Pokalbiai, repeticijos, užrašai (1989–2000)
Tęsinys. Pradžia nr. 16







Pokalbiai, repeticijos, užrašai (1989–2000)
Su Eimuntu Nekrošiumi susipažinau 1973-iųjų rudenį, kai abu įstojome į GITIS’ą – Valstybinį A. Lunačarskio teatro meno institutą. Jis įstojo į režisūrą, aš – į teatrologiją. Pirmus keletą metų beveik nebendravome. Susidraugavom – visam gyvenimui – trečiame kurse.
Pokalbis su dramaturge Gabriele Labanauskaite
Spektakliai pagal dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės kūrybą statomi Lietuvoje ir užsienyje. Jos pjesė „Raudoni batraiščiai“ laimėjo nacionalinės dramaturgijos festivalį „Versmė“, taip pat Baltijos dramaturgijos konkursą, pastatyti to paties pavadinimo spektakliai Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (rež. Yana Ross, 2012) ir „Resad“ teatre Ispanijoje (rež. Romeo Urbano, 2016).








Interviu su scenografe Lauryna Liepaite
Lauryna Liepaitė kūrė scenografiją spektakliams „Atžalynas“ (rež. Jonas Vaitkus, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2013), „Girti“ (rež. Loreta Vaskova, Klaipėdos dramos teatras, 2014), Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ spektakliams „Kelionė namo“ (rež. Vidas Bareikis, 2013), „Žaidimas baigtas“ (idėjos autoriai Liepaitė, Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius, 2016) bei „Su(si)tikimas“ (2018), kurį ir režisavo. 2021 m. pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už spektaklių „Alisa“ (rež. Antanas Obcarskas, LNDT, 2020) ir „Batsiuviai“ (rež. A. Obcarskas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2020) scenografiją.








Pokalbis su aktoriumi Martynu Nedzinsku
Kalbamės su aktoriumi Martynu Nedzinsku, sukūrusiu daugiau nei trisdešimt vaidmenų režisierių Rimo Tumino, Jono Vaitkaus, Gintaro Varno, Oskaro Koršunovo, Gabrielės Tuminaitės, Árpádo Schillingo, Annos Smolar, Jano Fabre’o ir kt. spektakliuose. Už Treplevo vaidmenį spektaklyje „Žuvėdra“ (rež. Koršunovas, OKT, 2014) jis apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“. Taip pat dalyvauja improvizacijos teatro „Kitas kampas“ veikloje, filmuojasi kine.








Apie Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio programas ir kryptis
2020-aisiais vienuoliktą kartą Varėnoje surengtą Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalį, neabejoju, žino didelė dalis scenos menų bendruomenės, nors palyginti nedaug jos narių gali pasigirti jame dalyvavę. Tai vienas didžiausių mūsų šalyje vykstančių išimtinai lietuvišką programą pristatančių teatro renginių, prasidedantis legendinės režisierės ir pedagogės Dalios Tamulevičiūtės gimimo dieną (rugsėjo 30-ąją) ir besitęsiantis didžiąją dalį spalio.




Pokalbis su Vilma Raubaite
Aktorė Vilma Raubaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „#Protestas“ (rež. Žilvinas Vingelis, „Kosmos Theatre“, 2020), Terapijos (rež. Kirilas Glušajevas, OKT, 2017), Cezario Graužinio režisuotuose „cezario grupės“ kūriniuose „Viskas arba nieko“ (2009), „Drąsi šalis“ (2007), „Arabiška naktis“ (2003) ir kt. Apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ kartu su „cezario grupe“ (2003, 2010) ir „Kosmos Theatre“ (2020) bei už vaidmenis spektakliuose „Dr. Faustas“ (rež. Graužinis, „cezario grupė“, 2014) ir „Kaligula“ (rež. Vidas Bareikis, „No Theatre“, 2014). Režisavo spektaklį „UV6“ (2020).








Pokalbis su dramaturge Tekle Kavtaradze
Teatro ir kino dramaturgė Teklė Kavtaradzė sukūrė dramaturgiją tokiems spektakliams kaip „Apie baimes“ (rež. Olga Lapina, Jaunimo teatras, 2017), „Pinokis“ (rež. Šarūnas Datenis, Vilniaus teatras „Lėlė“, 2018), „Kaime nėra WI-FI“ (rež. Datenis, Vilniaus teatras „Lėlė“, 2019), „Sapnavau sapnavau“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, Jaunimo teatras, 2019), „Ledynai“ (rež. Gudmonaitė, Estijos „Vaba Lava“ teatras, 2020) ir kt. Jos pirmoji pjesė „Namisėda, arba Kambarys pilnas personažų“ laimėjo šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ konkursą, antrąją jos pjesę „Keletas pokalbių apie (Kristų)“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre 2014 m. režisavo Tadas Montrimas. Ji taip pat parašė scenarijus filmams „Šventasis“ (rež. Andrius Blaževičius, 2016), „Motinos diena“ (rež. Kamilė Milašiūtė, 2017), Kaukazas (rež. Laurynas Bareiša, 2018) ir kt.








Pokalbis su Dr. GoraParasit
Kaip straipsnyje apie Dr. GoraParasit teigia Erikas Zielke: „Toli, toli, tolimiausiuose Rusijos rytuose – išties taip toli, kad netgi vokiečių geidžiama vietovė – Sibiras – pasilieka už tūkstančių kilometrų, yra „gora parasit“ – kalnas, vadinamas parazitu. Šis kalnas davė vardą pseudonimui Dr. GoraParasit, už kurio slepiasi Gintarė Minelgaitė, ir taip pat pateikia keletą užuominų į jos darbus: pirmenybės teikimas sienų ir ribų zondavimui tampa akivaizdus. Taip pat ir pirmenybė kraštutinumams. Tas, kuris myli kalnus, nebijo ir bedugnės.“ Tarp Dr. GoraParasit kūrinių – performansas „Pipe Dreaming“ (2018), komiksų opera „Alfa“, už kurią 2018 m. ji buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“, spektaklis „TikTok Shakespeare (2020), performansas-gyvoji skulptūra „Tristanas ir Izolda“ (2020).








Pokalbis su aktoriumi Viačeslavu Lukjanovu
Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) aktoriaus Viačeslavo Lukjanovo kūrybinėje biografijoje vien per pastaruosius penkerius metus – dvi nominacijos „Auksiniam scenos kryžiui“ už Ivano Petrovičiaus Voinickio vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ ir grafo Glosterio sūnaus Edgaro vaidmenį spektaklyje „Karalius Lyras“.







