Pokalbis su režisiere Egle Kižaite
Su režisiere Egle Kižaite kalbėjomės apie teatro vaikams ir jaunimui ypatumus. Kartu su vyru aktoriumi Pijumi Narijausku ji įkūrė „Vėjų teatrą“, jame yra pastačiusi spektaklių ir kūdikiams, ir mokyklinio amžiaus vaikams. Režisierė yra dalyvavusi festivaliuose Gruzijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Libane, Rusijoje, Turkijoje ir kt. 2018 m. gavo „Fortūnos“ apdovanojimą už spektaklius „Lė-kiau-lė-kiau“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2018), „Būtybės“ (NKDT, 2018) ir „Vasarvidis“ (NKDT, 2018), taip pat pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už teatrą vaikams ir jaunimui.








Pokalbiai, repeticijos, užrašai (1989–2000)
Geram teatrui reikia mažai technikos. Mažiau projekcijų... Aktorius gali pats sukurti iliuziją. Režisierius gali sukurti iliuziją.
Pokalbis su Gaile Butvilaite
Aktorė Gailė Butvilaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Sulėtintai“ (rež. Anna Smolar, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2019), „Liučė čiuožia“ (rež. Oskaras Koršunovas, OKT, 2019), „Nežinoma žemė. Šalčia“ (rež. Jonas Tertelis, LNDT, 2018), nuo 2017-ųjų vaidina „Išvaryme“ (rež. Koršunovas, LNDT).








Meno ir mokslo laboratorijos spektaklis „Brilijant advenčers“
Žmonijos mintis jau seniai audrina kelionės laiku. Šia tema sukurta galybė fantastinių filmų, ir retai besutiksi žmogų, kuris nesusižavėtų išvydęs šimtmečio senumo dokumentinius kadrus ar retkarčiais nepasvajotų apie ateitį. Žmogus jau seniai išsilaipino Mėnulyje ir galbūt netrukus įkels koją į 2260-uosius metus ar kyštelės nosį į akmens amžių? O galbūt jau galėtų tai padaryti, bet reikiamas genijus gyvena ten, kur visuomenės akis nenori žvelgti?








Pokalbiai, repeticijos, užrašai (1989–2000)
Tęsinys. Pradžia Nr. 16
Pokalbis su aktore Monika Poderyte
Kalbamės su Artūro Areimos teatro (AAT) aktore Monika Poderyte, sukūrusia vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Klamo karas“ (rež. Artūras Areima, 2016), „Antikristas“ (2017), „Virimo temperatūra 5425“ (2017), „Aklieji“ (2018), „Hamletmachine“ (2018), „Electronic city“ (2019), „Nothing Hurts“ (2020), „Ūbo teismas“ (2021) bei spektakliuose-teatriniuose filmuose „Už geresnį pasaulį“ (2020) ir „Testas“ (2020).








Pokalbiai, repeticijos, užrašai (1989–2000)
Eimis pasako norintis statyti „Hamletą“. Telefonu. Aš kaime. Telefonas skamba antrame aukšte, nes kitur nėra ryšio.





Interviu su režisieriumi Naubertu Jasinsku
Su režisieriumi Naubertu Jasinsku kalbamės apie jo sukurtus spektaklius „Orfeo. Miesto šviesos“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2019), „Pelikanas“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Jaunimo teatras, 2020), „bowel v.2.1.3“ (Kauno miesto kamerinis teatras, 2021) ir teatrinę instaliaciją „fabrica“ („Sirenos“, 2020).








Programa „Russian Case“ festivalyje „Auksinė kaukė“
Jų galvas karūnuoja iš ašutų pinti kokošnikai – dviragiai ir vainikų formos galvos apdangalai, kūnus dengia ilgi stilizuoti liaudiški sarafanai, scenos grindys nuklotos rytietiškais kilimėliais, pagalvėmis. Spektaklį „Finistas – narsusis sakalas“ apie buvusios Tarybų Sąjungos moteris, virtualybėje užverbuotas radikalių islamistų, kūrė tik moterys.








Pokalbis su dramaturge Daiva Čepauskaite
Dramaturgė, poetė Daiva Čepauskaitė į teatro pasaulį pasuko netikėtai – po medicinos studijų pradėjo dirbti aktore Kauno kameriniame teatre, o nuo 2017 m. yra Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) dramaturgė. Pagal jos dramaturgiją sukurti tokie spektakliai kaip „Musė“ (rež. Viktoras Šinkariukas, Marijampolės dramos teatras, 2004), „Kartu“ (rež. Dainius Gavenonis, Jūratė Paulėkaitė, OKT, 2007), „Diena ir naktis“ (rež. Stanislovas Rubinovas, Kauno kamerinis teatras, 2011), „Getas“ (rež. Gintaras Varnas, NKDT, 2018), „Lė-kiau-lė-kiau“ (rež. Eglė Kižaitė, NKDT, 2018), „Atviras lūžis“ (rež. Inga Tamulevičienė, LRT Radijo teatras, 2013). Už pjesę „Pupos“ 2007 m. apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“, o už kūrinį „Aš tave užmiršau“ paskelbta 2011 metų Tolerancijos žmogumi.







