
Performansas-gyvoji skulptūra „Tristanas ir Izolda“. P. van Heesen nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Degantis teatru

Pokalbis su aktoriumi Viačeslavu Lukjanovu

Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) aktoriaus Viačeslavo Lukjanovo kūrybinėje biografijoje vien per pastaruosius penkerius metus – dvi nominacijos „Auksiniam scenos kryžiui“ už Ivano Petrovičiaus Voinickio vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ ir grafo Glosterio sūnaus Edgaro vaidmenį spektaklyje „Karalius Lyras“.

Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Darela ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Darela ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Arturas Svorobovičius ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Arturas Svorobovičius ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentina Lukjanenko ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentina Lukjanenko ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandra Metalnikova ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandra Metalnikova ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 143  >>> Archyvas